Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2012-09-11 · Civilinė byla Nr. 2-4923-902/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-11
Bylos Nr.
2-4923-902/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03948-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ingrida Kirsnytė
Ieškovas
V. V.
Atsakovas
E. K.
Advokatai
Sigitas Lukauskas
Civ. byla Nr. 2-4923-902/2012
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03948-2012-2Procesinio sprendimo kategorija (S) 77.6; 116.1;
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 11 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingai Madeikienei,dalyvaujant ieškovei V. V., jos atstovui advokatui Sigitui Lukauskui,atsakovui E. K.,

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidai Kyžienei, Kristinai Junčytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovui E. K., išvadą teikiančiai institucijai - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui jo nepilnamečio vaiko U. K., gim. 2006-11-06, atžvilgiu, nes atsakovas nevykdo savo pareigos rūpintis vaiku, nepalaiko ryšių su vaiku, vaiko neišlaiko, vaikas jo net nepažįsta. Ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu sutinka ir nurodė, kad vaikui neteikė išlaikymo, kadangi nedirbo, vėliau atlikinėjo bausmę. Prie vaiko išlaikymo kažkiek yra prisidėjęs tada, kai dar su ieškove buvo kartu, tačiau po santuokos nutraukimo išlaikymo vaikui neteikė. Vaiką yra matęs vieną kartą, kai jam buvo treji metai, vėliau taip pat norėjo susitikti su vaiku, skambino ieškovei, tačiau ieškovė nesutiko. Būdamas įkalinimo įstaigoje, ieškovei rašė laiškus, domėjosi vaiku, bet ieškovė jam neatrašė. Ir šiuo metu jis norėtų susitikti su vaiku, tačiau ieškovė nesutinka ir jis nebenori traumuoti vaiko. Šiuo metu jis turi kitą šeimą, dar vieną vaiką, nedirba, yra registruotas darbo biržoje, iš savivaldybės gauna socialinę pašalpą, kurios dalį jam išskaičiuoja kaip išlaikymą vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas E. K. yra nepilnamečio U. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o ieškovė – motina. Šalių santuoka yra nutraukta 2007-10-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu. 2010-11-20 įregistruota ieškovės santuoka su V. V..

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. yra numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o CK 3.155 str. yra apibrėžtas tėvų valdžios turinys savo vaikų atžvilgiu. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, sudaryti sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis.Taigi, tėvai turi ne tik prigimtinę, bet ir konstitucinę pareigą rūpintis savo vaikais ir juos išlaikyti.Tėvų pareigų vykdymas yra neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, nuolatinio rūpinimosi vaiko materialine ir dvasine gerove.Jei tėvai nesirūpina savo vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko,- reiškia, kad nevykdo savo prigimtinės ir konstitucinės pareigos, o tai jau yra pakankamas pagrindas taikyti jiems įstatymų numatytas sankcijas. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojos D. M. parodymų, rašytinių bylos įrodymų nustatyta, kad nuo vaiko gimimo atsakovas visiškai nesirūpina savo vaiku: nesidomi sūnaus gyvenimo sąlygomis, auklėjimu, ugdymu, sveikata, atsakovo ir vaiko ryšys yra visiškai nutrūkęs, nes jis nepalaiko ryšių su vaiku, po santuokos nutraukimo (2007-11-10) vaiką yra matęs tik vieną kartą. Taip pat nuo santuokos nutraukimo atsakovas nebeprisideda lėšomis prie vaiko išlaikymo, o tokį išlaikymą vaikui teikia valstybė. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovas yra linkęs nusikalsti asmuo, kuris nemažai laiko praleidžia įkalinimo įstaigoje, kur galimybė bendrauti su vaiku yra ganėtinai apribota, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų jo siekį bendrauti su vaiku ir jį išlaikyti, netgi tuo metu, kai jis būdavo paleistas į laisvę iš įkalinimo įstaigos, todėl teismas laiko, kad atsakovas nusišalino nuo tėvo pareigų vykdymo dėl subjektyvių priežasčių, vertinant ir tai, kad atsakovas į įkalinimo įstaigą pateko tik nuo jo valios priklausančių priežasčių, nes buvo nuteistas už vagystes, plėšimus, neteisėtą disponavimą narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, viešosios tvarkos pažeidimą. Taip pat teismas atsižvelgia, kad atsakovas skyrybų procese nedalyvavo, santuoka buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, nes jis apleido šeimą ir ja nebesirūpino, šeimos neišlaikė nuo vaiko gimimo, neteikė išlaikymo vaikui, piktnaudžiavo alkoholiu, taip kenkdamas šeimai, kaip byloje buvo nustatyta, po santuokos nutraukimo jis vaiką matė tik vieną kartą, grįžęs iš įkalinimo įstaigos atsakovas nerodė jokio domėjimosi vaiko gyvenimo sąlygomis, jo sveikata, vaikas jo net nepažįsta, vaikas savo tėvu laiko ieškovės dabartinį sutuoktinį, kuris vaiką prižiūri ir jį išlaiko, prie vaiko išlaikymo atsakovas taip pat neprisidėjo, dėl ko susidarė daugiau nei 7000 litų įsiskolinimas. Kaip teisme nurodė atsakovas, šiuo metu jis turi kitą šeimą ir dar vieną vaiką, o vaiko, kurio susilaukė su ieškove, šiai dienai pačiai ieškovei nesutinkant leisti jį pamatyti, jau nebenori traumuoti ir sutinka, kad ieškinys būtų patenkintas.

Esant atsakovo kaltei dėl vengimo įgyvendinti tėvų valdžią, vaiko teisių ir interesų apsauga bei gynyba gali būti užtikrinta tėvų valdžios apribojimo instituto pagalba. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad atsakovas dėl abejingumo savo pareigoms vaiko atžvilgiu, netinkamo gyvenimo būdo vedimo, įpročių ir nenoro keisti padėtį yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo,vaiko išlaikymo. Atsakovui dėl savo kaltės vengiant atlikti pareigą auklėti nepilnametį vaiką, yra pagrindas taikyti sankciją - tėvų valdžios apribojimą jo nepilnamečio vaiko U. K. atžvilgiu (CK 3.180 str.). Byloje nenustatyti duomenys, leidžiantys daryti išvadą, kad padėtis galėtų pasikeisti ir atsakovas imtų rūpintis vaiku. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas tėvų valdžią nepilnamečio vaiko U. K. atžvilgiu atsakovui apriboti neterminuotai. Apribojus tėvų valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (CK 3.180 str.3 d.). Išlieka teisė matytis su vaiku, nes nenustatyta, kad tai prieštarautų vaiko interesams. Atsakovui išaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas pagal tėvo, kuriam taikytas tėvų valdžios apribojimas, ieškinį, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (LR CK 3.181 str. 2 d.).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 80, 88, 92, 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 270, 282, 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio vaiko U. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atsakovui E. K. išaiškinti, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas pagal tėvo, kuriam taikytas tėvų valdžios apribojimas, ieškinį, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (LR CK 3.181 str. 2 d.).

Priteisti iš E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 142 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Kirsnytė