Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-12-28 · Civilinė byla Nr. 2A-413

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-12-28
Bylos Nr.
2A-413
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė (pran.)
Trečiasis asmuo
A. Misiūnaitei, Vilniaus miesto savivaldybė, S. B., A. L., J. S., A. F.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Eurostat V“
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-413/2005Procesinio sprendimo kategorija 24.2; 50.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. gruodžio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų kolegijos pirmininko Artūro Driuko,kolegijos teisėjų: Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės (pranešėja),sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovei adv. I. Montvydienei,tretiesiems asmenims A. Misiūnaitei, adv. M. Gaibel,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Eurostat V“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-256-44/2005 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Eurostat V“ ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo išnuomoti žemės sklypą ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo įpareigojimu (tretieji asmenys byloje – Vilniaus miesto savivaldybė, S. B., A. L., J. S., A. F.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Eurostat V“ kreipėsi į Vilniaus miesto pirmąjį apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą 99 metams išnuomoti ieškovui 1 548 kv. m. žemės sklypą, esantį Vilniuje, T. Narbuto g. tęsinyje, miesto plano ištraukoje pažymėtą linijomis ir skaičiais 1-5, stacionariai degalinei statyti, bei atlikti kitus su šiuo įpareigojimu susijusius veiksmus. Nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 1996 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 51V buvo pritarta UAB „Pavan“ (dabar – ieškovas UAB „Eurostat V“) prašymui stacionariai degalinei statyti 99 metams išnuomoti 1 548 kv. m. žemės sklypą, esantį T. Narbuto g. tęsinyje, su sąlyga, kad ieškovas į atitinkamus fondus perves 231 676 Lt ir užsakys tikslių žemės sklypo ribų planą (t. 1, b. l. 5-6). Vilniaus apskrities valdytojas 1996 m. kovo 11 d. rezoliucija patvirtino, jog neprieštarauja Vilniaus miesto valdybos teikimui 99 metams išnuomoti 1 548 kv. m. žemės sklypą, esantį T. Narbuto g. tęsinyje (t. 1, b. l. 7). Nors laikotarpiu nuo 1996 m. kovo 14 d. iki 1996 m. gegužės 3 d. ieškovas pervedė tikslines lėšas į nurodytus fondus (t. 1, b. l. 10), o 1996 m. gruodžio 6 d. ieškovo lėšomis buvo parengtas ir patvirtintas degalinės T. Narbuto g. žemės sklypo ribų planas (t. 1, b. l. 11-17), įgalioti asmenys vengė sudaryti nuomos sutartį. Atsakovas 1997 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 1019/52/97/2-1505 pareikalavo ieškovo, kad prieš sudarant nuomos sutartį šis pateiktų vietovės, kurioje yra numatomas išnuomoti žemės sklypas, detalųjį planą (t. 1, b. l. 24), o 2002 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 20-02/30/2002/4-387 pranešė, jog Vilniaus miesto tarybos 1999 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 480 patvirtinto teritorijos prie T. Narbuto g. tęsinio detaliojo plano ribos neatitinka norimo išsinuomoti žemės sklypo parengto ir suderinto plano, todėl sklypas negali būti išnuomotas, iki nustatyta tvarka bus pakoreguotas detalusis planas (t. 1, b. l. 74). Be to, atsakovas 2003 m. birželio 11 d. raštu informavo ieškovą, kad Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo ,,Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ Nr. 692 norma, kuri leido išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka, yra panaikinta, ir pasiūlė grąžinti ieškovui pastarojo sumokėtas tikslines pinigines lėšas (t. 1, b. l. 26-27). Ieškovo teigimu, ginčo žemės sklypo dydis ir jo ribos Vilniaus miesto valdybos 1996 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 51V patvirtintos vadovaujantis galiojusiu miesto detaliuoju planu, pagal kurį buvo atliktas ir sklypo ribų brėžinys. Be to, ieškovas teigė, kad atsakovo atsisakymas sudaryti žemės nuomos sutartį dėl norminio akto, reglamentuojančio žemės sklypų nuomos tvarką, pakeitimų, nepagrįstas. Ieškovo teigimu, pagal įstatymų galiojimo laike taisykles, teisę išsinuomoti žemės sklypą jis įgijo pagal prašymo pateikimo metu galiojusius teisės aktus, kadangi nuo prašymo išnuomoti žemės sklypą tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurių atsiradimo faktą patvirtina Vilniaus miesto valdybos 1996 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. 51V ir Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. kovo 11 d. išreikštas pritarimas išnuomoti žemės sklypą, priimti vadovaujantis Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 26 d. nutartimi byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui pirmąja instancija (CPK 27 str. 1 d.) (t. 1, b. l. 156).

Atsiliepimas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 8 d. žodine nutartimi įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis S. B., A. L., J. S., A. F. (t. 1, b. l. 208). Atsiliepime į ieškinį tretieji asmenys nurodė, jog patenkinus ieškovo ieškinį, jie prarastų galimybę atkurti pažeistas nuosavybės teises. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 11 d. raštai patvirtina, kad šiems asmenims buvusio Viršuliškių kaimo teritorijoje skiriami laisvi (neužstatyti) žemės sklypai, įskaitant ir žemės sklypą Nr. 23, suformuotą Vilniaus miesto tarybos 1999 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 480 patvirtintame teritorijos T. Narbuto g. tęsinyje detaliajame plane (t. 1, b. l. 98-99).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sistemiškai aiškindamas Teritorijų planavimo įstatymo ir Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 normas, teismas pripažino pagrįstu atsakovo atsisakymą sudaryti nuomos sutartį su ieškovu iki bus pateiktas 1 548 kv. m. žemės sklypo, esančio T. Narbuto g. tęsinyje, detalusis planas, parengtas pagal Statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 78 patvirtintą „Miestų ir gyvenviečių detaliųjų planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo instrukciją“ RSN 68-92.

Ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą išnuomoti ginčo žemės sklypą teismas atmetė motyvuodamas bendrojo trejų metų ieškinio senaties termino praleidimu be svarbių priežasčių (1964 m. CK 90 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad ieškovas, gavęs atsakovo 1997 m. gruodžio 2 d. raštą Nr.1019/52/97/2-1505 (t. 1, b. l. 24, 73), jog sudaryti nuomos sutartį vien žemės sklypo brėžinio nepakanka, nes papildomai reikalingas ir žemės sklypo detalusis planas, atsakovo veiksmų neginčijo iki 2004 m. gegužės 14 d. (t. 1, b. l. 2-4). Todėl laikė, kad nuo minėto atsakovo rašto gavimo dienos prasidėjo bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas kvestionuoti viešojo administravimo subjekto aktus ir (ar) veiksmus teisme (1964 m. CK 84 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad senaties terminas prieštarauti dėl detaliojo plano privalomumo siekiant išsinuomoti valstybinį žemės sklypą ne žemės ūkio veiklai ne aukciono tvarka statyti stacionarią degalinę baigėsi iki naujojo CK įsigaliojimo, todėl sprendė, kad bendras trijų metų ieškinio senaties terminas po 2001 m. liepos 1 d. per se neprasitęsė (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str.).

Bylos duomenų pagrindu teismas konstatavo, jog reikalavimas įpareigoti atsakovą išnuomoti 1 548 kv. m. žemės sklypą T. Narbuto g. tęsinyje objektyviai negali būti įvykdomas, kadangi ginčo žemės sklypas materialia forma nebeegzistuoja. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto tarybos 1999 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 480 patvirtintame teritorijos T. Narbuto g. tęsinyje detaliajame plane nurodytas ginčo žemės sklypo plotas ir jo ribos akivaizdžiai neatitinka savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ pagal 1996 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimą Nr. 51V parengto 1 548 kv. m. žemės sklypo brėžinio (t. 1, b. l. 17), taip pat 1996 m. gruodžio 5 d. parengto bei su Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba suderinto 1 548 kv. m. žemės sklypo plano M 1:500 (t. 1, b. l. 16), nes yra 2 300 kv. m. dydžio. Teismas nurodė, kad ieškovas Vilniaus miesto tarybos 1999 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 480 patvirtinto teritorijos T. Narbuto g. tęsinyje detaliojo plano ABTĮ nustatyta tvarka neginčijo, tačiau pageidavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog 231 676 Lt keleri metai naudojasi Vilniaus miesto savivaldybė bei Vilniaus miesto apskrities viršininko administracija, beveik 8 arus jai būtų leista išsinuomoti nemokant jokių papildomų mokesčių (t. 1, b. l. 19, 75-76, 80, 84). Atsakovas savo ruožtu siūlė arba pateikti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui žemės sklypo, kuris yra nurodytas detaliajame plane, ribų planą M 1:500, arba esamą detalųjį planą nustatyta tvarka pakoreguoti taip, jog jame suformuoto sklypo ribos atitiktų ieškovo norimo išsinuomoti žemės sklypo ribas (t. 1, b. l. 74). Teismas sprendė, jog šie atsakovo pasiūlymai legalūs, neprieštarauja galiojusioms imperatyvioms teisės normoms ir bendriesiems teisės principams administracinių procedūrų prasme. Ši ieškovo reikalavimą teismas atmetė motyvuodamas taip pat ir tuo, kad ieškovo subjektinė reikalavimo teisė išnyko Vyriausybės 2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ dalinio pakeitimo“ pagrindu, nes jo 2.13 punktas numatė, kad ankstesni miestų valdybų sprendimai dėl naujų žemės sklypų nuomos juridiniams asmenims, jeigu iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos nebuvo nustatytąja tvarka sudarytos šių žemės sklypų nuomos sutartys ir juridiniai asmenys ilgiau kaip 6 mėnesius nemokėjo nustatytų metinių nuompinigių (užmokesčio už žemės nuomą) už išnuomotus žemės sklypus, – naujais savivaldybių merų (valdybų) sprendimais pripažįstami netekusiais galios, o žemės sklypai išnuomojami aukcione. Todėl teismas sprendė, kad Vilniaus miesto valdybos 1996 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. 51V po minėto Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo nustojo teisinės galios de facto.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nusprendė nepasisakyti dėl 2 300 kv. m. žemės sklypo, kuris Vilniaus miesto tarybos 1999 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 480 patvirtintame teritorijos T. Narbuto g. tęsinyje detaliajame plane pažymėtas Nr. 23, paėmimo iš trečiųjų asmenų S. B., J. S., A. F. ir A. L. visuomenės poreikiams tenkinti. Motyvavo tuo, kad tai nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi tretieji asmenys S. B., J., A. F. ir A. L. nepareiškė ieškinio. Tačiau konstatavo, jog atsakovas ir tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pažeidė nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo principą, kadangi ginčo žemės sklypo išnuomavimo ieškovui klausimą sprendė iki nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pretendentams vienu iš įstatyme nustatytų būdų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos motyvus:

nepagrįsta teismo išvada, kad nuomos sutarčiai sudaryti buvo reikalingas detalusis planas. Žemės sklypų nuomos tvarką reglamentavęs Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimas ,,Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ Nr. 987 nenumatė viršininko administracijos žemėtvarkos tarnybai teisės reikalauti išnuomojamų žemės sklypų detaliųjų planų. Be to, tokia teismo išvada prieštarauja ir protingumo principui, nes detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas tik 1999 m. gruodžio 15., tuo tarpu sprendimas, suteikiantis teisę išnuomoti žemės sklypą, priimtas 1996 m. sausio 18 d.; teismas ginčo santykiams nepagrįstai taikė Teritorijų planavimo įstatymą, kuris, beje, taip pat nenumato pareigos parengti detalųjį planą. Byloje kilusį ginčą dėl nuomos teisinių santykių reglamentuoja Žemės įstatymas ir Žemės nuomos įstatymas bei jų pagrindu priimti poįstatyminiai teisės aktai; apelianto teisė išsinuomoti žemės sklypą susiformavo pagal prašymo pateikimo metu galiojusius teisės aktus, todėl pagal įstatymo galiojimo laike taisykles, civiliniams teisiniams santykiams taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo civilinių teisinių santykių atsiradimo metu, ir jie suponuoja civilinių teisių ir pareigų, įgytų galiojant ankstesniam teisės aktui, tęstinumą; teismo motyvas, jog reikalavimas įpareigoti atsakovą išnuomoti 1 548 kv. m. žemės sklypą T. Narbuto g. tęsinyje objektyviai negali būti įvykdomas, kadangi ginčo žemės sklypas materialia forma nebeegzistuoja, nepagrįstas, nes šis žemės sklypas nėra nei sunaikintas, nei perkeltas į kitą vietą. Šiuo atveju dėl atsakovo kaltės netinkamai suformuotas nuomos objektas, nes atsakovas neatliko teisės aktais jam nustatytų pareigų – neįbraižė išnuomotino žemės sklypo ribų į kadastrinį žemėlapį, dėl ko ruošiant detalųjį planą pakito sklypo ribos; teismas netinkamai aiškino ir taikė Vyriausybės 2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ dalinio pakeitimo“ 2.13 punkto nuostatas. Nepagrįsta teismo išvada, kad įsigaliojus šiam Vyriausybės nutarimui neteko galios Vilniaus miesto valdybos 1996 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. 51V, kadangi šis sprendimas jokiu kitu Vilniaus miesto valdybos sprendimu nebuvo pripažintas netekusiu galios. Be to, Vyriausybės 2002 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. 1630 1.9 punktu minėto Vyriausybės nutarimo 2.13 punktas buvo pripažintas netekusiu galios;teismas nepagrįstai ieškinio senaties termino eigos pradžia laikė 1997 m. gruodžio 2 d. atsakovo rašto gavimo dieną, nes šiuo raštu atsakovas neatsisakė sudaryti nuomos sutartį, o tik perkėlė jos sudarymo datą. Teismo motyvas, kad nuo šio rašto gavimo dienos prasidėjo terminas kvestionuoti viešojo administravimo subjekto aktus ir (ar) veiksmus, negali būti sutapatinamas su ieškinio senaties termino eigos pradžia, nes skundai dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų ir neveikimo paduodami ABTĮ nustatyta tvarka, laikantis šiame įstatyme nustatytų senaties terminų, tuo tarpu šioje byloje nėra skundžiami viešojo administravimo subjektų veiksmai, o ginamos materialiosios subjektinės teisės. Atsižvelgiant į tęstinį pažeidimo pobūdį, ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2003 m. birželio 11 d., kai ieškovas gavo atsakovo raštą, kuriuo buvo informuotas, jog Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 norma, kuri leido išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka, yra panaikinta;teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas ir tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, spręsdami ginčo žemės sklypo nuomos ieškovui klausimą, pažeidė nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančias teisės normas. Tretiesiems asmenims S. B., A. L., J. S., A. F. teisė į nuosavybės atkūrimą grąžinant miesto žemę natūra atsirado tik po to, kai Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimo pagrindu 2002 m. balandžio 2 d. priimtu įstatymu buvo pakeista Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto nuostata, tuo tarpu ieškovas teisę į ginčo žemės sklypo nuomą įgijo 1996 m. sausio 18 d. sprendimo pagrindu, kurio priėmimo metu galiojusi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto redakcija reglamentavo, jog miesto teritorijose esanti žemė yra išperkama valstybės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos motyvus:

apelianto argumentas, jog jis siekė tik išsinuomoti ginčo žemės sklypą, nepagrįstas, nes iš Vilniaus miesto valdybos 1996 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 51V matyti, kad juo buvo pritarta apelianto prašymui 99 metams išnuomoti 1 548 kv. m. žemės sklypą, esantį T. Narbuto g. Tęsinyje, stacionariai degalinei statyti, todėl siekiant vykdyti statybos darbus, turėjo būti parengtas žemės sklypo detalusis planas;apeliantas įstatymo nustatyta tvarka neginčijo 1997 m. gruodžio 2 d. atsakovo rašto Nr. 1019/52/97/2-1505, todėl teismas pagrįstai pritaikė ieškinio senatį;galiojančiame teritorijos prie T. Narbuto g. tęsinio detaliajame plane, vietoje 1 548 kv. m. ploto prašomo išnuomoti žemės sklypo, yra suformuotas 2 300 kv. m. ploto žemės sklypas, todėl anksčiau minėto žemės sklypo nebeliko. Atsakovas 2002 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 20-02/30/2002/4-387 apeliantą informavo, jog teritorijos prie T. Narbuto g. tęsinio detalusis planas turi būti pakoreguotas taip, kad jame suformuoto 2 300 kv. m. ploto žemės sklypo ribos atitiktų ieškovo pageidaujamo išnuomoti 1 548 kv. m. ploto žemės sklypo ribas, tačiau detalusis planas pakoreguotas nebuvo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji asmenys S. B., A. L., J. S., A. F. prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ieškovas savo reikalavimą įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją 99 metams išnuomoti 1 548 kv. m žemės sklypą, esantį Vilniuje, T. Narbuto g. tęsinyje stacionariai degalinei statyti, grindžia Vilniaus miesto valdybos 1996 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 51V, kuriuo, ieškovo manymu, jam buvo suteikta teisė išsinuomoti minėtą žemės sklypą.

Vilniaus miesto valdyba 1996 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 51V pritarė ieškovo prašymui išsinuomoti 99 metams 1 548 kv. m. žemės sklypą Vilniaus mieste, T. Narbuto g. tęsinyje, stacionariai degalinei statyti, gavus Vilniaus apskrities pritarimą ir įvykdžius sprendime nurodytas sąlygas, tai yra atlikus tikslinių lėšų mokėjimus į nurodytus fondus, savo lėšomis sudarius tikslų žemės sklypo ribų planą (t. 1, b. l. 5-6). Šio sprendimo priėmimo metu valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono būdu tvarką reglamentavo Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 987 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“. Šio nutarimo 3.1 ir 3.2 punktais buvo nustatyta, kad ne aukciono tvarka išnuomoti valstybinės žemės sklypus ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui įmonėms ir organizacijoms gali apskrities valdytojas, o savivaldos vykdomosios institucijos gali išnuomoti ne aukciono tvarka įmonėms ir organizacijoms žemės sklypus ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, leisdamas nuomojamajame sklype statyti tik laikinus pastatus, kurie gali stovėti tik 3 metus. Tuo pačiu Vyriausybės nutarimu patvirtintų Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių 27 punkte buvo nustatyta, kad apskrities valdytojas suteikia nuomai žemės sklypą ir pasirašo žemės sklypo nuomos sutartį jis pats arba jo įgaliotas rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkas. Taigi pagal minėtu Vyriausybės nutarimu nustatytą tvarką, spręsti klausimą dėl ieškovo žemės sklypo nuomos ir priimti sprendimą šiuo klausimu turėjo kompetenciją atsakovas – Vilniaus apskrities viršininko administracija, o ne tretysis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybė.

Teritorijų planavimo įstatymo (įsigaliojo nuo 1996 m. sausio 1 d.) 17 straipsnio antrosios dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės sklypų ir miško valdų arba jų grupių savininkai, valdytojai ir naudotojai, taip pat savivaldybės (pagal sklypų funkcinę paskirtį) privalo rengti detaliuosius planus, kai yra numatyta statyba, rekonstrukcija ar griovimas. Ieškovas žemės sklype buvo numatęs statyti stacionarią degalinę. Reikalavimas rengti detaliuosius planus Vilniaus miesto valdybai priimant 1996 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 51V jau galiojo, todėl ieškovui žemės sklypas galėjo būti išnuomotas vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Pagal Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių 26 punktą, išnuomojamo valstybinės žemės sklypo dydis nustatomas ir žemės sklypo brėžinys parengiamas vadovaujantis Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 6 punktu, kuriame nustatyta, kad žemės sklypai išnuomojami ne žemės ūkio veiklai pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus arba žemėtvarkos projektus.

Teritorijos prie T. Narbuto g. tęsinio detalusis planas buvo patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1999 m. gruodžio 15 d. sprendimu, tačiau jis neatitinka savivaldybės įmonės ,,Vilniaus planas“ pagal Vilniaus miesto valdybos 1996 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 51V parengto 1 548 kv. m ploto žemės sklypo plano. Taigi atsakovas pagrįstai atsisakė sudaryti sutartį dėl 1 548 kv. m žemės sklypo nuomos, nes tokio dydžio žemės sklypas pagal detalųjį planą nėra suformuotas. Teisės aktai neleidžia atsakovui išnuomoti žemės sklypo, nenumatyto teritorijų planavimo dokumentuose.

Tretieji asmenys, turintys teisę į nuosavybės atkūrimą, yra pareiškę prašymus grąžinti natūra žemės sklypus, tarp jų ir ginčo sklypą Vilniuje, T. Narbuto g. tęsinyje. Apeliacinės instancijos teisme trečiųjų asmenų atstovas nurodė, kad šis jų prašymas jau yra patenkintas, nors dokumentų, patvirtinančių šį faktą, nepateikė. Tačiau, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, neišsprendus asmenų, padavusių prašymus atkurti nuosavybės teises pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, grąžinant žemę natūra, prašymų ir nepriėmus sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, žemė negali būti perleista kitiems asmenims, nes valstybė, įsipareigojusi atkurti pažeistą nuosavybės teisę, prisiėmė prievolę neperleisti turto kitiems asmenims, kol nebus galutinai išspręstas minėto turto grąžinimo klausimas. Tokiu būdu, kol nepriimtas sprendimas atkurti ar neatkurti tretiesiems asmenims nuosavybės teisę į ginčo sklypą natūra, atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija negali išnuomoti ar kitaip perleisti ginčo sklypą kitiems asmenims. Pažeistų nuosavybės teisių tinkamas ir realus gynimas siejamas su nuosavybės atkūrimu vienu ar keliais įstatyme numatytais būdais į visą išlikusį nekilnojamąjį turtą ar tą jo dalį, į kurią nuosavybės teisės atkūrimą garantuoja įstatymas. Nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnis, kurį aiškinant sistemiškai su kitomis įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad nuosavybės teisės į miesto žemę gali būti atkuriamos pasinaudojant vienu iš įstatyme numatytų būdų – natūra, neatlygintinai perduodant nuosavybėn naują žemės sklypą, esantį miesto teritorijai priskirtoje žemėje, taip pat kompensuojant valstybės išperkamai žemei priskirto žemės sklypo vertę pinigais. Valstybės išperkamos žemės kategorijas nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnis. Sprendžiant dėl nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo būdo pasirinkimo, atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarime konstatavo, jog ne žemės priskyrimas miesto teritorijai, ne atitinkamo statinio buvimas ar nebuvimas turi lemti žemės grąžinimą ar negrąžinimą natūra - jį turi lemti realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei. Sprendimas dėl ginčo žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei nėra priimtas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai skaičiavo ieškinio senaties termino eigos pradžią nuo atsakovo 1997 m. gruodžio 2 d. rašto gavimo dienos (t. 2, b. l. 24). Iš šio rašto turinio matyti, kad atsakovas pranešė, jog nesudarys su ieškovu žemės sklypo nuomos sutarties, nes nėra sklypo detaliojo plano. Ieškovas savo reikalavimą įpareigoti sudaryti nuomos sutartį grindžia aplinkybėmis, kad atsakovo reikalavimas turėti žemės sklypo detalųjį planą buvo neteisėtas. Ieškovas apie tai, kad nuomos sutartis nebus sudaroma, nes nėra detaliojo plano, sužinojo iš minėto atsakovo 1997 m. gruodžio 2 d. rašto, todėl ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo šios datos (1964 m. CK 86 str. 1 d.). Ieškinys pareikštas 2004 m. gegužės 14 d., tai yra pasibaigus trijų metų ieškinio senaties terminui (1964 m. CK 83 str. 2 d.). Atsakovas 2003 m. gegužės 5 d. raštu, nuo kurio gavimo dienos ieškovas prašo skaičiuoti ieškinio senatį, tik primena ieškovui, dėl kurios priežasties nebuvo sudaryta nuomos sutartis. Šis atsakovo raštas yra vertintinas, kaip atsakymas į pakartotinius ieškovo prašymus dėl nuomos sutarties sudarymo, tačiau, kaip jau buvo minėta, ieškovas apie tai, kad nuomos sutartis be detaliojo plano nebus sudaryta, sužinojo gavęs 1997 m. gruodžio 2 d. atsakovo raštą.

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 23 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, dėl ko nėra pagrindo jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Apeliacinį skundą atmetus, į valstybės biudžetą iš ieškovo UAB ,,Eurostat V“ priteistina 6 051, 88 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio sumokėjimas Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. spalio 6 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (t. 2, b. l. 124-126) ir 12 Lt apeliacinės instancijos teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 2, b. l. 162) (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Eurostat V“ 6 051, 88 Lt (šešis tūkstančius penkiasdešimt vieną Lt aštuoniasdešimt aštuonis ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 12 Lt (dvylika Lt) apeliacinės instancijos teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kolegijos pirmininkas Artūras DriukasTeisėjai Konstantinas GurinasDanutė Milašienė