Kauno apygardos teismo nutartis

2010-11-23 · Civilinė byla Nr. 2A-79-413/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-23
Bylos Nr.
2A-79-413/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Gintautas Koriaginas, Birutė Bobrel
Ieškovas
V. B., A. O.
Atsakovas
A. L., A. L. B.
Advokatai
Dana Žvingilienė
Civilinė byla Nr. 2A-1462-413/2010
pirmosios instancijos teismo teisėja Aldona Sakalauskienė;
procesinio sprendimo kategorijos 30.9.1.;
121.15.; 121.18.;113.10.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. lapkričio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Bobrel ir Virginijos Gudynienės,

sekretoriaujant Nomedai Sireikytei,dalyvaujant ieškovams V. B. ir A. O. B,ieškovų atstovei advokatei O. K.,atsakovo atstovams R. B. ir advokatei Danai Žvingilienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. B apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-428-652/2010 pagal ieškovų V. B. ir A. O. B. ieškinį atsakovui A. L. B. dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir atsakovo A. L. B priešieškinį ieškovams V. B. ir A. O. B dėl turto atidalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2009 04 08 teismo nutartimi buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-338-292/08.

Šalies argumentai

Ieškovai V. B. ir A. O. B. 2010 01 18 (3 t. b .l. 1-4) ir 2010 03 26 ieškiniu (3 t. b. l. 77-79), patikslinę savo reikalavimus, prašė:

1. Nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, indeksas 1A1m, unikalus numeris 3395-1010-4019, esančiu Kampų kaime Alytaus rajone naudojimosi tvarką: ieškovui V. B. paskirti patalpas, kurios sudaro 52/100 dalis bendrame turte, pažymėtas indeksais 1-1 (2,37 kv. m), 1-2 (6,86 kv. m), 1-7 (15,95 kv. m) - viso 25,18 kv. m., o atsakovui A. L. B. paskirti patalpas gyvenamajame name, pažymėtas indeksais 1-3 (11,31 kv. m),1-4 (4,38 kv. m), 1-5 (4,49 kv. m), 1-6 (3,52 kv. m), iš viso: 27,70 kv. m., kas sudaro 48/100 dalis bendrame turte;

2. Nustatyti naudojimosi ūkiniais pastatais tvarką:

2.1. ieškovui V. B. paskirti naudotis ūkiniu pastatu, kurio indeksas 3I1/ž, unikalus numeris 3395-1010-4036, ir ½ dalį pastato 4 I1/m, kurio unikalus numeris 3395-1010-4040;

2.2. atsakovui A. L. B. paskirti ūkinį pastatą, kurio indeksas 5I1/m, unikalus numeris 3395-1010-4051, ½ dalį pastato 4 I1/m, kurio unikalus numeris 3395-1010-4040, kiemo rūsį 2Io/b, unikalus numeris 3395-1010-4022;

3. Sodybos kieme esantį šulinį palikti bendram naudojimui;

4. Nustatyti naudojimosi sodybos žemės sklypu tvarką : ieškovui V. B. paskirti rytinę sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą ženkleliu 2, kurios plotas 0,1195 ha; atsakovui A. L. B. paskirti vakarinę sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą ženkleliu 1, kurio plotas 0,1295 ha; bendram naudojimui palikti sklypo dalį žemės sklypo plane pažymėtą 1-2, kurios plotas 210 kv. m.

5. Nustatyti naudojimosi žemės sklypais su mišku, kurių unikalūs numeriai 3330-0002-0196, 3330-0002-0194, 3330-0002-0197, esančiais Kampų kaime, Alytaus rajone, tvarką:

5.1. Žemės sklype Nr.363-1 (9,2000 ha) ieškovui V. B. asmeniniam naudojimui paskirti 2,7300 ha, ieškovams V. B. ir A. O. B bendram naudojimui paskirti 2,2800 ha, atsakovui A. L. B. paskirti 4,1900 ha.

5.2. Žemės sklype 363-4 (1,2700 ha) ieškovui V. B. asmeniniam naudojimui paskirti 0,6900 ha, atsakovui A. L. B. paskirti 0,5800 ha.

5.3. Žemės sklype 363-3 (7,2400 ha) ieškovui V. B. asmeniniam naudojimui paskirti 2,1400 ha, V. B. ir A. O. B bendram naudojimui paskirti 1,8100 ha, atsakovui A. L. B. paskirti 3,2900 ha.

Šalies argumentai

Atsakovas A. L. B patikslintu priešieškiniu (3 t. b. l. 94-100) prašė:

1. Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui V. B. ir atsakovui A. L. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius gyvenamąjį namą 1A1m, unikalus numeris 3395-1010-4019, kiemo rūsį 2I0B, unikalus Nr. 3395-1010-4022, ūkinį pastatą 3I1ž, unikalus Nr. 3395­1010-4036, ūkinį pastatą 4I1m, unikalus Nr. 3395-1010-4040, ūkinį pastatą 5I1m, unikalus Nr. 3395-1010-4051, kiemo statinius (šulinį) unikalus Nr. 3395­1010-4062, esančius Kampų kaime Alytaus rajono savivaldybėje, paskiriant atsakovo A. L. B nuosavybėn visą aukščiau išvardintą turtą, įpareigojant jį sumokėti ieškovui V. B. 5397 Lt piniginę kompensaciją;

2. Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui V. B. ir atsakovui A. L. B. nuosavybės teise priklausantį 0.27 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 3330-0002-0195, esantį Kampų kaime Alytaus rajono savivaldybėje, paskiriant atsakovo A. L. B nuosavybėn visą šį žemės sklypą ir įpareigojant jį sumokėti ieškovui V. B. 2311 Lt piniginę kompensaciją;

3. Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui V. B. ir A. O. B bendrosios jungtinės nuosavybės, V. B. asmeninės nuosavybės teise bei atsakovui A. L. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 9,2 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. 3330-0002-0194, esantį Kampų kaime Alytaus rajono savivaldybėje, paskiriant šį sklypą natūra asmeninės nuosavybės teise naudotis atsakovui A. L. B., įpareigojant atsakovą A. L. B išmokėti ieškovei A. O. B 6495 Lt kompensaciją, o ieškovui V. B. - 22.049 Lt. kompensaciją už jiems priklausančias dalis bendroje dalinėje nuosavybėje;

4. Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovo A. L. B asmeninės nuosavybės teise, A. O. B. su V. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise bei V. B. asmeninės nuosavybės teise valdomą 7,24 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. 3330-0002-0196, esantį Kampų kaime Alytaus rajono savivaldybėje, pripažįstant ieškovams nuosavybės teises į 329/724 plotą, nekeičiant ieškovų vardu jau įregistruotų nuosavybės formų ir dydžio ( 181/724 ir 214/724) šiame sklype, bei įpareigojant ieškovus A. O. B. ir V. B. išmokėti po 10624,50 Lt kompensacijos atsakovui A. L. B. už jam priklausančią dalį šiame sklype;

5. Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovo A. L. B ir ieškovo V. B. nuosavybės teise valdomą 1,27 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. 3330-0002-0197, esantį Kampų kaime Alytaus rajono savivaldybėje, šį sklypą paskirti natūra ir pripažinti asmeninės nuosavybės teises į jį ieškovui V. B., įpareigojant jį išmokėti atsakovui A. L. B. 2431 Lt kompensaciją už jam priklausančią dalį bendroje dalinėje nuosavybėje;

6. Priteisti iš ieškovų atsakovo turėtas teismo išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 28 d. sprendimu (t.3, b. l. 134-141 ) panaikino 2008 12 08 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-338-292/08 ir priėmė naują sprendimą. Ieškinį tenkino. Priešieškinį atmetė.

1. Nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu, indeksas 1A1m, unikalus numeris 3395-1010-4019, esančiu Kampų kaime Alytaus rajone, kurio vidutinė rinkos vertė 15600 Lt, tvarką pagal gyvenamojo namo pirmo aukšto planą, parengtą 2009 01 23 VĮ Registrų centro Alytaus filialo: ieškovui V. B. paskyrė patalpas, kurios sudaro 52/100 dalis bendrame turte, pažymėtas indeksais 1-1 (2,37 kv. m), 1-2 (6,86 kv. m), 1-7 (15,95 kv. m) – iš viso 25,18 kv. m, o atsakovui A. L. B. paskyrė patalpas gyvenamajame name, pažymėtas indeksais 1-3 (11,31 kv. m),1-4 (4,38 kv. m), 1-5 (4,49 kv. m), 1-6 (3,52 kv. m)- iš viso 23,70 kv. m, kas sudaro 48/100 dalis bendrame turte;

2. Nustatė naudojimosi ūkiniais pastatais tvarką:

2.1. ieškovui V. B. paskyrė naudotis ūkiniu pastatu, kurio indeksas 3I1/ž, unikalus numeris 3395-1010-4036, kurio vidutinė rinkos vertė 379 Lt, ir ½ dalį pastato 4 I1/m, kurio unikalus numeris 3395-1010-4040, kurio vidutinė rinkos vertė 1220 Lt;

2.2. atsakovui A. L. B. paskyrė ūkinį pastatą, kurio indeksas 5I1/m, unikalus numeris 3395-1010-4051, kurio vidutinė rinkos vertė 308 Lt, ½ dalį pastato 4 I1/m, kurio unikalus numeris 3395-1010-4040, kurio vidutinė rinkos vertė 1220 Lt; kiemo rūsį 2I0/b, unikalus numeris 3395-1010-4022, kurio vidutinė rinkos vertė 429 Lt;

3. Kiemo statinį šulinį, kurio unikalus numeris 3395-1010-4062, kurio vidutinė rinkos vertė 88 Lt, paliko bendram naudojimui;

4. Nustatė 0,27 ha namų valdos žemės sklypu, kurio unikalus numeris 3330-0002-0195, kurio vidutinė rinkos vertė 4800 Lt, naudojimosi tvarką pagal A. T. firmos 2010 02 12 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą: ieškovui V. B. paskyrė rytinę sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą ženkleliu 2, kurios plotas 0,1195 ha (459+736); atsakovui A. L. B. paskyrė vakarinę sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą ženkleliu 1, kurio plotas 0,1295 ha; bendram naudojimui paliko sklypo dalį žemės sklypo plane pažymėtą 1-2, kurios plotas 0,0210 ha.

5. Nustatė naudojimosi miškų ūkio paskirties žemės sklypais, kurių unikalūs numeriai 3330-0002-0196, 3330-0002-0194, 3330-0002-0197, esančiais Kampų kaime, Alytaus rajone, tvarką pagal UAB ,,Rogekos geodezija“ 2010 02 10 atliktą žemės sklypų Nr. 363-1, 363-3, 363-4 naudojimosi planą:

5.1. žemės sklype Nr.363-1 (9,2000 ha), unikalus numeris 3330-0002-0194, kurio vidutinė rinkos vertė 52417 Lt, ieškovui V. B. naudojimui paskyrė 2,7300 ha, plane pažymėtą raudona spalva 363-1-2, ieškovams V. B. ir A. O. B bendram naudojimui paskyrė 2,2800 ha, plane pažymėtą geltona spalva 363-1-3, atsakovui A. L. B. naudojimui paskyrė 4,1900 ha, plane pažymėtą mėlyna spalva 363-1-1.

5.2. žemės sklype Nr.363-1 (9,2000 ha) ieškovo V. B. naudojamame 2,7300 ha sklype, plane pažymėtą raudona spalva 363-1-2, nustatyti 0,1100 ha ploto kelio servitutą viešpataujančiam daiktui atsakovo A. L. B naudojamam 4,1900 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypui , plane pažymėtam mėlyna spalva 363-1-1.

5.3. žemės sklype 363-4 (1,2700 ha), unikalus numeris 3330-0002-0197, kurio vidutinė rinkos vertė 5324 Lt, ieškovams V. B. ir A. O. B naudojimui paskyrė 0,6900 ha, plane pažymėtą raudona spalva Nr. 363-4-2, atsakovui A. L. B. paskyrė 0,5800 ha, plane pažymėtą mėlyna spalva Nr. 363-4-1.

5.4. žemės sklype 363-3 (7,2400 ha), unikalus numeris 3330-0002-0196, kurio vidutinė rinkos vertė 46761 Lt, ieškovui V. B. naudojimui paskyrė 2,1400 ha, plane pažymėtą raudona spalva Nr. 363-3-2, V. B. ir A. O. B bendram naudojimui paskyrė 1,8100 ha, plane pažymėtą geltona spalva Nr. 363-3-3, atsakovui A. L. B. naudojimui paskyrė 3,2900 ha, plane pažymėtą mėlyna spalva Nr. 363-3-1.

Priteisė iš atsakovo A. L. B, ieškovų V. B., naudai kiekvienam ieškovui po 750,00 litų advokato atstovavimo išlaidų, po 150,00 litų žyminio mokesčio, po 746 litus litų kitų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisė iš atsakovo A. L. B, 80 litų (aštuoniasdešimt litų ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 81 litą (aštuoniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio valstybės naudai, šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Šalies argumentai

Atsakovas A. L. B apeliaciniu skundu (t.3, b.l. 145-154) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti bei priteisti iš ieškovų atsakovo turėtas išlaidas tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose, panaikinti jam priteistas išlaidas valstybei. Apeliantas sutinka tik su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas panaikino 2008 12 08 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-338-292/08 ir nusprendė priimti naują sprendimą, tačiau nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo ieškinys patenkintas pilnai, o priešieškinis atmestas. Jo nuomone, teismas netinkamai, neobjektyviai ir vienpusiškai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, pažeidė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais motyvais:

Motyvuojamoji dalis

1. Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo gyvenamuoju namu bei ūkiniais pastatais, esančiais Kampų kaime, Alytaus rajone

Gyvenamasis namas yra 48,88 kv.m. bendro ploto bei 22,81 kv.m. gyvenamojo ploto. Byloje pateikta Pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacija patvirtina, kad name yra du kambariai 1-2/6,86 kv.m. ir 1-7/15,95 kv.m., viena virtuvė 1-3/11,31 kv.m., vienas vonios kambarys 1-6/3,5 kv.m., vienas sandėlis 1-5/4,49 kv.m. ir viena veranda 1-1/2,37 kv.m. Teismas, tenkindamas ieškovų ieškinį, atsakovams paskyrė abu kambarius, verandą - viso 25,18 kv.m. arba 52/100 dalis gyvenamojo namo, atsakovui paskyrė - virtuvę, koridorių. sandėlį bei vonios kambarį, viso 23,70 kv.m., kas sudaro 48/100 dalis gyvenamojo namo. Tokia nustatyta naudojimosi turtu tvarka neatitinka nei teisingumo, nei protingumo bei sąžiningumo principų (CK 1.5 str.), prieštarauja CK 4.75 str. 1 d., prieštarauja paties daikto paskirčiai. Atsakovui paskiriama naudotis gyvenamojo namo dalis neatitinka būsto reikalavimų, nes jam jokios gyvenamosios patalpos nėra skiriamos. Pagal teismo sprendimu skiriamų patalpų paskirtį laikyti šias patalpas visumoje būstu ar gyvenamąja patalpa nėra jokio pagrindo, nes galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kitų sąlygų. Ieškovas V. B. ginčo gyvenamąjį namą paveldėjo su atsakovu 2000 06 16, tačiau šiame name neapsigyveno, o ketino jį parduoti ir siūlė kartu parduoti jį ir atsakovui. Jau bylą nagrinėjant teisme, 2009 m. rudenį ieškovas į valdą atvežė sodinukus, pasodino juos kieme be bendraturčio sutikimo, nors iki tol nei namu, nei statiniais, nei žemės sklypu nesirūpino. Teismas nevertino aplinkybės, kad šalys nebendrauja tarpusavyje, jų santykiai yra konfliktiški. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų. Tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas, nustatydamas bendraturčių naudojimosi bendru daiktu tvarką pagal ieškovo reikalavimą, neatsižvelgė ir į jų dalis bendrojoje nuosavybėje, faktinius naudojimosi santykius, kad naudojimosi tvarka neatitinka šalių lygių dalių nuostatų. Teisiškai reikšmingos aplinkybės, nustatant pastatais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarką, yra: 1) šalių dalys bendrojoje nuosavybės teisėje į ūkio pastatus yra lygios, vadinasi, naudojimosi tvarka turi kuo labiau atitikti šalių lygių dalių nuostatą; 2) laikytina racionalia tokia naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais tvarka, kuri pašalina arba maksimaliai sumažina nesutarimus; 3) aplinkybė, jog tam tikra patalpa buvo bendraturčių bendrai įrengta ir tam tikrą laiką bendrai naudojama, savaime nereiškia, kad ir pasikeitus aplinkybėms ji paliktina bendrai naudotis; 4) jeigu tam tikri būtini pertvarkymai atitinka abiejų bendraturčių interesus, galimas atitinkamas su tuo susijusių pareigų (įskaitant lėšų skyrimą) šalims paskyrimas. Teismo sprendimas, priimtas neištyrus bylos aplinkybių viseto, neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas turi įvertinti, ar bendraturčio projektas atitinka proporcingumo principą ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti. Nepagrįstas ir atmestinas teismo motyvas, kad interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe yra svarbus abiems šalims ir atsakovo siūloma kompensacija esmingai pažeistų kito bendraturčio interesus. Teismas pats pripažįsta, kad ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka nėra racionali bei priimtina, kad ateityje galimas ginčo sprendimo būdas - turto atidalijimas. Atsakovo siūloma priteisti ieškovui kompensacija už atidalijimą turtą atitinka realią rinkos vertę. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ši vertė nustatyta neteisingai ir neatitinka vidutinę rinkos vertę, todėl teismo išvada dėl ieškovo teisių pažeidimų ryšium su kompensacijos priteisimu prieštarauja byloje esamiems įrodymams ir todėl toks sprendimas negali būti laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Teismas nepagrįstai nurodė gyvenamojo namo vidutinę rinkos vertę 15 600 Lt. Teismui pateiktas VĮ Registrų centro registro išrašas patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu (2010 03 10) minėto turto vidutinė rinkos vertė yra 8 370 Lt. Ši aplinkybė patvirtina, kad teismas netinkamai vertino ir nesivadovavo byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, kad konstatavo aplinkybes, kurios buvo pasikeitusios teismo sprendimo priėmimo dienai ir tai teismui buvo žinoma.

2. Dėl 0,27 ha namų valdos žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo

1) Ieškovas teismo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, žemės sklypo plane pažymėtą ženkleliu - 2, kurios dydis 1195 kv.m. paskirti ieškovui V. B., pažymėtą žemės sklypo dalį ženkleliu - 1, kurios dydis 1295 kv.m. paskirti atsakovui, o kelią (1-2, jo dydis 210 kv.m.), paskirti bendram naudojimui. Šiam reikalavimui patenkinti ieškovas pateikė teismui A.A. T. firmos „Altida" paruoštą projektą, kuriame nurodyti servitutai (jų net trys) ir jokios bendro naudojimosi žemės sklypo ploto plane nėra nurodyta. Bendro naudojimosi žemė ir servitutas - tai ne tapačios sąvokos.

2) Ieškovai ieškinį grindė ir įrodinėjo A.A. T. firmos „Altida" paruoštu projektu, tačiau ieškinio reikalavimui dėl bendro naudojimosi žemės sklypu nustatymo jokio projekto teismui nepateikė, todėl teismui nebuvo pagrindo šioje dalyje vadovautis A.A. T. firmos „Altida" projektu, nustatant bendro naudojimosi žemės sklypo dalį tarp bendraturčių.

3) Be to, pagal ieškovų pateiktą žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo projektą nepaliekamas 1 metro pločio žemės sklypo dalis bendram naudojimui prie visų valdoje esančių pastatų ir teismas nepagrįstai tai laiko neesminiu projekto reikalavimų pažeidimu.

3. Dėl 9,2 ha miškų ūkio paskirties žemės

Ieškovai prašė nustatyti juo naudojimosi tvarką pagal jų pateiktą projektą, atsakovas prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovams priklausančias dalis, nes pagal LR Miškų įstatymo 4 str. 3 dalį, atidalijimas natūra šiame sklype negalimas. Teismas nurodė, kad patenkinus ieškovo reikalavimą dėl sodybos naudojimosi tvarkos nustatymo, atsakovo reikalavimai tampa su tuo nesuderinti, t.y. nenumatyta galimybė ieškovams patekti į savo namų valdos dalį. Šis teismo teiginys teisingas, tačiau teismas neteisingai ir nepagrįstai tenkino ieškovo B. B. reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo gyv. namu, statiniais bei 0,27 ha žemės sklypu ir tai nurodyta jau aukščiau minėtais motyvais bei argumentais. Teismo sprendimas šioje dalyje turėtų būti panaikintas ir kitais argumentais: ieškovo teismui pateiktame plane 9,2 ha žemės sklypo kokybinė sudėtis akivaizdžiai skiriasi nuo viešajame registre įregistruotų duomenų (t.y. neatitinka ariamos žemės sklypo dalies plotas, nes registro išraše nurodyta 1 ha ieškovų plane - 0,3200 ha, sodai ir uogynai registro išraše yra 0,1500 ha, ieškovų plane - 0, pievos ir ganyklos registro išraše 1,0000 ha, ieškovų plane - 1,7300 ha, miškų plotas registro išraše 6,3000 ha, ieškovų plane - 6,8000 ha, kelių plotas registro išraše 0.0200 ha. ieškovų plane - 0,1100 ha, kitos žemės ploto registro išraše 0,7300 ha, ieškovų plane - 0.2400 ha). Įrašui į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.). Teismas, tenkindamas ieškovų reikalavimą šioje dalyje vadovavosi ieškovų pateiktame plane nurodytais ginčo žemės sklypo duomenimis, kurie prieštarauja duomenims, įrašytiems į viešą registrą ir ieškovų nurodytų duomenų teisingumą nepatvirtina jokie įrodymai byloje. Ieškovų pateiktame plane nurodytas servitutinis kelias. Ieškovai reikalavimo nustatyti servitutą nereiškė, tačiau teismas savo iniciatyva tokį reikalavimą patenkino, nors CPK 265 str. 2 d. numato, kad teismui sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Teismui sprendime pripažinus, kad nėra išspręstas atsakovo patekimas į jo sklypo dalį, nors plane pažymėtas servitutinis kelias ir ieškovas reikalavimo nustatyti servitutą nereiškia, ieškovų reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo šiuo sklypu pagal pateiktą jo projektą negalėjo būti patenkintas, nes teismo išvada prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams.

5. Dėl žemės sklypuose 363-4 (1,2700 ha miškų ūkio paskirties) ir 363-3 (7,2400 ha miškų ūkio paskirties) naudojimosi tvarkos nustatymo

Ieškovai patys pripažino, kad daugiausia ąžuolų yra žemės sklypo dalyje (363-3-2), kuri ir atitenka ieškovams. Sklypų 363-4 ir 363-3 atidalinti natūra negalima vadovaujantis LR Miškų įstatymo 4 str. 3 dalimi. Atsakovas prašo atidalinti jam priklausančias dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, įpareigojant ieškovus jam sumokėti kompensaciją, atitinkančią vidutinę rinkos vertę, paskaičiuotą Vį Registrų centras. Atsakovo siūloma jo atidalijamos dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka užtikrina tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nedaro neproporcingos žalos daikto paskirčiai, todėl toks reikalavimas turėjo būti patenkintas. Atidalijimo atveju priteisti kompensaciją kaip taisyklė, galima prašančiam atsidalinti, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą. sutinka gauti kompensaciją. Teismas, pažeidžiant CPK 265 str. 2 d., spręsdamas klausimą dėl žemės sklypu 363-4 naudojimosi tvarkos nustatymo, savo iniciatyva patikslino ieškovų reikalavimą, įtraukiant ieškovę A.O. B., nors ieškovai patys tokio reikalavimo dėl A.O. B. teismui nereiškė. Teismas nepagrįstai tai laikė neesminiais pažeidimais, kuriuos gali ištaisyti teismas savo iniciatyva ir pažeidė CPK 265 str. 2 d. Jo nuomone, teismas nepagrįstai atmetė mano priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o pirmenybę teikė naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymui. Ieškinio pareiškimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl neturi būti reikalaujama įrodyti nesutarimą. Patenkinus jo priešieškinį, jis turi visas galimybes susimokėti ieškovams visas jiems priklausančias kompensacijas, išminusavus sumas, kurias turėtų patys ieškovai sumokėti jam už jiems natūra atitenkančias žemės sklypų dalis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas, tenkindamas ieškovų ieškinį, netinkamai taikė CK 4.75 str. 1 d. nuostatas, nepagrįstai atmetė priešieškinį, netinkamai aiškino CK 4.80 str. 1 ir 2 dalis, pažeidė CPK 265 str. 2 d., netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai (t.3, b.l. 161-164) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Kreipiantis į teismą su ieškiniu, ieškovas V. B. vadovavosi 2000 metų kadastro duomenimis ir prašė jam paskirti patalpas gyvenamajame name, pažymėtas indeksais: 1-1 (2,5 m²) ir 1-2 (21,32 m²), viso 23,82 m², atsakovui paskirti patalpas gyvenamajame name, pažymėtas indeksais: 1-3 (7,22 m²), 1-4 (11,44 m²), 1-5 (4,35 m²), 1-6 (4,37 m²), viso 27,38 m². Iš jam prašomų paskirti patalpų - kambaryje 1-2 atsakovas proceso eigoje dalį jo atitvėrė. Pagal tuo metu siūlomą variantą jam, V. B., būtų paskirtos mažesnio ploto patalpos - 23,82 kv.m., o atsakovui - 27,38 kv.m. Atsakovas be jo sutikimo pertvarkė gyvenamojo namo vidaus patalpas. Patalpų pertvarkymas buvo vienu iš motyvų dėl proceso atnaujinimo. Teismas, nustatydamas naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, pripažino, kad ši aplinkybė laikytina esmine. Sprendime nurodyta, kad atsakovas neginčijo aplinkybės, kad namo vidaus patalpų pertvarkymus atliko bylos nagrinėjimo metu be ieškovo sutikimo ir šio pertvarkymo išdavoje pasikeitė patalpų skaičius ir paskirtis. Taigi, įvertinęs faktines aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo principais, buvo priverstas pateikti naują naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, atsižvelgiant į 2009 m. sausio 23 d. atsakovo užsakymu matininkės V. M. parengtą planą. Jo pateiktą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką teismas pripažino tinkama ir paskyrė jam patalpas gyvenamajame name. Gyvenamojo namo plotas yra 48,88 m², todėl lygios dalys sudarytų po 24,44 m². Taigi, jam naudojimuisi tenka vos 0,74 m² daugiau, nei priklausanti idealioji dalis. Nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą atsakovui vis tiek išlieka į 1/2 dalį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismo nustatyta naudojimosi turtu tvarka neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kad prieštarauja paties daikto paskirčiai. Teismas pagrįstai įvertino atsakovo veiksmus bylos nagrinėjimo eigoje: atsakovas, neturėdamas mano sutikimo, pertvarkė patalpas. Darytina išvada, kad atsakovas veikė savo rizika, nevertino savo veiksmų pasekmių, elgėsi neracionaliai (galėjo vonią, tualetą įsirengti kitoje patalpoje), nesąžiningai, nes pradiniame ieškinyje tą patalpą, kurios dalyje įsirengė vonią, ieškovas prašė paskirti jam, todėl žinodamas ieškinio reikalavimus, siekė savanaudiškų tikslų. Šių veiksmų išdavoje užsitęsė bylos nagrinėjimas. Teismas pagrįstai pripažino, kad interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe yra svarbus abiems šalims ir atsakovo reikalavimų tenkinimas esmingai pažeistų kito bendraturčio interesus. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas, nustatydamas naudojimosi tvarką pagal ieškovo reikalavimą, neatsižvelgė į jų dalis bendrojoje nuosavybėje. Visiškai nesutinkama su apelianto argumentais, kad priešieškinio tenkinimas, t.y., viso paveldėto turto paskyrimas atsakovui, ieškovui išmokant piniginę kompensaciją, nepažeistų nei vieno bendraturčio teisės. Toks sprendimas iš esmės pažeistų jo teises į paveldėtą turto dalį, todėl visiškai sutinka su teismo motyvais apie šio turto svarbą ieškovui. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo proceso eigoje ieškovas ne kartą išreiškė savo poziciją paveldėto turto klausimu: jis kategoriškai nesutinka su atsakovo siūlomu variantu, kad jam tektų visa sodyba, o jam būtų išmokama kompensacija 5397 Lt už pastatus ir statinius bei 2311 Lt už namų valdos žemę. Tai visiškai neadekvatu.

2. Apeliacinį skundą pasirašė atsakovo atstovas R. B., todėl tikrovės neatitinkantys teiginiai vertintini kaip nežinojimas faktinių aplinkybių ir jų interpretavimas savo nuožiūra. 2009 metų lapkričio 12 dieną namų valdos žemės sklypo dalyje, kurią jis teismo prašė paskirti naudojimuisi jam (pagal parengtą planą), buvo pasodinta 15 vienetų vaismedžių. Prieš sodinant šiuos vaismedžius buvo pokalbis su atsakovu A.L. B., jis neprieštaravo dėl vaismedžių sodinimo. Surašius vaismedžių sodinimo aktą, šį aktą pasirašyti atsakovas atsisakė.

3. Apeliaciniame skundo motyvai, kad ieškovas negyvenu paveldėtame name, juo nesirūpinu nepagrįsti. Visuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžių metu ieškovas nurodė faktines aplinkybes dėl disponavimo paveldėtu turtu. Jis neturi jokios galimybės patekti į gyvenamojo namo vidų, nekalbant apie bet kokį rūpinimąsi statiniais. Tai sąlygota ne jo nenoro, bet atsakovo neteisėtų veiksmų. Po brolio Marijono mirties, jis su V. M. pagalba remontavo verandą, dažė gyvenamąsias patalpas, sutvarkė duris, pakeitė spynas, kurių raktus pasiėmė atsakovas ir nuo to laiko jam jų neatiduoda. Nuo tada ir prasidėjo nesutarimai su atsakovu. Byloje yra nuotraukos, kurios patvirtina, kad net šulinys užkaltas, kad jis negalėtų pasisemti vandens.

4. Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismui nebuvo pagrindo, nustatant naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarką, vadovautis A.A. T. firmos „Altida" projektu. Teismas pagristai pripažino, kad namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarka nepažeidžia bendraturčių interesų. Atsakovo argumentas dėl servitutinio kelio pažymėjimo projekte atmestinas kaip neesminis, nes iš pateikto naudojimosi tvarkos projekto matyti, kad 0,0210 ha kelio žemės plotas yra įskaičiuotas į bendro naudojimo žemę, kiekvienai šaliai po lygiai, todėl laikytinas bendro naudojimo keliu.

5. Ieškovų, pateiktas UAB „Rogekos geodezija" parengtas projektas tampriai susietas su ieškinio reikalavimais dėl namų valdos naudojimosi tvarkos nustatymo. Pripažinus šią ieškinio dalį pagrįsta, logiška seka yra 9,2 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo naudojimosi tvarkos patvirtinimas, nes šis sklypas ribojasi su namų valdos žemės sklypu. Teismas visapusiškai išanalizavo pateiktus žemės projektus, įvertino tą aplinkybę, kad pačiame žemės sklypo plane pažymėtas kelio servitutas, nurodyti duomenys apie žemės savininkams taikomą kelio servitutą. Tai reiškia, kad VĮ Registrų centre įregistravus tokį planą, įrašomi ir duomenys apie taikomą servitutą. Ieškovai, šią aplinkybę vertino kaip savaime suprantamą ir nereikalaujančią atskiro įrodinėjimo. Todėl jų nuomone, teismas nepažeidė procesinių teisės normų sprendimo 5.2. punkte įrašydamas 0.1100 ha kelio servituto taikymą. Teismas pagrįstai pripažino jų pateiktą sklypo Nr. 363-1 (9,2 ha) naudojimosi planą kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu parengtą tinkamai, nes atsižvelgta į turimas ir viešajame registre įregistruotas turto dalis, rašytiniais įrodymais pagrįstas aplinkybes dėl savavališko miško kirtimo. Šiuo atveju apelianto motyvai dėl šio sklypo yra nepagrįsti ir atmestini. Apeliantas šioje apeliacinio skundo dalyje, kaip ir ankstesnėje, atskirus teismo sprendimo motyvus pateikia atsietai nuo viso konteksto, todėl daro nepagrįstas išvadas. Apeliantas nepagristai teigia, kad esant plane pažymėtam servitutiniam keliui, bet ieškovams nereiškiant reikalavimo nustatyti servitutą, negalėjo būti patenkintas reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką pagal pateiktą projektą, nes esą teismo išvada prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Ieškovai, būtent ir prašė teismo nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarką pagal pateiktą UAB „ROGEKOS geodezija" parengtą projektą, kuriame ne tik pažymėtas servitutinis kelias, bet ir pateikti duomenys apie kelio servitutą. Beje, apeliantas nenurodo, kokiems byloje esantiems įrodymams prieštarauja teismo išvada.

6. Kiekviename žemės sklype numatyta konkreti bendraturčio naudojamo sklypo vieta. Projektas dėl naudojimosi 7,24 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypu parengtas atsižvelgiant į priklausančias dalis turte bei į kitas svarbias aplinkybes. Konkreti atsakovui nustatoma naudojimuisi žemės sklypo vieta apspręsta ne tik savavališku miško kirtimu, bet ir ta aplinkybe, kad jam brolis Marijonas, tvarkant dokumentus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, buvo perdavęs 2 ha pievų - pelkių. Būtent todėl iškirsto miško dalys paskirtos atsakovui, taip pat jam paskirta didesnė dalis pelkių. Beje, atsakovas neneigė fakto, kad brolis Marijonas jam perdavė 2 ha pelkių. Jų nuomone, pakankamai informatyvūs duomenys yra apie VĮ Registrų centre įregistruotas kiekvieno bendraturčio dalis nekilnojamajame turte. Ieškovams, 9,2 ha žemės sklype tenka: 501/920 dalys, ty., 54,46 %, o atsakovui 419/920 dalys - 45,54 %; 7,24 ha žemės sklype mums tenka 395/724 dalys - 54,56 %, atsakovui atitinkamai 329/724 - 45,44 %; 1,27 ha žemės sklype mums tenka 69/127 dalys - 54,33 %, atsakovui 58/127 - 45,67 %. Šiuos duomenis nurodė todėl, kad į atkurtas nuosavybės teisės į jų tėvo S. B. nuosavybės teise valdytą žemę ir mišką pretendavo visi trys broliai. Teisingai atkuriant nuosavybės teises, kiekvienam iš jų turėjo tekti po 1/3 dalį, o ieškovams, nupirkus brolio Marijono dalį, kurią paveldėjo jo sūnus Evaldas, turėjo priklausyti 2/3 dalys. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, nei viename žemės sklype nėra tokių proporcijų. Taigi, atsakovas, įgijęs nuosavybės teises į gerokai didesnę, nei jam teisėtai priklausytų, turto dalį, turėtų turėti moralinę pareigą bent jau netrukdyti bendraturčiams disponuoti jiems priklausančiu turtu,.

7. Nepagrįsti apelianto motyvai esą teismas pažeidė CPK 265 str. 2 d., nustatydamas naudojimosi tvarką žemės sklypu Nr. 363-4, įtraukdamas ieškove A.O. B.. Atsakovui šiame 1,27 ha žemės sklype nuosavybės teise priklauso 58/127 dalys. Teismas atsakovui nustatė teisę naudotis 58 arų žemės sklypo dalimi, kas atitinka jam priklausančią ir VĮ Registrų centre įregistruotą turto dalį. Taigi, atsakovo teisės nepažeistos. Ieškovė A.O. B. neskundė priimto teismo sprendimo, nes jo teisės nepažeistos: bendrąja jungtine nuosavybe priklausanti dalis įregistruota viešajame registre. Ieškovai, sutinka su teismo išvada, kad šis netikslumas vertinamas kaip techninė klaida ir teismo ištaisoma.

Bylos nagrinėjimas atnaujintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo ne tik teisinis, bet ir faktinis sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jeigu teismas baigiamųjų kalbų metu arba išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį pripažįsta, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, jis priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 256 str.). Nurodytos taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 str.).

Nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualūs CK 4.80 straipsnio ir 4.81 straipsnio taikymo ir aiškinimo klausimai, kurie neatsiejamai susiję su įrodinėjimo priemonėmis byloje. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismai neteisingai nustatė ginčo gyvenamojo namo vertę. Nurodytas apeliacinio skundo motyvas aktualus nagrinėjant atsakovo reikalavimus, kurie siejami su kompensacijos išmokėjimu kitai šaliai. Nurodytu klausimu byloje yra prieštaringi Valstybės įmonės Registrų centras rašytiniai įrodymai (t. 3, b.l. 51, 62). Todėl šiam argumentui patikrinti reikalinga iš paminėtos įstaigos pareikalauti papildomus įrodymus apie ginčo statinių vertę ir kadastro duomenų patikslinimo laiką bei pagrindą.

Be to, teisėjų kolegijos nuomone, byloje tikslinga išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių 9,2 ha žemės sklypo kiekybinė bei kokybinė sudėtis skiriasi nuo viešajame registre įregistruotų duomenų ir ieškovų plane, kuriuo grindžiami jų reikalavimai, pateiktų duomenų (t.2, b.l. 114), bendro naudojimo ir servitutinių kelių, kiek tai liečia patekimą į 9,2 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir naudojimosi juo tvarką.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 256 straipsniu,

nutaria:

atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Išreikalauti iki 2010 m. gruodžio 15 d. iš:

- Valstybės įmonės Registrų centras Alytaus filialo - registro ir kadastro duomenis apie statinių, esančių Alytaus r. sav., Kampų k., reg. Nr. 60/88197, pertvarkymus ir jų vidutinę rinkos kainą 2009 m. ir 2010 m., paaiškinant nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, parengtų 2010-02-22 ir 2010-03-10, neatitikimo priežastis bei pateikti gyvenamojo namo, un. Nr. 3395-1010-4019, patalpų pertvarkymo planą ir nurodyti registro ir kadastro duomenų pakeitimo pagrindą;

- Iš atsakovo A. L. B - namų valdos, esančios Alytaus r. sav., Kampų k., techninės apskaitos bylą.

Atidėti bylos nagrinėjimą 2011 m. sausio 5 d. 10.00 val., informuojant apie tai byloje dalyvaujančius asmenis, išsiunčiant jiems šios nutarties nuorašus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintautas KoriaginasBirutė BobrelVirginija Gudynienė