Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2009-08-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-232-64-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-08-31
Bylos Nr.
1A-232-64-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Klavdija Kruminienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Zigmas Kavaliauskas
Nuteistasis
D. Z.
Kategorijos
Kopija

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-232-64/2009 m.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.7.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.2.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.2.18.2.; 1.2.23.2.; 1.2.29.1.; 2.1.7.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.3.; 2.4.7.; 2.4.9.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. rugpjūčio 31 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Jurgeliui,gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,nuteistajam D. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu penkeriems metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu penkeriems metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. Z. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams 6 šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrinta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir D. Z. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams 6 mėnesiams ir 70 MGL (aštuoni tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt litų) dydžio bauda. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Z. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis iki 2007 m. rugsėjo 10 d. 11.00 val. (duomenys neskelbtini), laiptinės rūsio bendro naudojimo patalpose, namo rūsyje, šalia sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini), koridoriaus sienos palubyje esančioje nišoje, neteisėtai laikė psichotropines medžiagas - plastikinį maišelį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 14 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, bei plastikinį maišelį su 99 vnt. rožinės spalvos tabletėmis, kurių sudėtyje yra 6.366 g psichotropinės medžiagos – MDMA, turėdamas tikslą platinti, bei platino - 2007-09-10 11.00 val. už 1200 Lt pardavė jas D. K..

Be to, jis iki 2007 m. rugsėjo 29 d. 17.15 val. (duomenys neskelbtini), laiptinės rūsio bendro naudojimo patalpose, prie sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini), koridoriaus sienos palubyje esančioje nišoje, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė psichotropines medžiagas – 44 vnt. gelsvos spalvos tablečių su logotipu „G“, kurių sudėtyje yra 5.563 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ir iš šio kiekio – 14 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 1.772 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kol 2007-09-29 20.15 val. įvykio vietos apžiūros metu, šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės pareigūnai, iki 2007-10-01 10.10 val. (duomenys neskelbtini), laiptinės rūsio bendro naudojimo patalpose, nišoje, esančioje tarp perdengimo sijos ir ją laikančios kolonos, turėdamas tikslą platinti neteisėtai laikė 30 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 3.791 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kol 2007-10-01 10.10 val. šios psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos kaltinamojo D. K. parodymų patikrinimo vietoje metu.

Be to, jis iki 2007-09-29 17.15 val. (duomenys neskelbtini), laiptinės rūsio bendro naudojimo patalpose, šalia sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini), koridoriaus sienos palubyje esančioje nišoje, neteisėtai laikė devynias netikras elektronines mokėjimo priemones - magnetinių banko mokėjimo kortelių ruošinius, kurių magnetinėje juostelėje esantys įrašai gali atitikti: kortelės VISA Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojimo laikas: 07/09, turėtojo vardas: W. C.), kortelės VISA Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojimo laikas: 07/04, turėtojo vardas: K. C.), kortelės VISA Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojimo laikas: 06/12, turėtojo vardas: E. N.), kortelės VISA Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojimo laikas: 07/10, turėtojo vardas: B. T.), kortelės VISA Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojimo laikas: 09/01, turėtojo vardas: R. J.), kortelės VISA Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojimo laikas: 07/10, turėtojo vardas: G. C.), kortelės MASTERCARD Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojimo laikas: 07/07, turėtojo vardas: G. B.), kortelės VISA Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojimo laikas: 06/12, turėtojo vardas: H. W.), bei kortelės VISA sistemos mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojimo laikas: 08/08) sąskaitos aptarnavimo informaciją, kol 2007-09-29 20.15 val. įvykio vietos apžiūros metu jas rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės pareigūnai.

Be to, jis iki 2007-09-29 17.15 val. (duomenys neskelbtini), savo bute neteisėtai laikė netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), D. G., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, su vairuotojo pažymėjime įklijuota D. Z. fotonuotrauką, kol 2007-09-29 19.10 val. jį pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės pareigūnams.

Be to, jis iki 2007-09-29 17.15 val. (duomenys neskelbtini), laiptinės rūsio bendro naudojimo patalpose, šalia sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini), koridoriaus sienos palubyje esančioje nišoje, laikė netikrus dokumentus: automobilio “VW Passat”, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), prancūzišką registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilio “Toyota RAV 4”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), S. B., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, kol šį registracijos liudijimą 2007-09-29 19.10 val. pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės pareigūnams, o automobilio “Toyota RAV 4”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą 2007-09-29 20.15 val. įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės pareigūnai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Z. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-04-10 nuosprendį. Nurodo, kad teismas, tirdamas įrodymus dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (dėl narkotinių medžiagų perdavimo D. K.) rėmėsi vien D. K. parodymais, kurie yra melagingi, nes klasės susitikimas vyko 2005 metais – 10 metų baigimo proga – ir šiame klasės susitikime D. K. nedalyvavo, tai gali patvirtinti klasės susitikime dalyvavę klasės draugai. Taip pat D. K. parodymai dėl tarp jų vykusio pokalbio bei paketų su narkotinėmis medžiagomis perdavimo, nes specialisto išvadoje nurodyta, kad ant minimų paketų nėra jo DNR ar piršto antspaudų, be to, kaip galima atpažinti polietileninį maišelį, kuris yra be jokių užrašų. teigia, kad D. K. parodymai taip pat prieštarauja ir kitiems byloje esantiems – dėl rugsėjo 10 d. rašytos SMS žinutės, jog jam reikia narkotinių medžiagų, nors byloje yra neaiškus pokalbis, vykęs 2007-09-08 ir jokių SMS žinučių nėra; pirminiuose parodymuose D. K. nurodo, kad narkotines medžiagas įgijo iš asmens, pravarde „D.“ ir tik po to įvardina, jog narkotines medžiagas gavo iš jo. Yra įsitikinęs, kad tik naudojant psichinį smurtą (pateikiant D. K. kaltinimus pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. ir gąsdinant ilgais metais kalėjimo) buvo išgauti iš D. K. parodymai, kurie yra melagingi ir kaltinantys, dėl ko teigia, kad byla yra suklastota.

Taip pat nurodo, kad neaišku kokiais būdais nustatyta, kad rastas narkotines medžiagas jis įgijo ir taip padarė atskirą nusikalstamą veiką. teismo nuomone, tikslas platinti narkotines medžiagas buvo grindžiamas tuo, kad vienoje iš nusikalstamų veikų nurodytas narkotines medžiagas perdavė D. K., t.y. teismas taip pat rėmėsi melagingais D. K., kuris vartoja narkotines medžiagas, parodymais. Dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., atkreipia dėmesį į tai, kad jo DNR pėdsakas buvo rastas tik ant vieno kvito, kai tuo tarpu rūsyje, bendro naudojimo patalpoje buvo rasta elektroninės svarstyklės, lietuviškas transporto priemonės registracijos liudijimas, dvi degtukų dėžutės su tabletėmis, vokas su devyniomis kortelėmis ir penkiais kvitais. Teigia, jei būtų turėjęs visus tuos rastus daiktus ir juos slėpęs, tai jo piršto pėdsakų ar jo DNR būtų rasta ant daugelio iš rastų daiktų. Rastas vienintelis pėdsakas rodo, kad jo DNR atsirado atsitiktinai kratos metu, nes kratos metu jis stovėjo šalia ir neturėjo galimybės prisiliesti prie rastų daiktų bei mano, kad jo DNR pėdsakas galėjo atsirasti jam kosėjant ar čiaudėjant, o pareigūnų parodymai yra melagingi. Taipogi nenustatyta kokiais būdais jis suklastojo byloje minimus dokumentus, esą vienus klastojo namuose, kitus – kažkur kitur. Nei kratos metu, nei kitu laiku pas jį nebuvo rasta jokių klastojimui reikalingų priemonių ar medžiagų. Nors teismas nuosprendyje nurodė, jog iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, jog jis įgijo psichotropines medžiagas iš nenustatytų asmenų, įgijo netikras elektronines mokėjimo priemones, kadangi šios aplinkybės neįrodytas, tačiau nuosprendyje pripažino jį klastojus dokumentus ir paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, dėl ko mano, kad nuosprendis yra nesuprantamas ir naikintinas. Be to, liudytojas V. Ž. nurodė, kad jam nuėjus su juo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), jis matė kaip iš už akvariumo buvo paimti daiktai: vairuotojo pažymėjimas ir prancūziški „VW Passat“ dokumentai, tačiau teismo posėdyje šis liudytojas parodė, jog nematė kas buvo paimta ir ar ką nors perduota R. J., o tik grįžus į Šiaulių rinktinės patalpas pamatė pas R. J. minėtus daiktus, tai turėtų būti užprotokoluota teismo posėdžio protokole. Be to, minėti dokumentai, kuriuos jis neva laikė savo namuose ir pareiškė norįs savo noru pateikti pareigūnams pagal 2007-09-29 daiktų protokolą, tai yra tą pačią dieną, kai jis buvo sulaikytas, buvo atlikta krata ir poėmis, nors kai jam 2007-10-01 buvo paskirtas suėmimas ir pasienio pareigūnams buvo perduodami jo asmeniniai bei kratos metu paimti daiktai prokurorui V.Kulikauskui, minėtų dokumentų nebuvo, nes tik jį vežant iš prokuratūros į Šiaulių miesto areštinę ir tik nuvežtas į Šiaulių pasienio rinktinės patalpas jam buvo pakišti minėti dokumentai ir surašytas minėtas protokolas dėl minėtų dokumentų pateikimo. Nesupranta, kaip jis pats, neva, pareiškė norįs pareikti dokumentus, o pateikęs – atsisakė pasirašyti pateikimo protokole.

Nurodo, kad nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, kad jis teistas 2004-12-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 300 str. 1, 2 d., 182 str. 1 d., ir jam buvo paskirta 10000 Lt bauda, kad 2008-11-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi bauda jam buvo pakeista į 40 parų areštą ir jis yra atlikęs bausmę, tačiau teismas bausmes paskirtas bausmes subendrino su 2004-12-10 nuosprendžiu paskirta bausme – bauda, kurią jau buvo atlikęs, todėl nuosprendis yra naikintinas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė - atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1, 3 p.). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai D. Z. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltės

Nors apeliantas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios neigė savo kaltę pagal jam pareikštus kaltinimus, tačiau jo kaltė padarius nusikalstamas veikas įrodyta nuteistojo D. K., liudytojų V. Ž., R. J., A. M. bei byloje esančiais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais: asmens parodymo atpažinto pagal jo nuotrauką, įvykio vietos apžiūros, D. K. parodymų patikrinimo vietoje, daiktų pateikimo, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolais, specialistų išvadomis, fonoskopinės ekspertizės aktu, tarnybinio šuns panaudojimo aktu.

Nuteistasis D. K. nuo pat pirminės savo apklausos įtariamuoju, o vėliau ir teisme apklaustas kaltinamuoju parodė tas pačias esmines aplinkybes dėl nusikalstamos veikos, jog pas jį asmens kratos metu rastas narkotines medžiagas jis įgijo iš D. Z., kurį pažįsta ilgą laiką, su kuriuo bendravo telefonais. Savo parodymus D. K. patvirtino ne tik akistatos su D. Z. metu, parodymų patikrinimo vietoje metu, bet D. Z., kaip asmenį, pravarde „D.“, apie kurį davė parodymus pirminėse apklausose, atpažino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu ir parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje metu D. K. atpažino plastikinį maišelį pagal jo perplėšimą, nes kaip pats D. K. parodė, kad visas maišelis netilpo į kišenę, todėl kartu su D. Z. jį perplėšė ir jis įsidėjo du maišelius į kišenes. Kadangi maišelį perplėšė pats D. K., todėl nėra pagrindo manyti, kad įvykio vietoje buvo rastas ne tas pats maišelis. Taipogi D. K. parodymus, jog narkotines medžiagas, kurias tarpusavio su D. Z. vadino statybinėmis medžiagomis: klijais, tapetais, vinimis, įgijo būtent iš D. Z. patvirtina ir techninių priemonių panaudojimo metu atliekant operatyvius veiksmus užfiksuoti pokalbiai, iš kurių matyti, kad pagal susitarimą buvo vartojamos būtent minėtos sąvokos, o atlikus fonoskopinę ekspertizę nustatyta, kad 2007-09-08 pokalbyje telefonais, kurių numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vieno iš pokalbių dalyvių balsas yra D. Z.. Nors D. Z. neneigė, kad su D. K. kalbėjosi telefonu, tačiau D. K. parodė, kad jam darant remontą reikėjo plytelių ir kt. priemonių, tačiau nereikėjo nei tapetų, klijų ar juo labiau šiferinių vinių. Be to, D. Z. rūsio bendro naudojimo patalpose prie sandėliuko, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. toje pačioje vietoje, kurią D. K. nurodė ne tik apklausos metu, bet ir parodymų patikrinimo vietoje metu, pareigūnai rado daiktus: dvi degtukų dėžutes su narkotinėmis medžiagomis, plastikinės kortelės, banko kvitas, elektroninės svarstyklės, automobilio registracijos liudijimas. Be to, iš pokalbių suvestinės matyti, kad 2006-09-10 yra užfiksuotas pokalbis tarp D. Z. ir D. K., apie tai, kad D. K. jau kieme ir D. Z. tuoj grįš (b.l. 49, t. 2). Taigi, įvertinus paminėtas aplinkybes, kad D. Z. parodymai apie narkotinių medžiagų įsigijimą iš D. Z. esminėse aplinkybėse yra nuoseklūs, sutampantys su kitais byloje ištirtais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo netikėti D. K. parodymais ir juos laikyti melagingais. Kaip D. K. parodymų melagingumą D. Z. nurodo, kad jo klasės susitikimas vyko 2005 metais ir jame D. K. nedalyvavo, tačiau pats D. K. parodė, kad jis 2005 metais narkotinių medžiagų nevartojo, o pradėjo vartoti 2006 metais, iš karto po Naujųjų metų, narkotines medžiagas susitarė vadinti statybinių medžiagų pavadinimais, kai jis pernai grįžo iš Ispanijos, buvo atėjęs į svečius pas D. Z. ir tai buvo jau po klasės susitikimo. Apelianto prašymas apklausti klasės susitikime dalyvavusius klasės draugus, kurie galėtų patvirtinti, kad klasės susitikimas vyko 2005 metais ir jame D. K. nedalyvavo, yra nepagrįstas, nes D. K. netvirtino, kad jis dalyvavo D. Z. klasės draugų susitikime, jis nurodė, kad jo ir D. Z. pokalbis dėl narkotinių medžiagų įsigijimo vyko po klasės susitikimo ir D. K. nenurodė, kuriais metais vykusio klasės susitikimo, o teisminio nagrinėjimo metu pats D. Z. parodė, kad 2005 metais galėjo būti susitikęs su D. K. per klasės susitikimą.

Taip pat nėra pagrindo D. K. parodymų melagingumą grįsti tuo, kad jis vartoja narkotines medžiagas, nes būtent D. K. parodymai esminėse aplinkybėse nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra vienodi, neprieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Pats D. K. parodė, kad jam ikiteisminio tyrimo metu nebuvo daromas spaudimas, jis nebuvo verčiamas apkalbėti D. Z., parodymus davė savo valia, be to, bylos medžiagoje nėra duomenų, kad D. K. dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu būtų rašęs skundus dėl jam daromo spaudimo. Taigi įvertinus paminėtas aplinkybes, D. Z. argumentas dėl D. K. parodymų nepatikimumo yra nepagrįstas.

Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ant pakelių nėra D. Z. piršto antspaudų, nes specialistų išvadomis nustatyta, kad ant D. K. asmens kratos metu rastų narkotinių medžiagų paketėlių yra rasta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių tik vieno žmogaus biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti ir šie biologiniai pėdsakai nepriklauso D. Z., taip pat ant tirti pateikto plastikinio maišelio buvo rasti ne mažiau nei dviejų asmenų biologiniai pėdsakai, netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau tai, kad nuo tirti pateiktų plastikinių paketėlių ir maišelių paimti biologiniai pėdsakai nepriklauso D. Z., nepaneigia, kad ant minėtų daiktų rasti biologiniai pėdsakai, kurie netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, yra ne D. Z. palikti, nes tyrimo metu ant tirti pateiktų objektų DNR kiekis ar jo koncentracija buvo per maža arba nepakankama genotipui nustatyti. Taigi, atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad aplinkybę, jog ant tirti pateiktų plastikinių paketėlių ir maišelių nenustatyti D. Z. biologiniai pėdsakai, nepašalina D. Z. baudžiamosios atsakomybės dėl narkotinių medžiagų laikymo ir realizavimo D. K., nes visuma byloje ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą dėl D. Z. kaltės neteisėtai, turint tikslą platinti, laikius ir platinus narkotines medžiagas.

Kolegija nenustatė, kad baudžiamoji byla būtų klastojama kaip teigia apeliantas, nes byloje liudytojais apklausti liudytojai parodė, kad pats D. Z. R. J. padavė iš savo buto, iš už akvariumo paimtą netikrą vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus, kuriuos pateikė pareigūnams, tačiau, kai pareigūnai perspėjo, jog bus atliekama krata, D. Z. susinervino ir atsisakė pasirašyti daiktų pateikimo protokole. Šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino kratos atlikime dalyvavę liudytojai V. Ž., A. M., R. J. bei daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad D. Z. atsisakė pasirašyti protokole ir atsisakė paimti protokolo nuorašą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei asmuo savo noru nepateikia daiktų ar dokumentų, nėra pildomas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, nes tada yra atliekamas kitas procesinis veiksmas – krata ar poėmis. Liudytojai V. Ž., A. M., R. J., būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad D. Z. dokumentus, paimtus iš savo buto, pateikė iš karto pareigūnams, kurie įvykio vietoje juos apžiūrėjo, surašė daiktų pateikimo protokolą. Liudytojas V. Ž. parodė, kad jis ėjo kartu su D. Z. į jo butą, kur pats D. Z. paėmė už akvariumo padėtus daiktus: vairuotojo pažymėjimą, automobilio dokumentus ir matė vairuotojo pažymėjime D. Z. nuotrauką, nors vardas buvo nurodytas kitas. Minėtus dokumentus D. Z. padavė R. J.. Byloje nėra duomenų, kad minėtas daiktų pateikimo protokolas būtų surašytas kita data ar daiktai būtų paimti kitu laiku. Lietuvos Respublikos BPK numato įtariamojo, kaltinamojo ar net nuteistojo teisę atsisakyti pasirašyti, tačiau atsisakymas pasirašyti dokumente nepatvirtina, kad dokumentas yra netikras ir neturi įrodomosios galios. Taigi, atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, pagristai laikoma, kad pats D. Z. savo iniciatyva pareigūnams pateikė dokumentus, paimtus iš už akvariumo, todėl nėra pagrindo manyti, kad apelianto atžvilgiu baudžiamoji byla buvo klastojama.

Nepagrįstai D. Z. apeliaciniame skunde teigia, kad nors teismas nuosprendyje nurodė, jog iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, kad jis įgijo netikras elektronines mokėjimo priemones, kadangi šios aplinkybės neįrodytos, tačiau nuosprendyje pripažino jį klastojus dokumentus. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog teismas nustatė ir pripažino įrodytomis aplinkybėmis tik tai, kad D. Z. laikė 9 netikras elektronines mokėjimo priemones - magnetinių banko mokėjimo kortelių ruošinius, netikrus dokumentus: automobilio “VW Passat”, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), prancūzišką registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilio “Toyota RAV 4”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dispozicijoje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma alternatyviais veiksmais, t.y. 1) pagaminant netikrą dokumentą, 2) suklastojus tikrą dokumentą, 3) laikė žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą, 4) siuntė žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą, 5) panaudojo žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą, 6) realizavo žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą, o Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už konkretaus dokumento pagaminimą, suklastojimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi minėti daiktai kratos metu buvo rasti vienoje vietoje, apžiūrint bendro naudojimo patalpas šalia D. Z. rūsio sandėliuko, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), ant banko kvitų buvo rasti D. Z. biologiniai pėdsakai, todėl pagrįstai D. Z. pripažintas kaltu dėl netikrų dokumentų laikymo, t.y. atitinkamai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 300 str. 2 d.

Nors apeliantas neigia, kad kratos metu rasti ir paimti daiktai jam nepriklauso, o ant banko kvitų rasti jo biologiniai pėdsakai galėjo atsirasti jam kosėjant ar čiaudėjant kratos metu, tačiau kratą atlikę pareigūnai, apklausti liudytojais parodė, kad nors D. Z. ir dalyvavo kratos metu, tačiau jis nekontaktavo su rastais daiktais, nuo jų buvo 1-2 metrų atstumu, rastų daiktų nelietė ir jų pasiekti negalėjo. Taigi, atsižvelgiant į tokius liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad neigdamas kaltę ir apeliaciniame skunde nurodydamas atskirus nemotyvuotus teiginius, nuteistasis D. Z. tik siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, o jo parodymai laikytini jo pasirinkta gynybos versija. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. Z. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (už dvi padarytas nusikalstamas veikas), 214 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 2 d., o apeliaciniame skunde nurodytais motyvais dėl jo nekaltumo nėra pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį.

Dėl paskirtos bausmės

Kadangi nuteistasis apeliaciniame skunde prašė jį išteisinti ir nepasisakė dėl jam paskirtos bausmės, todėl kolegija, patikrinusi bylą D. Z. skundo ribose, išsamiai nekomentuoja jam paskirtų bausmių rūšių. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. Z. bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nekonkretizavo nusikalstamų veikų ir už Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas paskyrė vienodo dydžio bausmes, kas, atsižvelgus į bausmių subendrinimo taisykles, trukdo nustatyti, kuri iš paskirtųjų bausmių yra griežčiausia ir prie kurios reikia iš dalies pridėti švelnesnes bausmes. Aprašomojoje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad D. Z. skirtinos bausmės artimos sankcijose numatytam bausmės vidurkiui. Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų metų iki 8 metų, todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 61 str. 3 d., bausmės vidurkis būtų 5 metai. Teismas D. Z. už Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmes lygias minėtų straipsnių sankcijose numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Taigi, teismas padarė prieštaringas išvadas dėl skirtinų bausmių dydžių, dėl ko nuosprendis šioje dalyje keistinas ir už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., padarytą 2007-09-10, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažintina iki 4 metų 7 mėnesių. Kitų pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių dydžiai nuteistajam nekeistini, nes bausmės yra paskirtos sankcijų ribose ir yra žemesnės nei sankcijose numatytų bausmių vidurkiai.

Taip pat teisėjų kolegija nustatė, jog subendrindamas nuteistajam D. Z. paskirtas bausmes, už padarytas penkias nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nustatyta, kad D. Z. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, du apysunkius nusikaltimus ir du sunkius nusikaltimus. Lietuvos Respublikos BPK 63 str. 5 d. 2 p. numato bausmių subendrinimą taikant apėmimą kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos BK 10 ar 11 straipsnius. Pagal teismų praktiką, kai padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nusikalstamoms veikų rūšims ar kategorijoms per vieną ar kelias grupes (pvz. nesunkus ir sunkus nusikaltimas) laikoma, kad nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą. taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl bausmių subendrinimo keistinas (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).

Pagrįstai apeliaciniame skunde nuteistasis D. Z. teigia, kad teismas įžanginėje dalyje nurodęs duomenis apie jo teistumus, nepagrįstai nuosprendžio rezoliucinėje dalyje subendrindamas bausmes su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-12-10 nuosprendžiu paskirta bausme, nurodė bausmę, apie kurią teismui priimant skundžiamą nuosprendį buvo žinoma. Iš bylos duomenų matyti, kad D. Z. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-12-10 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., subendrinta galutine bausme 80 MGL (10000 Lt) dydžio bauda. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-11-27 nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-12-10 nuosprendis buvo pakeistas ir D. Z. paskirtos baudos nesumokėta dalis 9960 Lt pakeista į arešto bausmę (b.l. 155-156, t. 3). Šią nutartį D. Z. teismui pateikė 2009-04-16, kuomet teismas buvo išėjęs į pasitarimų kambarį priimti sprendimo. Nors pagal Lietuvos Respublikos BPK normas, teismui išėjus į pasitarimų kambarį nauji duomenys iki nuosprendžio paskelbimo negali būti prijungti prie nagrinėjamos bylos, tačiau teismas, nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodė duomenis pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-11-27 nutartį, dėl ko kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas naujai gautą nutartį priėmė, ja rėmėsi skundžiamame nuosprendyje nurodydamas D. Z. duomenis apie teistumą. Kadangi nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas apeliantui subendrino bausmes su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-12-10 nuosprendžiu paskirta bausme - bauda, o ne su nutartimi, kuria baudos bausmė buvo pakeista areštu, teismas pasunkino D. Z. teisinę padėtį. Nuteistasis apeliacinės instancijos teismui pakartotinai pateikė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-11-27 nutartį, todėl kolegija laiko, kad skundžiamas nuosprendis dėl bausmių subendrinimo su ankstesniu nuosprendžiu (pakeistu vėlesne teismo nutartimi) paskirta bausme taip pat turi būti ištaisytas.

Nors nuteistasis D. Z. apeliaciniame skunde teigia, kad jis pagal ankstesnį nuosprendį bei nutartį paskirtą bausmę yra atlikęs, tačiau teismas nustatė priešingą aplinkybę. Nusikalstamas veikas, už kurias jis pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarė neatlikęs Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-12-10 nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas bausmes bendrino vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 64 str. taisyklėmis. Iš bylos duomenų matyti, kad D. Z. buvo laikinai sulaikytas, o vėliau ir suimtas nuo 2007-09-29 iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos ir per šį laikotarpį D. Z. nebuvo paleistas. Be to, per šį suėmimo laikotarpį buvo priimta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-11-27 nutartis, kuria D. Z. neatliktos bausmės – baudos dalis buvo pakeista į 40 parų arešto bausmę. Lietuvos Respublikos BVK numato, kad arešto bausmė yra atliekama areštinėse, o D. Z. baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu buvo laikomas suimtas tardymo izoliatoriuje. Ir nors D. Z. buvo apribota laisvė, tačiau bausmės ir kardomojo kalinimo sąlygos asmens teisine padėtimi yra skirtingos, todėl laikoma, kad D. Z. arešto bausmės nėra atlikęs. Taigi, skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje taisytina aplinkybė ir nurodytina, kad D. Z. bausmės nėra atlikęs.

Kadangi nustatyta, jog D. Z. ankstesniu nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-11-27 nutartimi, paskirtos bausmės – 40 parų arešto nėra atlikęs, todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. a papunkčiu, vienai arešto parai prilyginama viena laisvės atėmimo diena, ir laikytina, kad pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-12-10 nuosprendį (pakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-11-27 nutartimi) D. Z. nėra atlikęs 40 dienų laisvės atėmimo bausmės. Todėl subendrinta bausmė, už padarytas nusikalstamas veikas, subendrintina iš dalies sudedant su ankstesniu nuosprendžiu (pakeistu vėlesne teismo nutartimi) paskirtos ir neatliktos bausmės – 40 dienų laisvės atėmimo – dalimi.

Pastebėtina, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, teismas, nurodė, kad D. Z. pripažįstamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos BK 27 str.). Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų ir toks asmuo yra recidyvistas. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis D. Z. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas vieną kartą, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. jis yra recidyvistas ir ši aplinkybė apibūdina jo asmenybę. Pagal teismų praktiką, nesant Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. numatytų sąlygų, asmuo, turintis neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padaręs naują tyčinį nusikaltimą laikomas recidyvistu ir tai nurodoma aprašomojoje nuosprendžio dalyje. Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. prasme D. Z. savaime laikomas recidyvistu. Kadangi skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta D. Z. pripažinti recidyvistu, kolegija daro išvadą, kad šis formuluotės netikslumas - pripažinimas recidyvistu aprašomojoje nuosprendžio dalyje nedaro nuosprendį ydingu, dėl ko skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas ar pakeistas dėl esminio baudžiamojo proceso pažeidimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p.,

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti:

Pašalinti iš nuosprendžio įžanginės dalies teiginį „bausmę atlikęs“.

Pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (dėl neteisėto psichotropinių medžiagų laikymo turint tikslą platinti ir jų platinimo) D. Z. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 4 metų 7 mėnesių;

Pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (dėl neteisėto psichotropinių medžiagų laikymo turint tikslą platinti) D. Z. palikti paskirtąją laisvės atėmimo bausmę 5 metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., D. Z. paskirtas bausmes, už nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (dėl neteisėto psichotropinių medžiagų laikymo turint tikslą platinti) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę – paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., prie apėmimu subendrintos bausmės iš dalies pridėti bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (dėl neteisėto psichotropinių medžiagų laikymo turint tikslą platinti ir jų platinimo), Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir 300 str. 2 d., ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 metams 11 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., prie subendrintos 5 m. 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-12-10 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-11-27 nutartimi, paskirtos ir neatliktos 40 dienų arešto bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę D. Z. paskirti laisvės atėmimą 5 metams 11 mėnesių 20 dienų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Klavdija KruminienėTeisėjai Nijolė MatuzevičienėZigmas KavaliauskasKopija tikraTeisėjaKlavdija Kruminienė