- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-21
- Bylos Nr.
- 2K-406/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Antanas Klimavičius (pirm.), Vytautas Greičius, Rimantas Baumilas (pran.)
- Nukentėjusysis
- A. M., A. S., A.
- Kategorijos
- 1.2.13.1Darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas (BK 176 str.)
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 2.1.7.4.3Dokumentų kaip įrodymų vertinimas
- 2.3.6.4.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.5.2.1Įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme (BPK 324 str. 6d.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vytauto Jurkevičiaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendžio.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1950 Lt) bauda.
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo R. M. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu R. M. buvo nuteistas už tai, kad pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, o būtent: 2007 m. rugpjūčio 13 d., Klaipėdos m., Nemuno g. 24, Laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos smeltė“ teritorijoje, vykdant krantinių Nr. (duomenys neskelbtini) statybos darbus, būdamas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas atsakingu už krantinių Nr. (duomenys neskelbtini) statybą Klaipėdos m. darbų vadovu, pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus – 2000 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 16 punkto reikalavimus, kad „rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektą“, kuriame turi būti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai, atitinkantys 5 priedo 3 punkto reikalavimus, kad „rengiant projektinius sprendimus būtina išsiaiškinti pavojingus ir kenksmingus veiksnius, susijusius su darbų technologija ir statybos sąlygomis, nurodyti jų veikimo zonas, nustatyti (įvertinti) riziką“, ir statybos darbų technologiniame projekte neįvertinęs rizikos inkarines temples IT-2 krauti ant plaukiojančio pontono dviem eilėmis viena ant kitos apie 7.00 val. darbuotojams – nukentėjusiajam A. M. ir A. S. – davė nurodymą metalines inkarines temples IT-2 ant plaukiojančio pontono, esančio Kuršių mariose, prie krantinės Nr. (duomenys neskelbtini), sukrauti dviem eilėmis viena ant kitos, padedant medinius tarpiklius, todėl, apie 13.50 val. nukentėjusiajam A. M. ir A. S. nuo antroje eilėje padėtos inkarinės templės atkabinus stropavimo diržus, inkarinė templė virto ir prispaudė nukentėjusiojo A. M. koją, taip nukentėjusiajam buvo padaryti kūno sužalojimai: kairės kojos blauzdos ir čiurnos plėštinės žaizdos, atviras skersinis blauzdos kaulų vidurinio trečdalio lūžis, dvigalvio raumens dalinis pažeidimas bei kairės šlaunies apatinio trečdalio odos nubrozdinimas, kurių vienas – atviras kairio blauzdikaulio kūno lūžis, t. y. nukentėjusiajam A. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas 2010 m. vasario 25 d. išteisinamąjį nuosprendį, nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas, nes teismas tinkamai neištyrė bylos aplinkybių ir teisingai neįvertino byloje surinktų įrodymų, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalį. Aptartas pažeidimas lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, nes R. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nesant visų šiame straipsnyje aprašyto nusikaltimo sudėties požymių. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastis buvo netinkamai R. M. įvertinta statybos darbų atlikimo rizika. Ši išvada prieštarauja kaltinamojo R. M., nukentėjusiojo A. M., liudytojų A. S., S. S. parodymams, technologinės kortelės, darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo kortelės duomenims, t. y. byloje surinktų įrodymų visumai. Iš įrodymų visumos matyti, kad R. M. tinkamai vykdė pareiginiuose nuostatuose įtvirtintas statybos darbų vadovo (darbų vykdytojo) pareigas, o paties nukentėjusiojo A. M. neatsakingas elgesys – stropavimo diržų nuo inkarinės templės atkabinimas, neįsitikinus, ar inkarinė templė stabiliai padėta ant medinių tarpiklių – lėmė nelaimingą atsitikimą būtent, tarp nukentėjusiojo A. M. veiksmų ir kilusių padarinių buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatyti, kad R. M. įgyvendino būtiną BK 176 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikaltimo sudėties požymį – veiką, ir pripažinti, kad jis padarė BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu prokuroras prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendį dėl esminių BPK pažeidimų panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes įvertino byloje surinktus įrodymus nesilaikydamas BPK 20 straipsnio reikalavimo vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Išvadą apie tai kasatorius motyvuoja tuo, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį rėmėsi tik išteisintojo R. M. parodymais ir juos patvirtinančia nukentėjusiojo A. M. parodymų dalimi, tačiau neatsižvelgė į nukentėjusiojo A. M. parodymus, kurie neigia išteisintojo R. M. parodymus, liudytojų A. S., P. L. parodymus, rašytinius įrodymus.
Iš nukentėjusiojo A. M. parodymų matyti ne tik tai, kad jis galėjo neteisingai padėti medinius tarpiklius tarp pirmos ir antros eilės inkarinių templių, bet ir tai, kad nukentėjusysis A. M. atliko visus darbus laikydamasis išteisintojo R. M. nurodymų ir kad inkarinė templė griuvo tik tada, kai padėjus vieną inkarinę templę ant kitos buvo atkabinti stropavimo diržai. Aptarti A. M. parodymai, kasatoriaus nuomone, leidžia daryti išvadą, kad inkarinė templė griuvo ne dėl netinkamo medinių tarpiklių padėjimo, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, bet dėl kitų priežasčių, nes netinkamas medinių tarpiklių padėjimas būtų nulėmęs inkarinės templės paslinkimą vos atpalaidavus stropavimo diržus, tuo tarpu šiuo atveju inkarinė templė griuvo tik tada, kai stropavimo diržai buvo atkabinti.
Iš liudytojo A. S. parodymų matyti, kad inkarines temples jis krovė pirmą kartą, kad ant pirmos eilės templių pagal nurodymą skersai buvo dedami mediniai tarpikliai ir jam nekilo abejonių, jog mediniai tarpikliai padėti gerai, jis nežino, kodėl inkarinė templė griuvo, kai buvo atkabinti stropavimo diržai. Iš liudytojo P. L. parodymų matyti, kad dedant inkarines temples dviem eilėmis tarp jų buvo dedami mediniai tarpikliai, kad, antroje eilėje padėjus inkarinę templę ir A. M. einant atrišti reguliavimo virvės, inkarinė templė griuvo prispausdama A. M. koją, tačiau jis nežino, kodėl tai įvyko. Iš liudytojo S. S. parodymų matyti, kad įvykio priežastis yra netinkamas daiktų krovimas, gal būt buvo panaudoti netinkami tarpikliai ir dėl to neatlaikė ir griuvo metalinė konstrukcija, kad darbas su inkarinėmis templėmis priskiriamas prie pavojingų ir tokiu atveju turėjo būti surašoma paskyra-leidimas, kuris šiuo atveju nebuvo surašytas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad krauta inkarinė templė yra netaisyklingos formos, didelio svorio, krauta ant palyginti siauro ir neplataus pontono, stovinčio ant vandens, kad inkarinės templės antroje eilėje buvo dedamos dviem eilėmis dedant ant tarpiklių ne išilginę siją, bet pastatant statmenai ant prie sijos viename gale privirinto ankerio, kad kaip mediniai tarpikliai buvo panaudotos vos 2 centimetrų storio lentos, todėl nei nukentėjusysis, nei kiti darbuotojai tokiomis sąlygomis negalėjo garantuoti krauto krovinio stabilumo, kad ir kaip tiksliai būtų vykdę savo pareigas.
Anksčiau aptarti įrodymai, į kuriuos neatsižvelgė apeliacinės instancijos teismas, yra patikimi ir susiję su baudžiamąja byla, todėl tai, kad teismas neatsižvelgė į juos darydamas išvadas apie bylos faktines bylos aplinkybes, paveikė teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimą ir leidžia teigti, kad buvo padarytas esminis BPK pažeidimas.
Šalies argumentai
Be to, kasatorius skunde nurodo, kad nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog R. M. netaikytini Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 16 punkto reikalavimai, nes iš AB „Klaipėdos hidrotechnika“ darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo kortelės, AB „Klaipėdos hidrotechnika“ generalinio direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Klaipėdos hidrotechnika“ krantinių Nr. (duomenys neskelbtini) statybos darbų technologinio projekto matyti, kad šiais dokumentais buvo įgyvendinami minėto vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymo 16 punkto reikalavimai. Nesutinka kasatorius ir su kita apeliacinės instancijos teismo išvada, kad inkarinių templių sandėliavimas pontone dviem eilėmis buvo numatytas AB „Klaipėdos hidrotechnika“ krantinių Nr. (duomenys neskelbtini) statybos darbų technologiniame projekte, nes iš šio projekto matyti, kad jame kalbama tik apie gelžbetoninių medžiagų, metalinių įlaidų ir polių, kurių diametras iki 2 metrų, sandėliavimo tvarką, o didelių gabaritų sunkiasvorių metalinių konstrukcijų sandėliavimo dviem eilėmis ant plaukiojančio pontono tvarka neaptarta. Pažymėtina ir tai, kad iš AB „Klaipėdos hidrotechnika“ 2007 m. lapkričio 23 d. rašto matyti, kad tiek prieš nelaimingą atsitikimą, tiek ir po jo, vykdant įmonės veiklą, buvo laikomasi sprendimo inkarines temples ant plaukiojančio pontono krauti viena eile.
Kasatoriaus manymu, R. M., nurodydamas darbuotojams krauti inkarines temples IT-2 dviem eilėmis, padedant medinius tarpiklius, nors įprastai pagal technologinį projektą inkarinės templės buvo kraunamos viena eile, nenumatė ir neįvertino rizikos, o tai lėmė, kad viena iš inkarinių templių griuvo, būnant nukentėjusiajam A. M. šalia inkarinės templės, ir sukėlė jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Šių sunkių padarinių R. M. nenumatė, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti, todėl yra pagrindas pripažinti, kad R. M. veikė nusikalstamai nerūpestingai, t. y. veikė esant kaltei.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BPK 305 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 2 dalies taikymo
BPK 331 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. BPK 305 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyta kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė, teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų vertinimo motyvai, teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo. Išnagrinėjusi bylos duomenis teisėjų kolegija mano, kad apeliacinės instancijos teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendis, atitinka ne visus pirmiau aptartus įstatymo reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas byloje surinktus įrodymus, nepateikė motyvų, paaiškinančių, kodėl nėra pagrindo išvadų apie faktines bylos aplinkybes grįsti nelaimingo atsitikimo aktu, iš kurio turinio matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – nestabilus inkarinės templės IT-2 pakrovimas ant plaukiojančio pontono, neįvertinus statybos darbų technologiniame projekte rizikos kraunant jas daugiau kaip viena eile (T. 1, b. l. 11-12), liudytojo S. S., kuris yra Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyriausiasis inspektorius, parodymais apie tai, kad išteisintasis R. M. visus įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus susijusius su darbų sauga įvykdė tik formaliai (T. 3, b. l. 9), kad nelaimingo atsitikimo darbe akto išvada apie neįvertintą statybos darbų technologiniame projekte riziką grindžiama aplinkybe, kad buvo parinkti per ploni mediniai tarpikliai (T. 3, b. l 10).
Kolegijos nuomone, aptarti įrodymai teikia duomenis apie esmines bylos aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas, nepateikdamas jų įvertinimo motyvų, iš esmės pažeidė BPK 305 straipsnio 3 dalį ir 331 straipsnio 1 dalį, o padarytas pažeidimas vertintinas kaip esminis, nes sutrukdė teismui teisingai išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 331 straipsnio pažeidimų
BPK 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nors pagal teismų praktiką to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, tačiau nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kas skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Šioje byloje nuteistojo R. M. apeliaciniame skunde buvo išdėstyti argumentai, kad įvykio metu darbai buvo vykdomi vadovaujantis krovos, o ne statybos taisyklių reikalavimais, nors vyresniojo darbo inspektoriaus S. S. išvadoje ir jo parodymuose pirmosios instancijos teisme buvo nurodyta prieštaringai, kadangi jis vadovavosi statybos darbų taisyklėmis, o parodymuose nurodė, kad kalti greičiausiai krovos darbus atlikę darbininkai, šis gana svarbus apeliacinio skundo argumentas visiškai nenagrinėtas ir neatsispindi apeliacinio teismo nuosprendyje. Tai, teisėjų kolegijos nuomone, esminis BPK reikalavimų pažeidimas ir dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendį negalima laikyti teisėtu (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 6 dalies taikymo
BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą vertinti byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. BPK 324 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą gali atlikti įrodymų tyrimą. Pagal teismų praktiką atlikti įrodymų tyrimą yra apeliacinės instancijos teismo pareiga, kai pirmosios instancijos teismas neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino ištirtų įrodymų prieštaravimų ir pan.
Iš nelaimingo atsitikimo darbe akto turinio matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra nestabilus inkarinės templės IT-2 pakrovimas ant plaukiojančio pontono, neįvertinus statybos darbų technologiniame projekte rizikos kraunant jas daugiau kaip viena eile; tačiau kartu projekte nurodoma, kad, iškrovus inkarinę templę ir ją padėjus ant medinių tarpiklių, A. M. ir A. S. neįsitikino, jog ši stovi stabiliai, ir atkabino stropavimo diržus, o tuo metu padėta inkarinė templė pradėjo griūti (T. 1, b. l. 11-12). Iš liudytojo S. S., kuris yra Valstybinės darbo apsaugos inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyriausiasis inspektorius, parodymų matyti, kad jis patvirtino nelaimingo atsitikimo akte nurodytą nelaimingo atsitikimo priežastį ir paaiškino, kad nelaimingo atsitikimo akte išvadą apie neįvertintą statybos darbų technologiniame projekte riziką grindžia tuo, kad gal būt buvo parinkti per ploni mediniai tarpikliai, kad patys darbuotojai šios aplinkybės neįvertino, tačiau liudytojas negalėjo paaiškinti, kokie reikalavimai pagal darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus yra keliami objektų, panašių į inkarines temples IT-2, sandėliavimui (T. 3, b. l 9-11). Iš išteisintojo R. M. parodymų matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastis, jo nuomone, yra darbuotojų netinkamai išdėstyti mediniai tarpikliai ir jų aplaidumas, nes atkabindami stropavimo diržus jie neįsitikino, kad inkarinė templė padėta stabiliai (T. 2, b. l. 189-193). Iš nukentėjusiojo A. M. ir liudytojo A. S. parodymų matyti, kad, jų nuomone, nelaimingas atsitikimas taip pat įvyko dėl netinkamai sudėtų ar pasislinkusių medinių tarpiklių, tačiau, liudytojo A. S. teigimu, kai A. M. ėjo atrišti reguliavimo virvės, inkarinė templė buvo padėta stabiliai, o krano lynai prieš atkabinant stropavimo diržus buvo laisvi (T. 2, b. l. 193-195). Iš aptartų įrodymų turinio matyti, kad jie nesuteikia pagrindo padaryti patikimą išvadą apie nelaimingo atsitikimo priežastį, nes nė vienas iš šių įrodymų nepateikia patikimų duomenų apie tai, kodėl inkarinė templė IT-2, padėjus ją ant pontono, atlaisvinus lynus ir atkabinus stropus, griuvo. Iš BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad jame yra numatyta baudžiamoji atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, pažeidusiam darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jei dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, avarija ar kilo kitų sunkių padarinių, todėl teismui svarstant BK 176 straipsnio 1 dalies taikymo galimybę būtina tiksliai nustatyti, kokia priežastis lėmė inkarinės templės IT-2 griuvimą ir tik po to, atsižvelgus į nustatytą inkarinės templės griuvimo priežastį, spręsti dėl asmenų traukimo baudžiamojon ar kitokion teisinėn atsakomybėn. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo skirta deramo dėmesio patikrinti versiją, ar inkarinių templių IT-2 sandėliavimas R. M. pasirinktu būdu ir pasitelkus jo parinktas priemones galėjo būti saugus pagal darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jei darbuotojai A. M. ir A. S. būtų tinkamai įvykdę visus R. M. nurodymus. Nesant galimybių tinkamai įvertinti nagrinėjamoje byloje susiklosčiusį priežastinį ryšį, kuris yra esminis BK 176 straipsnio 1 dalyje aprašyto nusikaltimo sudėties požymis, darytina išvada, kad esminės bylos aplinkybės ištirtos neišsamiai, todėl yra pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pirmosios instancijos teismui neištyrus esminių bylos aplinkybių, pareigą jas ištirti turėjo apeliacinės instancijos teismas, tačiau to nepadarė, todėl jis pažeidė ir BPK 324 straipsnio 6 dalį. Padaryti pažeidimai yra esminiai BPK pažeidimai, nes sutrukdė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą byloje.
Kolegijos nuomone, pakartotinai nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas turi atlikti įrodymų tyrimą, nustatyti, kokia konkreti inkarinės templės IT-2 griuvimo priežastis, ir atsižvelgdamas į tai spręsti, kieno – išteisintojo R. M., nukentėjusiojo A. M. ar kito asmens – veiksmai ar neveikimas yra susiję dėsningu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – nelaimingu atsitikimu. Atlikdamas šią užduotį, apeliacinės instancijos teismas turėtų apsvarstyti galimybę atlikti įrodymų tyrimą dalyvaujant ekspertui ir paskiriant jam atlikti darbų saugos ekspertizę. Jei prireiktų, apeliacinės instancijos teismas taip pat turėtų skirti deramą dėmesį asmens ar asmenų kaltės formai ir rūšiai nustatyti bei pagrįsti. Be to, surašydamas nuosprendį ar nutartį šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėtų pateikti motyvus, paaiškinančius konkrečių byloje surinktų įrodymų vertinimą, o taip pat išnagrinėti visus esminius apeliacinių skundų argumentus.
Kiti prokuroro kasacinio skundo argumentai yra paliekami nenagrinėti, nes pasisakydamas dėl jų kasacinės instancijos teismas gali pažeisti apeliacine tvarka bylą nagrinėjančio teismo nepriklausomumą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.