Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-02-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-89-873/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-24
Bylos Nr.
II-89-873/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00386-2017-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Žimkienė
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-89-873/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00386-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. vasario 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, sekretoriaujant Saulutei Jurkėnaitei, dalyvaujant A. D., vertėjai Erikai Vensevičienei, išnagrinėjusi A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 10NT-81658530-16, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies l punktu, nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį dėl 2016 m. balandžio 20 d., apie 14.02 val., Dariaus ir Girėno g. 69, Vilniuje, įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas transporto priemonės „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamos L. Š., kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis ir transporto priemonės „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamos A. D., kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, kadangi tyrimo metu nepavyko surinkti objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti, kas iš eismo įvykio dalyvių (vairuotojas L. Š. ar A. D.) pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimą, kuris numato, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir 126 punkto reikalavimą, kuris numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, tai yra nesant galimybės nustatyti, kas iš dalyvių nevažiavo kuo arčiau dešinio kelio krašto, arba prasilenkdamas nepaliko tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

A. D. skundu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus priimtu nutarimu nesutiko, prašė panaikinti nutarimą ir L. Š. paskirti administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį arba panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Skunde nurodė, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes administracinę teiseną nutraukusi pareigūnė neišsiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nutarime nenurodė bylos medžiaga pagrįstų argumentų, netinkamai teisiškai kvalifikavo byloje surinktus įrodymus, dėl ko nepagrįstai nutraukė administracinę teiseną ir atleido administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį - L. Š., nuo administracinės atsakomybės. Minėto eismo įvykio kaltininkas - sunkvežimio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas L. Š., kuris važiavo priešinga kryptimi, t. y. nuo oro uosto link Dariaus ir Girėno gatvės mažėjančia tvarka, bei darė posūkį į kairę pusę, liesdamas autobuso veidrodėlį savuoju veidrodėliu. Šias nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2016 m. gruodžio 28 d. eismo įvykio schema, kurioje matyti, jog automobilių šukės yra jo važiuojamoje eismo juostoje, o tai reiškia, kad eismo įvykis negalėjo įvykti L. Š. kelio juostoje, o susidūrimas įvyko L. Š. sunkvežimiui įvažiuojant į A. D. važiuojamą eismo juostą. Eismo įvykio schemoje nurodyta, jog L. Š. patraukė savo krovininį automobilį „Renault“ iš eismo įvykio vietos. Šią versiją papildomai patvirtina ir jo nuoseklūs parodymai, duoti 2016 m. gruodžio 28 d., kurie neprieštarauja surinktai bylos medžiagai, faktinėms aplinkybėms. Be to, L. Š. padarius administracinį teisės pažeidimą patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos l būrio vyriausiojo patrulio A. Š. surašytas 2016 m. gruodžio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, jog L. Š. elgėsi neatsargiai, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, veidrodėliais susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančiu autobusu „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadindamas abi transporto priemones. Pažymi, kad byloje esantis L. Š. paaiškinimas, jog jis važiavo savo eismo juosta, neatitinka tikrovės, nes iš jo paaiškinimų ir ypač iš eismo įvykio schemos aiškiai matyti autotransporto priemonių susidūrimo vieta jo eismo juostoje. Be to, L. Š. patraukė savo transporto priemonę iš eismo įvykio vietos (b. l. 2-4).

Skundo nagrinėjimo metu skundą A. D. palaikė, nurodė, kad jis važiavo iš Centro į Oro uostą, vairavo 3G autobusą. Priešpaskutinėje stotelėje pamatė, kad yra kliūtis, stovi autobusas, pavažiavo kairiau. Pradėjo manevrą ir išgirdo, kad jam iš kairės pusės užlenkė veidrodėlį. Jis sustojo. Kadangi autobuse buvo žmonių, negalėjo staigiai stabdyti. Jis atsargiai sustabdė, atidarė autobuso duris, žmonės išlipo. Jis išlipo iš autobuso, pamatė, kad tos mašinos nėra. Pagalvojo, kad vairuotojas išvažiavo, bet paskui atėjo žmogus. Tada jie iškvietė pareigūnus. Kitas vairuotojas pasakė, kad kaltas ne jis. A. D. sustojo pavažiavęs apie 15 metrų. Po smūgio jis važiavo tiesiai, niekur nesuko. Šukės yra jo pusėje. Jei niekas nekaltas – jis turės atlyginti žalą už sudaužytą veidrodėlį. Autobuse buvo žmonių, bet jie skubėjo į darbus, jų telefono numerių jis neprašė. Policija atvažiavo po daugiau nei 30 minučių. Visą laiką įvykio vieta nebuvo apsaugota, vyko eismas. Šukės nebuvo apsaugotos, kol atvyko policija. Jam pirmą kartą toks įvykis, dabar žinos, kad reikia iš karto viską nufotografuoti, dabar jau turi vaizdo registratorių.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus atsiliepimu į A. D. skundą prašoma atmesti ir nutarimą palikti galioti nepakeistą. Nurodoma, kad tyrimo metu dėl 2016 m. gruodžio 28 d., apie 14.02 val., Dariaus ir Girėno g. 69, Vilniuje, įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas transporto priemonės „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamos L. Š., kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis ir transporto priemonės „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamos A. D., kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, negauta objektyvių įrodymų, leidžiančių nustatyti, kas iš eismo įvykio dalyvių pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punkto ir 126 punkto reikalavimus. Taip pat nėra galimybės nustatyti, kas iš dalyvių nevažiavo kuo arčiau dešinio kelio krašto, arba prasilenkdamas nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus. Vairuotojų paaiškinimai prieštaringi. Automobiliai patraukti, todėl nėra galimybės nustatyti, kokioje padėtyje buvo automobiliai kelio ilgio ir pločio atžvilgiu kontakto metu. Kelio važiuojamojoje dalyje užfiksuotas gulintis veidrodėlis, tačiau nėra aišku, ar ši veidrodėlio padėtis yra pirminė ir nebuvo pakeista (pvz. pravažiuojančio automobilio), kitų pėdsakų kelio važiuojamojoje dalyje, kurie galėtų padėti nustatyti objektyvią tiesą, nėra. Užfiksuota automobilių padėtis, pėdsakai kelyje neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados dėl eismo įvykio kilimo priežasties. Tyrimo metu nepavyko surinkti objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti, kuris iš eismo įvykio dalyvių (L. Š. ar A. D.) pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl, nesant eismo įvykio ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (nenustačius kaltės), administracinio teisės pažeidimo bylos teisena yra nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies l punktu (b. l. 13).

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas į skundo nagrinėjimą neatvyko, apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta, skundas nagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnio nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundo nagrinėjimo metu L. Š. paaiškino, kad jis važiavo į Stoties pusę. Prieš jį važiavo autobusas. Ten stovėjo dar vienas didelis autobusas. Autobuso vairuotojas, apvažiuodamas tą didelį autobusą, turėjo įvažiuoti į jo pusę. L. Š. važiavo antra juosta, jam reikėjo pasukti į kairę. Jie susilietė veidrodėliais. Ten viskas greitai atsitiko, jis pasuko į tą posūkį, o tada sustojęs atėjo. Susidūrimas atsitiko viduryje kelio. Autobusas irgi iš karto nesustojo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3 būrio vyriausiojo patrulio G. K. 2016 m. gruodžio 28 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2016 m. gruodžio 28 d., 08.39 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. Š., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Dariaus ir Girėno g. 69, Vilniuje, techninis eismo įvykis, abu vairuotojai laukia vietoje, kadangi tarpusavyje nesutaria. Atvykus į vietą, į juos kreipėsi A. D., kuris paaiškino, kad vairavo maršrutinį autobusą „3G“, „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo link Oro uosto ir jį kliudė kitas vairuotojas L. Š., kuris vairavo sunkvežimį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei važiavo priešinga kryptimi, t. y. nuo Oro uosto link Dariaus ir Girėno g. mažėjančia tvarka bei darė posūkį į kairę pusę. Abi transporto priemonės susidūrė veidrodėliais. Atvykus į įvykio vietą aptiko, kad maršrutinis autobusas „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo savo eismo juostoje, į priešingą eismo juostą išsikišęs nebuvo, o automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo truputį toliau, tai yra jau iš pagrindinio kelio Dariaus ir Girėno g. buvo pasukęs į kairę, į šalutinį kelią. Abu vairuotojai savo kaltės neprisipažino, todėl aplinkybėms išsiaiškinti buvo atvykę į Mėnulio g. 11, Vilniuje (b. l. 8).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta transporto priemonių išsidėstymo vietos, sutartiniu ženklu nurodytos šukės, kaip susidūrimo vieta, transporto priemonės „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai – kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, transporto priemonės „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai – kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis (b. l. 9-10).

A. D. 2016 m. gruodžio 28 d. paaiškinimo duomenimis, 2016 m. gruodžio 28 d., apie 08.40 val., vairavo autobusą „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB (duomenys neskelbtini). Važiavo 3G maršrutu link oro uosto. Buvo tamsu, lynojo, asfaltas buvo šlapias. Jis važiavo dešine juosta. Priekyje stovėjo autobusas „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis persirikiavo kairiau, įsitikino, kad galės jį apvažiuoti, neišvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Pradėjo manevrą, pravažiuodamas pro autobusą išgirdo smūgį į veidrodėlį. Iš kairės važiavęs krovininis automobilis kliudė kairės pusės šoninį veidrodėlį. Saugodamas žmones, kad nenukristų, jis tvarkingai sustabdė, stabdymo skelias apie 15 metrų nuo įvykio vietos. Eismo įvykis įvyko Dariaus ir Girėno g. 69. Autobusas apdraustas „Lietuvos draudime“ tik civiliniu draudimu (b. l. 44-45).

L. Š. 2016 m. gruodžio 28 d. paaiškinimo duomenimis, 2016 m. gruodžio 28 d., apie 08.40 val., vairavo krovininį automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB (duomenys neskelbtini). Važiavo iš Oro uosto link miesto Dariaus ir Girėno g. Prie 67 namo turėjo sukti į kairę, į įmonės „DHL“ teritoriją, iškrauti krovinį, todėl važiavo kraštine kaire juosta. Tuo metu priešpriešiais važiavo autobusas. Prasilenkdami užsikabino galinio vaizdo veidrodėliai, kurie sudužo. Ženklinimas – po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi. Kelias buvo šlapias. Automobilį iš kelio patraukė, kadangi jau pradėjo sukti. Autobusas po susidūrimo pavažiavo apie 15 metrų. Autobusas atliko kito stovinčio autobuso apvažiavimo manevrą (b. l. 50-51).

Byloje esančiose fotolentelėse matyti, kad autobusas „MAN“, valts Nr. (duomenys neskelbtini) stovi lygiagrečiai su juosta, skiriančia kelią, savo eismo juostoje, o automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi prie kelkraščio (b. l. 58-61).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. vasario 7 d. rašto Nr. S-146 duomenimis, susipažinus su pateikta medžiaga praneša, jog nustatyti iš užfiksuotų objektyvių duomenų tikslias sunkvežimio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir autobuso „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis susidūrimo metu nėra galimybės, nes: sunkvežimis „Renault“ iš įvykio vietos patrauktas; stiklo šukių padėtis matmenimis nefiksuota; nenurodytas atstumas nuo šukių zonos pradžios iki sustojusio autobuso; sprendžiant iš pateiktų nuotraukų, tikėtina, kad šukės iki jų fiksavimo momento buvo išsklaidytos dideliame plote pravažiuojančių automobilių (b. l. 77).

Teismas, vertindamas skundo nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamo nutarimo.

A. D. nesutiko su skundžiamu nutarimu nurodydamas, kad eismo įvykio kaltininkas yra L. Š., kadangi būtent jis darydamas posūkį į kairę pusę lietė jo autobuso veidrodėlį savuoju veidrodėliu, dėl ko jie sudužo, o byloje esantys įrodymai, tai yra eismo įvykio vietoje užfiksuotos šukės, tai patvirtina. Teismas pažymi, kad transporto priemonių vairuotojai duoda prieštaringus paaiškinimus, objektyvių duomenų, patvirtinančių kurio nors iš jų poziciją, byloje nėra ir nėra galimybės surinkti. Transporto priemonės po įvykio vietoje nesustojo, autobusas pavažiavo apie 15 metrų, sunkvežimis sustojo tik pabaigus posūkio manevrą, todėl tiksli susidūrimo vieta nėra užfiksuota. Įvykio liudytojų nėra, įvykio vieta nebuvo apsaugota. Siekiant ištirti, ar galimas ekspertinis tyrimas, skundo nagrinėjimo metu gauta Lietuvos teismo ekspertizės centro konsultacija. Atsakymo duomenimis, iš užfiksuotų objektyvių duomenų nustatyti tikslias transporto priemonių padėtis susidūrimo metu nėra galimybės, nes sunkvežimis „Renault“ iš įvykio vietos patrauktas, stiklo šukių padėtis matmenimis nefiksuota, nenurodytas atstumas nuo šukių zonos pradžios iki sustojusio autobuso bei tikėtina, kad šukės iki jų fiksavimo momento buvo išsklaidytos dideliame plote pravažiuojančių automobilių. Teismas, vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuota, jog nepavyko surinkti objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti, kas iš eismo įvykio dalyvių (vairuotojas L. Š. ar A. D.) pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 10NT-81658530-16 palikti nepakeistą ir A. D. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja (parašas) Nijolė ŽimkienėNuorašas tikras:Teisėja N. Žimkienė