Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-08 · Administracinė byla Nr. I-4018-968/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-08
Bylos Nr.
I-4018-968/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
E. Z. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4018-968/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04312-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,sekretoriaujant Astai Statkevičienei,dalyvaujant pareiškėjui E. Z. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas E. Z. Ž. su skundu ir jo patikslinimu (b. l. 1–5, 51) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už tai, kad nuo 2012 m. iki 2015 m. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) jis buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

2. Pareiškėjas nurodo, kad LAVL jis buvo laikomas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, perpildytose palatose, kuriose buvo drėgna, tamsu, sienų tinkas apibyrėjęs, buvo pelėsio, palatose buvo įrengti atviri tualetai be sėdimo unitazo. Palatose taip pat trūkdavo vietos valgyti prie stalo. Dėl laikymo tokiomis sąlygomis pareiškėjas nurodo patyręs neturtinę žalą, nes jautėsi suvaržytas bei žeminamas.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė jo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė LAVL atsiliepimuose (b. l. 55–60) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad LAVL pareiškėjas buvo gydomas atskirais laikotarpiais nuo 2012-03-23 iki 2015-06-19 Chirurgijos ir Psichiatrijos skyrių palatose. Daliai pareiškėjo reikalavimo turėtų būti taikomas Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas senaties terminas. Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų LAVL neveda, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, kadangi privalo užtikrinti stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti neužtikrintos. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad Chirurgijos skyriuje, kuriame buvo gydomas pareiškėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. iki 22 val. laisvu nuo medicininių procedūrų laiku būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. Todėl ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas, sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose. LAVL privalo nuteistiesiems ir suimtiesiems užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus Bausmių vykdymo kodekse ir Suėmimo vykdymo įstatyme, taip pat laikytis izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamomis ligomis. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir keičiamas. Teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas, kad unitazas ar klozetas būtų uždengiamas. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, pagal poreikį, deratizacijos ir dezinsekcijos darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus ir dažniau. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą Leidimą-Higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos reikalavimus. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą nėra pakankama nustatyti, kad LAVL deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė žalos atsiradimo fakto.

Teismo posėdyje LAVL atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 20 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis nuo 2012 m. iki 2015 m. LAVL buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas LAVL atskirais laikotarpiais buvo laikomas nuo 2012-03-23 iki 2015-06-20.

Dėl ieškinio senaties termino.

5. LAVL atsiliepime daliai pareiškėjo reikalavimų teismo prašo taikyti trejų metų ieškinio senatį. Atitinkamai, CK nustatyta, kad: ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (1.127 straipsnio 5 dalis); ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Pagal CK1.131 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

6. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų LAVL, be kita ko, prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2012-03-23 iki 2012-07-27, tačiau skundą dėl to teismui surašė tik 2015-08-24 (b. l. 1), t. y. praėjus daugiau kaip 3 metams nuo paskutinės dienos, kada, remiantis byloje nustatytais duomenimis, minėtu laikotarpiu galimai buvo pažeista jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas LAVL. Priežasčių, dėl kurių praleido senaties terminą kreiptis į teismą dėl laikotarpiu nuo 2012-03-23 iki 2012-07-27 LAVL jam galimai padarytos neturtinės žalos, pareiškėjas teismui nenurodė.

7. Pažymėtina, kad remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1975-02-21 sprendimą G. prieš Jungtinę Karalystę). Tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996-10-22 sprendimą S. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).

8. Teismo vertinimu, CK 1.124 straipsnyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas yra pakankamas, siekiant pasinaudoti savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis teisme. Pareiškėjas šioje administracinėje byloje teismui nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino žalai, kilusiai laikotarpiu nuo 2012-03-23 iki 2012-07-27, už netinkamas kalinimo sąlygas LAVL prisiteisti atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Tuo tarpu jokios objektyvios aplinkybės, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą žalai už minėtą laikotarpį prisiteisti, byloje taip pat nenustatytos, todėl teismas neturi pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti ex officio (lot. pagal pareigas). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo dalis, kuria prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2012-03-23 iki 2012-07-27 atmestina.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

9. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

10. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad: nuo 2012-08-31 iki 2012-09-07 pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 2, kurios plotas 24,92 m² ir kurioje buvo 7 lovos; nuo 2012-09-12 iki 2012-09-19 pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 26, kurios plotas 8,92 m² ir kurioje buvo 4 lovos; nuo 2012-09-24 iki

2012-10-05 pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1, kurios plotas 32,60 m² ir kurioje buvo 8 lovos; nuo 2012-11-28 iki 2012-12-05 pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 2, kurios plotas 24,92 m² ir kurioje buvo 7 lovos; nuo 2013-01-18 iki 2013-01-25 pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 29, kurios plotas 15,45 m² ir kurioje buvo 8 lovos; nuo 2013-02-22 iki 2013-02-27 pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje (byloje nėra duomenų apie kameros plotą ir lovų skaičių); nuo 2013-03-27 iki 2013-04-05 pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 29, kurios plotas 15,45 m² ir kurioje buvo 8 lovos; nuo 2013-07-26 iki 2013-08-02 pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 2, kurios plotas 24,92 m² ir kurioje buvo 7 lovos; nuo 2013-08-30 iki 2013-09-06 pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 2, kurios plotas 24,92 m² ir kurioje buvo 7 lovos; nuo 2013-10-23 iki 2013-10-30 pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 2, kurios plotas 24,92 m² ir kurioje buvo 7 lovos; nuo 2013-11-15 iki 2013-11-25 pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 2, kurios plotas 24,92 m² ir kurioje buvo 7 lovos; nuo 2013-12-02 iki

2013-12-04 pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 2, kurios plotas 24,92 m² ir kurioje buvo 7 lovos; nuo 2014-01-08 iki 2014-01-17 pareiškėjas buvo gydomas Psichiatrijos skyriaus palatoje Nr. 5, kurios plotas 8,80 m² ir kurioje buvo 4 lovos; nuo 2014-02-12 iki

2014-02-26 pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 16, kurios plotas 7,33 m² ir kurioje buvo 2 lovos; nuo 2014-03-19 iki 2014-03-26 pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 3, kurios plotas 28,49 m² ir kurioje buvo 6 lovos; nuo 2014-04-16 iki 2014-04-23 pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 3, kurios plotas 28,49 m² ir kurioje buvo 6 lovos; nuo 2014-04-30 iki 2014-05-07 pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 3, kurios plotas 28,49 m² ir kurioje buvo 6 lovos, taip Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 28, kurios plotas 8,84 m² ir kurioje buvo 2 lovos; nuo 2014-06-11 iki 2014-07-02 pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1, kurios plotas 32,60 m² ir kurioje buvo 8 lovos, taip pat Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 28, kurios plotas 8,84 m² ir kurioje buvo 2 lovos; nuo 2014-07-16 iki

2014-07-23 pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 3, kurios plotas 28,49 m² ir kurioje buvo 6 lovos; nuo 2014-08-27 iki 2014-09-03 pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 28, kurios plotas 8,84 m² ir kurioje buvo 2 lovos; nuo 2014-10-15 iki 2014-10-22 pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 16, kurios plotas 7,33 m² ir kurioje buvo 2 lovos; nuo 2014-11-19 iki 2014-11-26 pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 2, kurios plotas 24,92 m² ir kurioje buvo 7 lovos; nuo 2014-12-10 iki 2014-12-17 pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 2, kurios plotas 24,92 m² ir kurioje buvo 7 lovos; nuo 2014-12-31 iki 2015-01-07 pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 2, kurios plotas 24,92 m² ir kurioje buvo 7 lovos; nuo 2015-02-06 iki 2015-02-11 pareiškėjas buvo gydomas Psichiatrijos skyriaus palatoje Nr. 9, kurios plotas 15,51 m² ir kurioje buvo 6 lovos; nuo 2015-03-04 iki 2015-03-13 pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 2, kurios plotas 24,92 m² ir kurioje buvo 7 lovos; nuo 2015-03-20 iki 2015-03-25 pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 2, kurios plotas 24,92 m² ir kurioje buvo 7 lovos; nuo 2015-05-20 iki

2015-05-22 pareiškėjas buvo gydomas Psichiatrijos skyriaus palatoje Nr. 9, kurios plotas 15,51 m² ir kurioje buvo 6 lovos; nuo 2015-06-12 iki 2015-06-19 pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 23, kurios plotas 8,80 m² ir kurioje buvo 4 lovos.

11. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkte nurodyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m². Atsakovės atstovė teigia, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, LAVL nevedama, o galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Tačiau LAVL atsiliepime nurodė, kad Chirurgijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 1 yra įrengtos 8 lovos, palatoje Nr. 2 – 7 lovos, palatoje Nr. 3 – 6 lovos, palatoje Nr. 16 – 2 lovos, palatoje Nr. 23 – 4 lovos, palatoje Nr. 26 – 4 lovos, palatoje Nr. 28 – 2 lovos, palatoje Nr. 29 – 8 lovos, Psichiatrijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 5 yra įrengtos 4 lovos, palatoje Nr. 9 – 6 lovos. Duomenų apie tai, kurioje Chirurginio skyriaus palatoje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2013-02-22 iki 2013-02-27, byloje nėra. Teismas atkreipia dėmesį, kad LAVL neneigia, jog nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti neužtikrintos. Remiantis EŽTT ir LVAT praktika, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., EŽTT 2012-01-10 sprendimą A. ir kiti prieš Rusiją, prašymo Nr. 42525/07; LVAT 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovės atstovei. Šiuo atveju pareiškėjo teiginiai, kad minimalus asmeniui tenkantis kameros plotas nebuvo užtikrintas, nepaneigti byloje esančiais įrodymais. Todėl iš byloje pateiktų duomenų iš esmės galima spręsti, kad viso ginčo laikotarpio (nuo 2012-08-31 iki 2015-06-19) metu nebuvo užtikrinta vienam asmeniui tenkančio minimalaus palatos ploto norma, t. y. 219 dienų buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų 5,1 m² plotą.

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam, inter alia (lot. be kita ko), nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, prašymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, prašymo Nr. 28524/95). Taigi, remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.

13. Pareiškėjas teigia, kad dėl jo laikymo LAVL neatitinkančiomis įstatymų nustatytų reikalavimų sąlygomis jis patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad teisės aktų reikalavimus atitinkančių gydymosi sąlygų (tam tikro gyvenamojo ploto nesuteikimas) nesudarymas galėjo lemti pareiškėjui tam tikrus nepatogumus, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, jog LAVL Chirurgijos skyriuje, kuriame didžiąją ginčo laikotarpio dalį (203 dienas) buvo gydomas pareiškėjas, jam buvo sudaryta galimybė nuo 6 val. iki 22 val. laisvu nuo medicininių procedūrų metu, būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje, laisvame korpuse, bendrabutinio tipo palatose. Duomenų apie tai, kad galimybė laisvai judėti lokaliniame sektoriuje pareiškėjui buvo sudaryta ir jam gydantis Psichiatrijos skyriuje (16 dienų), byloje nėra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad kameros (palatos) ploto normų pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias. Be to, pažymėtina ir tai, kad LAVL yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas higienos ir pacientų laikymo sąlygas. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.

14. Atsakovės atstovė nurodo, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LAVL administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

15. Pareiškėjo teigimu, palatoje buvo įrengtas atviras tualetas, todėl gamtinius reikalus jis turėjo atlikti kitų asmenų akivaizdoje. Be to, tualete nebuvo įrengtas sėdimas unitazas.

15.1. Sanitarinio mazgo patalpos įrengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkto nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pažymėtina, jog atskirą nuo palatos tualeto su unitazu įrengimą reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 47:2011) 32 punktas. Taigi teisės aktuose yra įtvirtintas reikalavimas, kad sanitarinis mazgas būtų įrengtas atskiroje patalpoje, jame turi būti įrengta atskira nuo kameros vėdinimo, taip pat šalto vandens tiekimo sistema ir unitazas.

15.2. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, jog LAVL atsiliepime išdėstyti argumentai, esą sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto turi būti atitverta tik 1,5 metro aukščio pertvara, vertintini kritiškai. Atitinkamai, tai, kad sanitarinio mazgo patalpa (tualetas) LAVL palatose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo atskirose patalpose, su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema bei su unitazu, laikytina higienos normų reikalavimų pažeidimu.

15.3. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje M. prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje T. prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje A. ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

16. Pareiškėjo teigimu, LAVL palatos buvo antisanitarinės būklės: jose buvo tamsu, drėgna, nuo sienų byrėjo tinkas, buvo pelėsio.

16.1. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas). Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas). Šiltuoju metų laiku gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro santykinė drėgmė turi būti 35-65 proc., o šaltuoju metų laiku –35-60 proc. (26 punktas). Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (28 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 punktas).

16.2. Pareiškėjas teismui nepateikė jo teiginius dėl palatų antisanitarinės būklės patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu iš byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 162–190) matyti, jog LAVL palatose atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (įskaitant Chirurgijos skyriaus palatas Nr. 2, Nr. 3, Nr. 23 ir Nr. 29, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, taip pat Chirurgijos skyriaus atvirojo sektoriaus koridorių) buvo nustatyta, kad: palatoje Nr. 23 2013-03-04 patikros metu ant sienų ir lubų vietomis buvo nubyrėję dažai ir tinkas, tačiau 2013-12-17 patikrinimo metu šie pažeidimai jau buvo pašalinti, palata suremontuota; 2014-12-12 palatos Nr. 23 patikros metu sienų ir lubų paviršiai nelygūs, tačiau 2015-04-07 patikrinimo metu šie pažeidimai jau buvo pašalinti, palata suremontuota (pareiškėjas Chirurginio skyriaus palatoje Nr. 23 buvo laikomas nuo 2015-06-12 iki 2015-06-19, t. y. jau po to, kai pažeidimai buvo pašalinti); 2014-04-24 patikrinimo metu palatoje Nr. 23 santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, kamera sutvarkyta, patalpos paviršiai švarūs, tinkami valymui ir dezinfekcijai (2013-12-20 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16-1702 (b. l. 162–163), 2014-05-07 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-694 (b. l. 168–169), 2015-05-06 patikrinimo aktas Nr. 13(15.3)-PA-694 (b. l. 172–173); palatoje Nr. 3 dirbtinė dieninė apšvieta ir santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta (2014-08-04 patikrinimo aktas Nr. 08(24.1)-PA-1290 (b. l. 174–176); palatoje Nr. 2 santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta (2014-07-25 patikrinimo aktas Nr. 08(24.1)-PA-1240 (b. l. 187–188); kamerose Nr. 23 ir Nr. 29 dirbtinė dieninė apšvieta atitiko reikalavimus (2014-09-11 patikrinimo aktas Nr. 08(24.1)-PA-1491 (b. l. 189–190); 2014-04-25 patikrinimo metu Chirurgijos skyriaus atvirojo sektoriaus koridoriuje dieninė dirbtinė apšvieta neatitiko reikalavimų (2014-05-23 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-808 (b. l. 182–183); 2014-07-16 patikrinimo metu palatos Nr. 2 natūralios apšvietos koeficientas neatitiko reikalavimų (2014-07-25 patikrinimo aktas Nr. 08(24.1)-PA-1240 (b. l. 187–188); 2014-07-28 patikrinimo metu palatos Nr. 3 natūralios apšvietos koeficientas neatitiko reikalavimų (2014-08-04 patikrinimo aktas Nr. 08(24.1)-PA-1290 (b. l. 174–176); 2014-09-08 patikrinimo metu kameros Nr. 29 natūralios apšvietos koeficientas neatitiko reikalavimų (2014-09-11 patikrinimo aktas Nr. 08(24.1)-PA-1491 (b. l. 189–190). Daugiau duomenų, kad pareiškėjo laikymo konkrečioje kameroje metu būtų nustatyti kokie nors higienos normų pažeidimai, byloje nėra. Atsakovės atstovas į bylą taip pat pateikė LAVL darbų priėmimo aktus (b. l. 65–77), iš kurių matyti, kad 2012 metais LAVL Chirurginio skyriaus palatose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 buvo atlikti remonto darbai. Taigi byloje surinkti įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus, kad LAVL palatose buvo drėgna, nuo sienų byrėjo tinkas, buvo pelėsio, tačiau, ginčo laikotarpiu nustatyti apšvietos reikalavimų pažeidimai LAVL Chirurgijos skyriaus palatose ir atvirojo sektoriaus koridoriuje vertintini pareiškėjo naudai.

17. Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad LAVL palatose trūko vietos valgyti prie stalo, reikėdavo laukti, todėl atšaldavo maistas. Gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011, kurios 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Taigi, matyti, kad stalo valgymui įrengimas gydymo įstaigų palatose teisės aktais nėra numatytas. Iš byloje pateiktų LAVL 2015-07-17 pažymų apie kamerų plotą ir inventorių Nr. BD-983 ir Nr. BD-985 (b. l. 120, 121) matyti, kad Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1 (8 lovos) yra įrengtos 8 spintelės, palatoje Nr. 2 (7 lovos) – 6 spintelės, palatoje Nr. 3 (6 lovos) – 6 spintelės, Psichiatrijos skyriaus palatoje Nr. 5 (4 lovos) – 2 spintelės, palatoje Nr. 9 (6 lovos) – 1 spintelė. Be to, byloje pateiktame Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-01-29 patikrinimo akte Nr. 13(15.3)-PA-120 (b. l. 170–171) nurodyta, kad 2014-09-09 patikrinimo metu palatose Nr. 23 ir Nr. 29 kiekvienam pacientui nebuvo užtikrinta galimybė turėti spintelę, tačiau šis pažeidimas pašalintas 2015-01-28. Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad aprūpinimo materialiniu inventoriumi (baldais) reikalavimai buvo pažeisti LAVL palatose Nr. 2, Nr. 5, Nr. 9 ir Nr. 29 (palatoje Nr. 23 pareiškėjas buvo laikomas tik nuo 2015-06-12, kai aprūpinimo baldais pažeidimas jau buvo pašalintas). Duomenų apie inventorių kitose LAVL palatose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, byloje nėra, tačiau LAVL atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad palatos baldais ir kitu inventoriumi yra aprūpinamos minimaliai, t. y. atsakovės atstovė neneigia aplinkybės, kad palatų aprūpinimas baldais galimai neatitinka teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad dalį ginčo laikotarpio pareiškėjo teisė į tinkamą palatų aprūpinimą baldais LAVL buvo pažeista.

18. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų pažeidimų mastą bei tai, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu LAVL buvo sudarytos sąlygos Chirurgijos skyriuje, kuriame didžiąją ginčo laikotarpio dalį (203 dienas) buvo gydomas pareiškėjas, nuo 6 val. iki 22 val. laisvu nuo medicininių procedūrų metu, būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje, laisvame korpuse, bendrabutinio tipo palatose, taip kompensuojant ploto trūkumą palatose, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms pareiškėjui atlyginti adekvati suma yra 1200 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 punktu, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo E. Z. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. Z. Ž. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1 200 Eur (tūkstantį du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas