Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centras prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo V. Ž., trečiasis suinteresuotas asmuo A. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas biudžetinė įstaiga Palangos miesto rinkliavų centras (toliau tekste – pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. Ž. 94,00 Eur vietinės rinkliavos skolos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31.

VĮ Registrų centras duomenimis, atsakovas V. Ž. Palangos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdo, naudoja, disponuoja nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbiami), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – poilsio. Vadovaudamasis nustatyta tvarka, Rinkliavų centras suformavo vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą dėl 94,00 Eur skolos ir išsiuntė atsakovui adresu (duomenys neskelbiami). Nuostatų 41 p. nustatyta, kad vietinė rinkliava mokama lygiomis dalimis (ketvirčiais – iki einamojo ketvirčio antro mėnesio 15 dienos) į vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime nurodytą sąskaitą. Rinkliavų centras, atsižvelgdamas į tai, kad iš atsakovo Nuostatų nustatytais terminais negauta nei viena vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime nurodyta įmokos suma, suformavo priminimą sumokėti rinkliavą ir išsiuntė atsakovui. Gavęs priminimą sumokėti vietinę rinkliavą ar jos dalį, atsakovas privalėjo nurodyto dydžio sumą sumokėti per Nuostatų 48 punkte nurodytą terminą, t.y. per 20 dienų nuo priminimo išsiuntimo dienos, tačiau nustatyto dydžio vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl Rinkliavų centras pradėjo įsiskolinimo išieškojimo procedūrą.

2017 m. rugpjūčio 30 d. teismo nutartimi trečiuoju suinteresuotu asmeniu šioje byloje patraukta A. Ž. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas tenkintinas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtinti Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai su vėlesniais pakeitimais (toliau – ir Nuostatai).

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d.). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos teisės pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatė Palangos miesto savivaldybės vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (sprendimo 1 punktas) bei patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie buvo pakeisti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70 bei 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T2-332. Nuostatai vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apibrėžia kaip Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose numatyta tvarka. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus). Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti Nuostatų 1 ir 2 prieduose.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad atsakovas V. Ž. nuo 2003-12-23 nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – poilsio patalpas, esančias (duomenys neskelbiami), o tai reiškia, kad atsakovas pagal Nuostatus laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos matosi, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nurodytą laikotarpį už nekilnojamąjį turtą – poilsio patalpas, esančias (duomenys neskelbiami), yra 94,00 Eur. Nors šios patalpos 2015-05-26 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-588/2015 (įsiteisėjo 2016-05-24) padalintos po ½ dalį atsakovui ir jo buvusiai sutuoktinei A. Ž. (informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), tačiau nekilnojamojo turto registro duomenimis patalpų, esančių (duomenys neskelbiami), nuosavybės teisė 2017 m. birželio 6 d. tebebuvo įregistruota tik atsakovo V. Ž. vardu, taip pat nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota jokių juridinių faktų apie turto padalinimą tarp sutuoktinių, šis turtas nebuvo įregistruotas ir kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnį, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl pareiškėjas, prašydamas priteisti vietinės rinkliavos skolą iš atsakovo, kaip vienintelio viešame registre įregistruoto nekilnojamojo turto savininko, yra teisėtas ir pagrįstas. Nors atsakovas nurodo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie būtinumą mokėti vietinę rinkliavą ir susidariusį įsiskolinimą, tačiau pareiškėjas pateikė duomenis, kad priminimas sumokėti vietinę rinkliavą atsakovui buvo siunčiamas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taigi atsakovas turėjo žinoti, kad per laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 yra susidariusi vietinės rinkliavos skola, tačiau jos nesumokėjo, be to, kaip nurodo pareiškėjas, nei atsakovas, nei jo buvusi sutuoktinė Rinkliavų centro apie pasikeitusias faktines aplinkybes neinformavo.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo pareiškėjui priteistina 94,00 Eur įsiskolinimo suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centras prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. Ž. pareiškėjui biudžetinei įstaigai Palangos miesto rinkliavų centras 94,00 Eur (devyniasdešimt keturis Eur 00 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.