Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl garbės ir orumo pažeidimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovui R. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Teismo posėdžių metu paaiškino, kad 2024 m. lapkričio mėnesį padavė teismui ieškinį dėl garbės ir orumo, kadangi jis buvo apkaltintas, jog 2022-02-10 apie 17 val. būdamas kieme išsitraukė lytinį organą ir demonstravo jį. Dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas nepadarius nusikalstamos veikos. Nurodo, kad policijoje jam buvo daromas spaudimas, buvo uždarytas į kalėjimą, buvo mušamas. Įvykio tyrimo metu patyrė pažeminimą, prarado draugų. Patyrė nuostolius - pajamų sumažėjimą (nuo 10 000 Eur iki 1 000 Eur), sveikata pablogėjo (paūmėjo onkologinė liga). Ieškovas nurodo, kad atsakovas pasakė ne nuomonę, o faktą. Pats negali nurodyti, kas vyko 2022-02-10, neatsimena, nes praėjo daug laiko, taip pat negalėjo pasakyti ir policijos pareigūnams nagrinėjant atsakovo pareiškimą. Pareigūnai jį apklausė tik 2022 m. balandžio mėnesį. Jis negali pateikti jokių įrodymų, praėjo per daug laiko, paaiškino, kad jis jokių seksualinio pobūdžio veiksmų neatlieka, ir minimą 2022-02-10 dieną jų neatliko, tikrai nebuvo išsitraukęs ir nedemonstravo savo lytinio organo, kadangi nėra koks iškrypėlis. Mano, kad atsakovas siekia su juo susidoroti, kerštauja, nori jį apšmeižti. Ieškovas nurodo, kad jam nereikia pinigų, nori tik kad atsakovas nustotų jį šmeižti.

7. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo S. M. kaltę, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas siekė apšmeižti ieškovą ar melagingai jį įskųsti. Dėl to atsakovas mano, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas. Pats atsakovas nurodo, kad jam nėra tikslo, kad nubaustų S. M., jo tikslas, kad būtų sustabdyti tokie S. M. veiksmai. Vykstant teisiniams procesams atsakovas ir ieškovas nekonfliktuoja. Atsakovas patikina, kad nesuklydo ir aiškiai matė, kad S. M. išsitraukia lytinį organą ir jį demonstruoja. Atsakovas nurodo, kad atstumas tarp jo ir ieškovo galėjo būti apie 20 metrų, gal kiek daugiau. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodo, kad anūkai vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams išsakė, jog matė „dėdės S. pimpį“. Patikina, kad kreipimusi į policija norėjo sudrausminti S. M., kad jis taip nebesielgtų.

8. Vaizdo ir garso įrašus pareigūnams pateikė atsakovas, tačiau juos iš programos išėmė jo sutuoktinė V. M.. Iš viso yra trys 2022-02-10 įvykio įrašai, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, :“ (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Pateikti vaizdo įrašai yra originalūs, laikantis duomenų apsaugos reglamento, ieškovo kiemo dalys uždengtos, kad nebūtų pažeidžiamos jo teisės.

10. Liudytoja K. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad nepažįsta S. M., nieko apie jį nežino. Yra gavusi ieškovo elektroninį laišką, į kurį atsakė, kad nepažįsta tokio asmens. Daugiau jokių aplinkybių byloje negali nurodyti.

11. Liudytoja V. M. nurodė, senelis, t. y. atsakovas, vaiką parvežė iš darželio. Tuo metu S. M., atkreipdamas į save dėmesį, šūkavo kieme, ką, šūkavo negirdėjo, nes tuo metu ji buvo namuose, tai suprato iš artimųjų elgesio. Anūkė ilgai nelipo iš automobilio, po to pasislėpė už automobilio. Kaip S. M. demonstruoja savo lytinį organą, nematė. Matė, kad S. M. buvo kieme prie laiptų, rodė į užrašą ant sienos. Neprisimena, ar vyras grįžęs pasakė, kad S. M. buvo nusimovęs kelnes.

12. Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022-02-10 atvažiavo pas tėvus su vaikais. Matė kieme šūkaujantį S. M.. Ruošėsi išvažiuoti, į automobilį sodino vaikus, tuo metu grįžo tėvukas su anūke, palaukė, kol išlips iš automobilio. Išgirdęs šūkavimus paėjo kelis žingsnius ir matė, kaip kaimynas S. M. movėsi kelnes aukštyn jas užsitempdamas. Mergaitė buvo išsigandusi S. M. šūkavimo, jis greitai pasikvietė mergaitę, kuri paskui įėjo į namus. S. M. garsiai rėkavo „kiaulės, kiauliasnukiai, čiulpkite“, rodė į plakatą „šurik, rurik, čiulpkite“. Mano, kad toks S. M. elgesys buvo nukreiptas į mažamečius vaikus.

13. Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad su S. M. yra labai didelis konfliktas. S. M. rodė lytinius organus, demonstravo nepadorius veiksmus. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams pasakojo, kad vaikai yra įbauginti. S. ne kartą rodęs, demonstravęs savo lytinius organus. Jis pats nedalyvavo minimą dieną. S. M. savo valdoje rodydavo nepadorius veiksmus, garsiai šūkavo, nepagarbiai įžeidinėjo. Vaikai ypač bijo S. M..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Konstitucijos 22 straipsnyje nustatyta, jog įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.

15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas, dalykinė reputacija pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-394-684/2016, 35 punktas).

16. Ieškovas nurodo, jog atsakovas, melagingai pranešdamas policijai apie tai, kad jis 2022-02-10 apie 17 val. būdamas savo kieme, atsakovo atžvilgiu sakė įžeidžiančius žodžius ir tuo pat metu išsitraukė savo lytinį organą ir jį demonstravo, paskleidė melagingas žinias, tokiu būdu pažeidė jo garbę ir orumą, dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti.

17. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio suformuluotoje deliktinės civilinės atsakomybės nuostatoje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą turi įrodyti ieškovas, prašantis taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Tam, kad būtų pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246– 6.249 straipsniai). Nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.

18. Viena iš privalomų deliktinės atsakomybės sąlygų yra žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-331/2008; kt.).

19. BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyti ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindai, vienas iš jų – gavus asmens skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tarp jų – kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pažymėtina, kad iš prie šios bylos prijungtos Baudžiamosios bylos Nr. 01-1-05592-22matyti, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK, gavus atsakovo pareiškimą, pradėtas 2022-02-18, nutrauktas 2022-10-10, nesurinkus pakankamai įrodymų, kad S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Pažymėtina, kad nebuvo konstatuota, jog pranešimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos yra melagingas. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad ieškovas savo nepadoriu elgesiu, rėkaudamas įžeidžiančius žodžius, demonstruodamas savo lytinį organą, elgėsi neteisėtai, atsakovas manė, kad jo teisės yra pažeistos, todėl turėjo teisę jas ginti. Pagal kasacinio teismo praktiką vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, pažymėtina, kad esminę reikšmę turi ne baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų išteisinimo faktas, o nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo; tai teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

20. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog jam turtinė ir neturtinė žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas buvo įsitikinęs, kad jo teisės yra pažeistos, todėl turėjo teisę jas ginti, t. y. atsakovas pranešė policijai, kad 2022-02-10 apie 17 val. ieškovas būdamas savo kieme, atsakovo atžvilgiu sakė įžeidžiančius žodžius „gaidys, pyderastas, kiauliasnukis“ ir tuo pat metu išsitraukė savo lytinį organą ir jį demonstravo, ranka rodė į viršų, kur buvo plakatas su užrašu „šurik rurik kiaule“ bei „čiulpkite“. Dėl šio pranešimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, vėliau tęsiamas pagal požymius veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, nutrauktas 2022-10-10 nutarimu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo S. M. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, bei nenustačius, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 145 straipsnio 2 dalyje, tačiau nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nebuvo konstatuota, jog pranešimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo melagingas. Pažymėtina, jog nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu nėra pripažinta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai, be pagrindo, o pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis teisminės gynybos šiuo atveju negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu CK 6.246 straipsnio prasme. Teismas taip pat vertina, jog kreipimasis į ikiteisminio tyrimo organus nėra duomenų paskleidimas CK 2.24 straipsnio prasme. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su pareiškimo/ skundo tyrimu, žinojimu) asmenims.

21. Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovas, siekdamas apginti savo teises, turėjo pagrindą kreiptis į policiją su pranešimu apie galimai neteisėtą ieškovo elgesį, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo policijos įstaigai pateiktas pranešimas būtų kam nors paskleistas, nesant pagrindo konstatuoti, jog žalą ieškovas patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra visų įstatyme numatytų sąlygų atsakovo atsakomybei atsirasti, todėl ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo atmetamas kaip nepagrįstas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo.

22. Atmetus pagrindinį patikslinto ieškinio reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas dėl šių reikalavimų papildomai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Byloje pateikta, kad atsakovas R. M. patyrė 3 085,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atmetus ieškovo ieškinį, atsakovui iš ieškovo priteisiamos procese patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais ir kurių dydis neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti tokio pobūdžio bylose sumų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

24. Valstybė patyrė 16,01 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas), šios išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovo, nes ieškinys atmestas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 085,00 Eur (tris tūkstančius aštuoniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,01 Eur (šešiolikos eurų 1 ct) procesinių dokumentų įteikimu išlaidas valstybei, jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor bank AS, Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB „Artea“ banke, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.