Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. D., jo atstovui advokatui Sauliui Kibildai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. D., Lietuvos Respublikos piliečio asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 482 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. kovo 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja L. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo L. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 482 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2018 m. rugpjūčio 10 d. apie 23.51 val. L. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo iškvepiamame ore rasta 2,13 promilės alkoholio), gyvenamojoje vietovėje- sklype, esančiame Kirsnos g. 14, Vilniuje, neteisėtai šaudė pistoletu „Glock 19“, Nr. (duomenys neskelbtini)

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teismo posėdžio metu L. D. parodė, kad nagrinėjamo įvykio vakarą jis savo namuose bendravo su draugu. Apie 23 val. jo draugas nuėjo miegoti. Per langą jis pamatė kieme kažką vaikštantį. Kadangi buvo tamsu, jis nematė, kas vaikšto. Namo kiemas yra uždaras, todėl į kiemą patekti pašaliniams neįmanoma. Jam pro langą sušukus „kas tu toks“ minėtas pašalinis asmuo palindo po veranda. Namuose jis turi seifą, kuriame laiko ginklą. Jis gerai moka naudotis ginklu, nes jis dalyvauja renginiuose. Pasiėmęs ginklą jis minėtą pašalinį asmenį įspėjo turintis ginklą ir liepė minėtam asmeniui pasišalinti iš teritorijos. Nusprendęs kelis kartus iššauti į orą jis kelis kartus iššovė į orą. Jis jautėsi drąsiau, nes manė, kad pašalinis asmuo pabėgo. Užrakinęs ginklą seife jis nuėjo į apačią patikrinti terasos, sandėliuko, kuris nėra užrakintas ir per kurį galima patekti į katilinę bei garažą. Nepamatęs įsilaužimo žymių jis peržiūrėjo, ar daiktai katilinėje ir garaže savo vietose. Po to jis pažadino draugą ir šiam pasiūlė išgerti degtinės. Jis su draugu gėrė degtinę. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis paaiškino šaudęs. Policijos pareigūnai jo neklausė, kodėl jis šaudė, tik liepė parodyti, kur yra ginklas. Ryte jis kaimynams papasakojo, kas įvyko naktį. Paklaustas, kodėl iškvietė policijos pareigūnus, kaimynas atsakė paskambinęs draugui policijos pareigūnui, kuris liepė kviesti policijos pareigūnus. Jis pats policijos pareigūnų nekvietė todėl, kad pastarieji anksčiau netyrė vagystės iš jo kaimyno. Degtinę jis gėrė po nagrinėjamo įvykio, o šaudė būdamas blaivus. Jis mano, kad jis neturėjo laukti, kol jį apvogs kieme buvęs pašalinis asmuo. Jis neturėjo chuliganiškų paskatų šaudyti. Savo namuose jis turi jaustis saugus.

Administracinio nusižengimo protokole L. D. nurodė, kad jis su pažeidimu sutinka ir labai gailisi. Administracinį nusižengimą jis padarė būdamas blaivus (b. l. 2).

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2018 m. rugpjūčio 10 d. apie 23.53 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad prie kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini), vyras ginklu šaudo į orą. Atvykus į įvykio vietą name, esančiame Kirsnos g. 14, Vilniuje, degė šviesa, viduje kažkas vaikščiojo. Kelis kartus paskambinus į duris šias atidarė akivaizdžiai neblaivus vyriškis, prisistatęs L. D., kuris nurodė esantis namo šeimininkas. L. D. paaiškino su draugais gėręs alų, po ko vienas draugas išėjo namo, o kitas miega jo namuose. Paklaustas, ar negirdėjo šūvių, L. D. atsakė girdėjęs, nes pats šaudė iš pistoleto „Glock“. L. D. nurodė turintis leidimą nešiotis šį ginklą savigynai. L. D. sakė šaudęs į kaimynų šunį, kuris įbėgo į kiemą. L. D. draugas T. K. nieko konkretaus apie įvykį paaiškinti negalėjo, nurodė miegojęs ir nieko nematęs. L. D. parodė seifą, kuriame buvo du ginklai. Tame pačiame kambaryje ant grindų gulėjo šovinių tūtelės. Šovinių tūtelių buvo rasta ant terasos stogelio bei ant vejos (b. l. 14).

2018 m. rugpjūčio 11 d. apklausos metu T. K. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. apie 18.00 val. jis atvažiavo pas draugą L. D. į svečius. Nuo 18.00 val. jis su L. D. gėrė alų. Kartu su jais gėrė ir L. D. kaimynas, vardu V., kuris apie 21.00 val. išėjo namo. Jis su L. D. liko pastarojo namuose ir toliau gėrė alkoholinius kokteilius su degtine. Apie 23.00 val. jis nusprendė eiti miegoti. Jis nuėjo miegoti į kambarį namo antrajame aukšte, o L. D. nuėjo į savo miegamąjį. Apie 00.00 val. prabudęs jis pamatė, kaip kažkas žibintuvėliu šviečia į L. D. namo langus. Pasižiūrėjęs pro namo langą jis pamatė policijos pareigūnus ir nuėjo toliau miegoti. Po kurio laiko į kambarį, kuriame jis miegojo, užėjo policijos pareigūnai, kurie jį prižadino ir paprašė nusileisti į pirmąjį namo aukštą. Nusileidęs į pirmą aukštą iš policijos pareigūnų bendravimo su L. D. jis suprato, kad L. D. šaudė iš ginklo. Jis žinojo, kad L. D. turi ginklą, tačiau jis nežinojo, kur L. D. ginklą laikė, šaudė ar nešaudė. Jis nieko negirdėjo, nes miegojo (b. l. 15).

2018 m. lapkričio 13 d. apklausos metu T. K. parodė, kad svečiuodamasis pas L. D. alų jis gėrė vienas, L. D. negėrė, nes pastarajam reikėjo iš kaimo pasiimti žmoną su vaiku. Vėliau prie jų prisijungė L. D. kaimynas, vardu V., kuris gėrė alų. Po kurio laiko V. išėjo namo. Apie 22 val. jis nuėjo miegoti. Iki to laiko L. D. jam matant alkoholinių gėrimų negėrė. Maždaug po pusvalandžio L. D. jį prižadino ir pasakė matęs, kaip kažkas vaikšto kieme. Jis kartu su L. D. nusileido į terasą, apžiūrėjo terasą, kiemą ir garažą. L. D. jam pasakė pamatęs kažkokį svetimą asmenį savo kieme iš savo pistoleto „Glock“, kurį turi savigynai, kelis kartus iššovęs į orą. Jis šio pistoleto nėra matęs. Tada jis su L. D. pasidarė kokteilį su degtine ir išgėrė, po ko jis iš karto nuėjo miegoti. Maždaug po 10 minučių kažkas pradėjo šviesti prožektoriais į langus. Pro langą jis matė, kad atvyko policijos pareigūnai. Jis nebuvo išėjęs iš kambario, su policijos pareigūnais nebendravo ir negirdėjo, apie ką su policijos pareigūnais kalbėjo L. D.. Jis girdėjo, kad policijos pareigūnai užėjo į namus, apžiūrinėjo visas patalpas, buvo užėję ir į kambarį, kuriame jis miegojo. Policijos pareigūnų prašymu nusileidęs į apačią jis pagalvojo, kad policijos pareigūnai atvažiavo dėl garsiai grojančios muzikos. Paklaustas, kas šaudė iš ginklo, policijos pareigūnams jis atsakė nieko negirdėjęs ir nežinantis, kas šaudė. Policijos pareigūnai jį apklausė, o L. D. išsivežė į policijos komisariatą. Jis liko L. D. namuose. Pirmos apklausos metu nurodęs, kad alkoholinius gėrimus jis gėrė kartu su L. D., jis suklydo, nes tuo metu, kai jį apklausinėjo, jis ne visai prisiminė visą įvykių seką. Alų jis gėrė su kaimynu Viktoru. Pirmos apklausos metu jis nenurodė, kad L. D. jam sakė apie pašalinį asmenį kieme ir būtent dėl to šovė į orą, nes jis nesuprato, dėl ko atvyko policijos pareigūnai, be to, jis šūvių negirdėjo, nes miegojo, o apie tai, kad L. D. šaudė, jis sužinojo tik iš L. D. (b. l. 16).

2018 m. spalio 3 d. apklausos metu V. M. parodė, kad jis gyvena kotedže, esančiame (duomenys neskelbtini). L. D. yra jo kaimynas, jų kotedžus skiria tvora ir garažas. 2018 m. rugpjūčio 10 d. vakare jis buvo namuose su šeima. Apie 19.30 val. žmona jo paprašė nuvažiuoti į parduotuvę. Jam išėjus į kiemą prie jo priėjo kaimynas L. D. ir pastarojo draugas, vardu Tomas, kurio pavardės jis nepamena. L. D. jo paprašė nupirkti maisto ir tris butelius alaus Tomui. Ar pats L. D. tuo momentu buvo išgėręs alkoholio, jis nepastebėjo. Grįžęs iš parduotuvės jis nuėjo pas L. D.. Pas pastarąjį jis pabuvo apie 15 minučių. Jis parūkė, atsidarė butelį alaus, bet šio neišgėręs nuėjo namo. Būdamas namuose jis negirdėjo, kas konkrečiai vyko L. D. namuose- jis girdėjo tik grojančią muziką. Apie 22 val. jis nuėjo miegoti. Maždaug po valandos jis išgirdo eilę šūvių. Jis negali tiksliai pasakyti, kiek kartų buvo šauta- tikrai ne vieną ir ne du kartus. Jis suprato, kad šaudoma iš šaunamojo ginklo, kadangi jis turi leidimą laikyti ginklą. Jam atrodė, kad šaudoma kažkur visai šalia, netoli jo langų. Jis iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Pro langą pasižiūrėjęs į savo bei L. D. kiemus jis nieko nepamatė, nes buvo tamsu. Maždaug po 10-15 minučių jis pamatė atvykusius prie kelio vaikščiojančius policijos pareigūnus, kurie norėjo užeiti į jo sklypą, po to- į L. D. sklypą. Šviesdami žibintuvėliais policijos pareigūnai apžiūrinėjo aplinką. Vėliau išėjęs į lauką jis matė, kad policijos pareigūnai šneka su L. D.. Paklausti, ar jo reikia, policijos pareigūnai atsakė neigiamai. Kitą dieną jis išvažiavo į Latviją. Grįžęs jis sutiko L. D., kuris jam pasakė minėtą vakarą šaudęs iš savo ginklo, nes pamatęs kažkokį svetimą asmenį savo kieme. Policijos pareigūnus jis iškvietė, nes nuo šūvių išsigando jo vaikai ir jis nežinojo, kas vyksta (b. l. 17).

2018 m. rugsėjo 6 d. apklausos metu L. D. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. apie 19-20 val. pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvažiavo draugas T. K. ir atsivežė kelis butelius alaus. T. K. gėrė alų, o jis jokių alkoholinių gėrimų negėrė, nes tą dieną turėjo važiuoti į Gelvonų kaimą pasiimti žmoną ir vaikus. Jis kieme sutiko kaimyną V. M., gyvenantį gretimame kotedže. Šiek tiek vėliau V. M. atėjo pas jį į namus ir atsinešė alaus. V. M. ir T. K. gėrė alų, žiūrėjo televizorių, bendravo. Apie 22 val. V. M. išėjo namo, o jis su T. K. pasėdėjo, pabendravo ir apie 23.30 val. T. K. atsigulė miegoti namo antrajame aukšte. Jis nuėjo į savo miegamąjį kambarį. Užtraukdamas užuolaidas jis pamatė namo vidinio kiemo teritorijoje vaikštantį kažkokį žmogų. Pagal siluetą tai buvo stambaus kūno sudėjimo vyras, tamsiai apsirengęs. Jis šį žmogų matė pro langą antrame aukšte, atstumas iki žmogaus buvo apie 10-15 metrų. Atidaręs kambario langą jis sušuko „Ką čia veikiat?“ ar kažką panašaus, po ko žmogus nieko neatsakęs palindo po terasos stogu, esančiu tiesiai po jo miegamojo kambario langu. Pro terasą galima užeiti į namo svetainę, katilinę, garažą. Jis neprisiminė, ar buvo uždarytos visų patalpų durys. Labai išsigandęs jis skubiai susirado raktus ir iš seifo, esančio tame pačiame kambaryje, pasiėmė teisėtai laikomą pistoletą „Glock“ ir dar keletą kartų pro langą garsiai paklausė, ką pašalinis žmogus veikia, ir pastarąjį įspėjo turintis ir panaudosiantis ginklą. Jis tiksliai neatsimena, ką pasakė. Jis kelis kartus iššovė iš pistoleto į orą. Jis nepamena, kiek kartų jis iššovė, nes buvo streso būsenoje, tačiau jis iššovė ne vieną šūvį, po ko jis padėjo ginklą į seifą ir pastarąjį užrakino. Nuėjus į apačią patikrinti durų ir katilinės pastarosios durys buvo atrakintos, praviros. Apžiūrėjęs katilinę, visą namą, terasą jokio svetimo žmogaus jis nerado. Po to jis nuėjo į kambarį, kuriame miegojo T. K., pastarąjį pažadino ir jie kartu nusileido į namo apačią. Jis papasakojo T. K., kas įvyko. Tada jie dėl patirto streso išgėrė alkoholio- jis išgėrė apie 250 gramų degtinės. Jam su T. K. sėdint svetainėje ir geriant alkoholinius gėrimus maždaug po pusvalandžio atvažiavo policijos pareigūnai. Pastariesiems atvažiavus T. K. buvo nuėjęs atgal į tą patį kambarį, kuriame prieš tai miegojo. Pasibeldus policijos pareigūnams jis pamanė, kad yra pagautas vagis ar įvyko kažkoks kitas įvykis. Įleisti į namus policijos pareigūnai jo paklausė, kas šaudė. Jis atsakė šaudęs į orą. Policijos pareigūnai net nepaklausė, kodėl jis šaudė, tik paklausė, kur ginklai ir seifas. Policijos pareigūnams jis parodė seifą, davė pastarojo raktus. Ryte apie 07.00 val. jis dar kartą apžiūrėjo visą teritoriją ir namą, tikrino, ar niekas nepavogta. Pamatęs atidarytą vidinio kiemo vartelių skląstį, nors šis visada būna iš vidaus užstumtas, jis suprato, kad pro šią vietą galėjo patekti svetimas žmogus, kurį jis matė savo kieme naktį. Policijos pareigūnų apie svetimą žmogų savo kieme jis neinformavo, nes tą vakarą jis nepastebėjo jokios padarytos žalos turtui, pavogtų daiktų, išlaužtų langų ar durų. Jis manė ginklą panaudojęs teisėtai, nes jis turi visus reikiamus leidimus. Jis šaudė būdamas blaivus. Jis šaudė ne viešoje vietoje, o savo namo kieme. Jis supranta galėjęs išgąsdinti kaimynus arba sutrukdyti jų ramybę, tačiau tokio tikslo jis neturėjo (b. l. 19).

2018 m. rugpjūčio 11 d. apžiūrėjus gyvenamąjį namą, esantį Kirsnos g. 14, Vilniuje, ir šio namo kiemą, miegamajame kambaryje esančiame seife buvo rasti ir paimti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas L. D. vardu, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimai dėl leidimo ginklui ir dėl leidimo ginklui įsigyti, adresuoti L. D., leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti L. D. vardu, septyni įvairūs šoviniai, keturios šovinių dėžutės, pistoletas „Makarov“, Nr. YE5138, pistoleto „Makarov“ dėtuvės be šovinių, pistoletas „Glock 19“, Nr. (duomenys neskelbtini) tuščios pistoleto „Glock“ dėtuvės be šovinių. Taip pat paimtos šešios šovinių tūtelės: dvi- nuo vejos prie namo terasos, dvi- nuo grindų miegamajame kambaryje, dvi- nuo stogelio prie miegamojo kambario balkono (b. l. 9-10).

Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 11 d. 02.06 val. L. D. iškvepiamame ore rasta 2,13 promilės alkoholio (b. l. 18).

Vertindamas surinktus duomenis teismas pažymi, kad parodymus apie nagrinėjamą įvykį davė vienas policijos pareigūnas- R. K., teisinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. D. bei du pastarojo draugai- T. K. ir V. M.. Teismas pabrėžia, kad jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturintis policijos pareigūnas R. K., į įvykio vietą atvykęs iš karto po nagrinėjamo įvykio, parodė, jog jam atvykus į įvykio vietą L. D. paaiškino su draugais gėręs alų, po ko vienas draugas išėjo namo, o kitas miega jo namuose. Paklaustas, ar negirdėjo šūvių, L. D. atsakė pats šaudęs į kaimynų šunį, kuris įbėgo į kiemą. Tą pačią naktį iš karto po nagrinėjamo įvykio apklaustas T. K. parodė, kad su L. D. bei pastarojo kaimynu V. jis gėrė alkoholinius kokteilius su degtine. Po kurio laiko V. išėjo namo, o jis nuėjo miegoti. Apie 00.00 val. prabudęs jis pamatė, kaip kažkas žibintuvėliu šviečia į L. D. namo langus. Pasižiūrėjęs pro namo langą jis pamatė policijos pareigūnus ir nuėjo toliau miegoti. Po kurio laiko į kambarį, kuriame jis miegojo, užėjo policijos pareigūnai, kurie jį prižadino ir paprašė nusileisti į pirmąjį namo aukštą. Nusileidęs į pirmą aukštą iš policijos pareigūnų bendravimo su L. D. jis suprato, kad L. D. šaudė iš ginklo. Vėlesnės apklausos metu T. K. pakeitė savo parodymus ir parodė, kad nagrinėjamo įvykio vakarą L. D. negėrė. Teismas pažymi, kad pirminės apklausos metu T. K. nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa su policijos pareigūno R. K. nurodytomis aplinkybėmis, kurias pastarasis sužinojo iš L. D.: gėrė trise, po ko vienas draugas nuėjo į namus, kitas draugas nuėjo miegoti, dėl ko nėra pagrindo abejoti tiek pirminės apklausos metu T. K. duotų parodymų, tiek ir policijos pareigūno R. K. parodymų tikrumu.

Pirminės apklausos metu T. K. parodė ir tai, kad apie tai, jog L. D. šaudė iš ginklo, jis sužinojo tik nusileidęs į pirmą aukštą iš policijos pareigūnų bendravimo su L. D., tuo tarpu papildomos apklausos metu T. K. parodė, kad apie L. D. šūvius ir pastarųjų priežastį jis sužinojo dar prieš atvykstant policijos pareigūnams: esą L. D. jį prižadino ir pasakė matęs, kaip kažkas vaikšto kieme, po ko jis kartu su L. D. nusileido į terasą, apžiūrėjo terasą, kiemą ir garažą. Visgi teismas papildomos apklausos metu T. K. duotus parodymus laiko nepatikimais, kadangi pastarieji duoti po nagrinėjamo įvykio praėjus daugiau nei trims mėnesiams, per kuriuos T. K. turėjo galimybę savo parodymus suderinti su šio proceso baigtimi suinteresuoto asmens- L. D. parodymais, juo labiau, kad juos sieja draugiški santykiai. Teismas patikimais laiko iš karto po nagrinėjamo įvykio atliktos pirminės apklausos metu T. K. duotus parodymus, kadangi minėtos apklausos metu T. K. nurodytos aplinkybės sutampa su šio proceso baigtimi nesuinteresuoto policijos pareigūno R. K. nurodytomis aplinkybėmis, o papildomos apklausos metu T. K. parodymus galėjo įtakoti siekis sušvelninti L. D., su kuriuo jį sieja draugiški santykiai, atsakomybę.

Vertindamas L. D. parodymus, esą jis šaudė siekdamas apsiginti nuo namo kieme pamatyto vyriškio, teismas pakartoja patikimais laikantis policijos pareigūno R. K. parodymus, iš kurių matyti, kad jam atvykus į įvykio vietą L. D. paaiškino šaudęs į kaimynų šunį, kuris įbėgo į kiemą. Kita vertus teismas pažymi, kad pagal teisės doktriną savigyna galima tik tais atvejais, kuomet egzistuoja trys sąlygos, apibūdinančios kėsinimąsi, nuo kurio ginamasi: kėsinimosi pavojingumas, akivaizdumas ir realumas. Nagrinėjamu atveju net ir nustačius, kad L. D. šaudė ne į šunį, bet į žmogaus siluetą, kėsinimasis neatitinka nei vienos iš minėtų sąlygų, dėl ko nėra pagrindo L. D. veiksmus laikyti teisėtais. Teismui abejonių L. D. nurodyta įvykių eiga kelia ir vėlesni L. D. veiksmai: dėl didelio išgąsčio iššovęs šešis kartus (įvykio vietoje rastos šešios šovinių tūtelės), vietoj to, kad paskambintų policijai, pažadintų miegantį draugą ir su ginklu eitų tikrinti, ar kas nors neįsibrovė, L. D. padėjo ginklą į seifą ir be ginklo, nepaskambinęs policijai, nepažadinęs miegančio draugo, nuėjo į namo apačią patikrinti spynų, po ko grįžo pas draugą, pastarąjį pažadino, papasakojo, kas įvyko, išgėrė, po ko draugas nuėjo miegoti. Tokie L. D. veiksmai prieštarauja tiek atsargaus žmogaus elgesio standartui, tiek ir logikai, dėl ko L. D. parodymai vertintini kaip nepatikimi, prieštaraujantys tiek policijos pareigūno R. K., tiek pirminės T. K. apklausos metu duotiems parodymams.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas laiko nustatyta aplinkybę, kad nagrinėjamo įvykio metu L. D. šaudė ne gindamasis.

Nustatydamas aplinkybę, ar nagrinėjamo įvykio metu L. D. šaudė būdamas blaivus, teismas pakartoja patikimais laikantis iš karto po nagrinėjamo įvykio atliktos pirminės apklausos metu T. K. duotus parodymus, bei šio proceso baigtimi nesuinteresuoto policijos pareigūno R. K. duotus parodymus, iš kurių matyti, kad L. D. alkoholinius gėrimus gėrė dar iki nagrinėjamo įvykio. Teismas taip pat mano esant būtina pažymėti ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas ginklo savininkui ir/ar naudotojui draudžiama panaudojus ginklą vartoti alkoholinius gėrimus iki bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti.

Apibendrindamas administracinio nusižengimo teisenos metu surinktus bei ištirtus duomenis, turinčius įrodomąją reikšmę- 2018 m. rugpjūčio 11 d. liudytojo T. K. apklausos metu duotus parodymus, liudytojo R. K. duotus parodymus, apžiūros protokole bei alkotesterio šaknelėje nurodytus duomenis, teismas konstatuoja, kad šių įrodymų pakanka padaryti išvadą, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. apie 23.51 val. L. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo iškvepiamame ore rasta 2,13 promilės alkoholio), gyvenamojoje vietovėje- sklype, esančiame Kirsnos g. 14, Vilniuje, neteisėtai šaudė pistoletu „Glock 19“, Nr. (duomenys neskelbtini)

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 34 straipsnyje reglamentuotas ginklų ir šaudmenų naudojimas. Pagal šio straipsnio nuostatas asmuo turi teisę ginklą ir šaudmenis naudoti šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems tikslams. Ginklo panaudojimas nelaikomas prieštaraujančiu žmogaus teisėms, jeigu tai įvyko neviršijant tokio jėgos panaudojimo, kai tai buvo neišvengiamai būtina. Bet kurį ginklą asmuo gali panaudoti gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nepaisydamas to, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas, taip pat siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Prieš panaudojant ginklą, būtina įspėti asmenį, prieš kurį jis bus panaudotas. Ši nuostata netaikoma, kai įspėti dėl susidariusios situacijos neįmanoma arba kai delsimas kelia tiesioginį pavojų ginklo naudotojui ar kito asmens gyvybei ir sveikatai. Ginklo panaudojimo pasekmės neturi padaryti žalos trečiųjų asmenų sveikatai. Ginklą asmuo gali panaudoti ir prieš gyvūną, keliantį pavojų gyvybei ar sveikatai, taip pat norėdamas pasikviesti pagalbą ar perspėti. Draudžiama panaudoti ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, jeigu akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jeigu akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei. Šiame nutarime išdėstyti motyvai, kodėl teismas laiko įrodyta aplinkybę, jog nagrinėjamo įvykio metu L. D. šaudė ne gindamasis, taigi L. D. pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 34 straipsnyje nustatytą ginklų ir šaudmenų naudojimo tvarką, tai padarė gyvenamojoje vietovėje- Vilniuje, tokiu būdu L. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 482 straipsnio 1 dalyje.

IV. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo motyvai

L. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 482 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos nuo trisdešimties iki vieno šimto dvidešimties eurų administracinė nuobauda. Vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą taip pat gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė- ginklo konfiskavimas.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas pažymi nenustatęs L. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. L. D. atsakomybę sunkina tai, kad administracinį nusižengimą L. D. padarė neblaivus, kas turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Teismas įvertina ir tai, kad L. D. už administracinių nusižengimų, susijusių su netinkamu ginklų ir šaudmenų naudojimu, anksčiau nebuvo baustas, sunkių pasekmių šiuo nusižengimu L. D. nesukėlė, taigi L. D. skirtina ANK 482 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto vidurkio- septyniasdešimt penkių eurų dydžio bauda.

Minėta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 482 straipsnio 1 dalyje, padarymą taip pat gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė- ginklo konfiskavimas. Spręsdamas dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo teismas pakartoja, kad L. D. už administracinių nusižengimų, susijusių su netinkamu ginklų ir šaudmenų naudojimu, anksčiau nebuvo baustas, sunkių pasekmių šiuo nusižengimu L. D. nesukėlė, kaip matyti iš teismo posėdžio metu L. D. pateiktų dokumentų kopijų, L. D. kultivuoja praktinio šaudymo rungtį, yra įvairių varžybų prizininkas, taigi administracinio poveikio priemonė- ginklo konfiskavimas L. D. neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635- 637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Pripažinti L. D. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 482 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam septyniasdešimt penkių eurų dydžio baudą.

Išaiškinti L. D., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 19098793516. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.