- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2018-05-04
- Bylos Nr.
- 1-1743-932/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00539-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- A. C., T. K.
- Kategorijos
- 1.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.18.8.1Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 str. 1 d.)
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „A.“ direktoriumi, gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį bei 222 straipsnio 1 dalį,
T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. C. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2012 ir 2013 m. UAB „A.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o būtent: jis, veikdamas per buhalterinę apskaitą adresu (duomenys neskelbtini), tvarkiusią, su nusikalstama veika nesusijusią UAB „Ap.“ direktorę J. L., būdamas UAB „A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vykdančios mažmeninę prekybą mėsos ir kitais maisto produktais, akcininku ir nuo 2010-09-23 direktoriumi, padedant T. K., kuris buvo minėtos įmonės akcininku ir nuo 2010-11-08 iki 2017-05-22 ėjo pardavimų vadovo pareigas, jis, t. y. A. C., kuris turėjo teisę jam atstovauti, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą ir kuris veikė jo vardu, naudai ir interesais, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą dalies ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksuoti apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose bei siekdamas nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti bendrovės UAB „A.“, vykdančios mažmeninę prekybą mėsos ir kitais maisto produktais, turtą, pagal: 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 (toliau BAĮ) 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad „už apskaitos dokumentų organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 dalį, numatančią, kad: „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ ir pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalies nuostatas: „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir buhalterinių dokumentų išsaugojimą ir pateikimą apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, pažeidžiant 2001-11-06 BAĮ 4 straipsnio nuostatas, kad: „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“, BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas: „į apskaitą privaloma traukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir BAĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatas: „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos metu ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. uo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. A. C. daliai UAB „A.“ parduodamų UAB „L.“ prekių neišrašė PVM sąskaitų – faktūrų arba išrašomuose PVM sąskaitose - faktūrose nurodė mažesnį parduodamų prekių kiekį bei neišrašė kasos pajamų orderių dėl dalies gautų grynųjų pinigų, padedant T. K., kuris dalį prekių (mėsos gaminių) - organizuodamas bei vykdydamas jų atvežimą į UAB „L.“ sandėlius, UAB „A.“ vardu už 249 141 Lt (72 156 Eur) sumą pardavė UAB „L.“ be pirkimo – pardavimo ir apskaitos dokumentų, už parduotas prekes gaudamas grynuosius pinigus 249 141 Lt (72 156 Eur) sumai bei pasirašydamas už juos taip vadinamoje UAB „L.“ juodojoje buhalterijoje, veikiant per UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkančią ir apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinojusią UAB „Ap.“ vadovę J. L., tyčia nepranešus bei nepateikus duomenų apie už minėtų prekių pardavimą gautas pajamas – 249 141 Lt (72 156 Eur) sumai, dėl ko pastaroji neįtraukė į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą ir neužregistravo buhalterinės apskaitos registruose šių už minėtų prekių paravimo bei už jų pardavimą gautų pajamų – 249 141 Lt (72 156 Eur) sumai, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Šiais savo veiksmais A. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Be to, A. C., siekdamas išvengti mokesčių UAB „A.“, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „A.“ pajamas, pelną ir turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent: jis, veikdamas per buhalterinę apskaitą adresu (duomenys neskelbtini) tvarkiusią, su nusikalstama veika nesusijusią UAB „Ap.“ J. L., būdamas UAB „A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vykdančios mažmeninė prekyba mėsos ir kitais maisto produktais, akcininku ir nuo 2010-09-23 direktoriumi, padedant T. K., kuris buvo minėtos įmonės akcininku ir nuo 2010-11-08 iki 2017-05-22 ėjo pardavimų vadovo pareigas, jis, t. y. A. C., kuris turėjo teisę jam atstovauti, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą ir kuris veikė jo vardu, naudai ir interesais, veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas nusikalstamos veikos rezultato – išvengti mokesčių, pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta, kad: „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, šio straipsnio 2 dalį kuriame numatyta, kad: „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ bei BAĮ 14 straipsnio 2 dalį, kuriame numatyta, kad: „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, būdamas atsakingas už įmonės deklaracijų pateikimą, pažeidžiant 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau – PVMĮ) 14 straipsnio 2 dalies nuostatas: „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba, kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą.“; PVMĮ 77 straipsnio 1 dalies nuostatas: „PVM mokėtojas privalo: 1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo; 3) teikti šio Įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas, prekių tiekimo į kitas valstybes nares bei kitas nustatytas ataskaitas ir šio Įstatymo nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną PVM ir avansinius PVM mokėjimus.”; PVMĮ 78 straipsnio 1 dalies nuostatas: „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM.“; PVMĮ 79 straipsnio 1 dalies nuostatas: „įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo (išskyrus Lietuvos Respublikos apmokestinamąjį asmenį, kuriam taikomos šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatos) privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo.“; taip pat pažeisdamas 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (toliau – PMĮ) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas: „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.“; PMĮ 7 straipsnio 1 dalies nuostatas: „pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus, išskyrus atvejus, kai pagal šio skyriaus nuostatas pajamos gali būti pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principą, ir šio straipsnio nuostatas.“; PMĮ 57 straipsnio 1 dalies nuostatas: „mokesčių mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“; PMĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostatas: „mokesčio mokėtojai apskaitą ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais“, nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. A. C. daliai UAB „A.“ parduodamų UAB „L.“ prekių neišrašė PVM sąskaitų – faktūrų arba išrašomuose PVM sąskaitose - faktūrose nurodė mažesnį parduodamų prekių kiekį ir neišrašė kasos pajamų orderių dėl dalies gautų grynųjų pinigų, o T. K., dalį prekių (mėsos gaminių) - organizuodamas bei vykdydamas jų atvežimą į UAB „L.“ sandėlius, UAB „A.“ vardu už 249 141 Lt (72 156Eur) sumą pardavė UAB „L.“ be pirkimo – pardavimo ir apskaitos dokumentų, už parduotas prekes gaudamas grynuosius pinigus 249 141 Lt (72 156Eur) sumai bei pasirašydamas už juos taip vadinamoje UAB „L.“ juodojoje buhalterijoje, veikiant per UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkančią ir apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinojusią UAB „Ap.“ vadovę J. L., tyčia nepranešus bei nepateikus duomenų apie už minėtų prekių pardavimą gautas pajamas – 249 141 Lt (72 156 Eur) sumai, dėl ko pastaroji neįtraukė į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą ir neužregistravo buhalterinės apskaitos registruose šių už minėtų prekių pardavimą gautų pajamų – 249 141 Lt (72 156 Eur) sumai, bei šiuos neteisingus duomenis apie UAB „A.“ pajamas, pelną, ir turtą įtraukė į UAB „A.“ PVM deklaracijas bei 2013-06-04 ir 2014-05-28 pelno mokesčio deklaracijas ir šias tikrovės neatitinkančias deklaracijas pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. UAB „Ap.“ vadovė J. L. į UAB „A.“ PVM deklaracijas (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2013-12-31 įrašė neteisingus duomenis, susijusius su PVM apmokestinamais sandoriais (deklaracijos 29 laukelis), standartinio tarifo pardavimo PVM (deklaracijos 29 laukelis), mokėtinu į biudžetą arba grąžintinu iš biudžeto (deklaracijos 36 laukelis) ir tokiu būdu UAB „A.“ nedeklaravo 249 142 Lt (72 156 Eur) PVM apmokestinamos vertės, 43 239 Lt (12 523Eur) standartinio tarifo pardavimo PVM bei 43 239Lt (12 523Eur) į biudžetą mokėtino PVM, t. y.:
2012-06-22 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2012 m. gegužės mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 77 149 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 78 047 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 16201 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 16 390 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 189 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2012-08-16 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2012 m. birželio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 67 411 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 67 948 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 14 156Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 14 269 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 113 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2012-08-16 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2012 m. liepos mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 64 833 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 65 102 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 13 615 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 13 671 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 56 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2013-01-16 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2012 m. lapkričio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 53 211 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 58 091 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 11 174 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 12 199 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 1 025 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2013-01-24 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2012 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 56 219 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 73 551 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 11 806 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 15 446 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 3 640 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2014-05-15 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2013 m. sausio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 44 665 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 60 913 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 9 379 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 12 791 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 3 412 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2014-09-26 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2013 m. vasario mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 61 192 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 78 081 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 12 850 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 16 397 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 3 547 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2014-05-15 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2013 m. kovo mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 59 373 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 78 123 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 12 468 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 16 405 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 3 937 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2014-09-26 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2013 m. balandžio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 110 590 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 127 367 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 23 224 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 26 747 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 3 523 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2014-05-15 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2013 m. gegužės mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 143 323 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 156 770 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 29 993 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 32 817 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 2 824 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2014-09-26 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2013 m. birželio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 143 226 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 156 371 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 30 078 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 32 838 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 2 760 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2014-05-15 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2013 m. liepos mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 123 442 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 146 435 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 25 923 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 30 751 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 4 828 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2014-05-15 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2013 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 107 412 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 125 660 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 22 557 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 26 389 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 3 832 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2014-05-15 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2013 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 98 474 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 113 813 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 20 680 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 23 901 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 3 221 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2014-05-15 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2013 m. spalio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 102 022 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 120 125 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 21 425 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 25 227 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 3 802 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2014-05-15 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2013 m. lapkričio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 112 917 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 123 246 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 23 713 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 25 882 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 2 169 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2014-05-15 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2013 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 101 744 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 103 465 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 21 366 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 21 727 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 361 Lt į biudžetą mokėtino PVM.
Taip pat J. L. UAB „A.“ 2012 ir 2013 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) įrašė neteisingus duomenis apie bendrovės mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, pelno mokesčio bazę, mokestinio laikotarpio rezultatą ir tokiu būdu UAB „A.“ 2012 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijos nedeklaravo 23 915 Lt (6 926 Eur) gautų pajamų ir deklaravo 23 915 Lt (6.926 Eur) daugiau nuostolį, o 2013 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje Bendrovė nedeklaravo 181 987 Lt (52 707 Eur) gautų pajamų bei į biudžetą mokėtinos 10 988 Lt (3 182 EUR) pelno mokesčio sumos t. y.:
2013-06-04 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė UAB „A.“ 2012 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204 versija 03), kurioje nurodė pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, sumą (II dalis, 18 langelis) 759 466 Lt, nors turėjo nurodyti 783 381 Lt; pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (III dalis, 1 langelis) -108 919 Lt, nors turėjo būti nurodyta – 85 004 Lt; mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas nuostoliai (III dalies, 49 langelis) 108 911 Lt, nors turėjo būti nurodyta nuostoliai (III dalies, 49 langelis) 84 996 Lt.
2014-06-02 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė UAB „A.“ 2013 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204 versija 03), kurioje nurodė pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, sumą (II dalis, 18 langelis) 1 227 150 Lt, nors turėjo nurodyti 1 409 137 Lt; pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (III dalis, 1 langelis) – 2 308 Lt, nors turėjo būti nurodyta 179 679 Lt; mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas nuostoliai (III dalies, 49 langelis) 2 308 Lt, nors turėjo būti nurodytas (III dalies, 48 langelis) 179 679 Lt pelnas. Kadangi UAB „A.“ 2010 m. - 2011 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose (PLN204) deklaravo 21 442 Lt nuostolių (2010 m. – -1232 Lt, 2011 m. – -20210 Lt), įvertinus 2012 m. nustatytą 84 996 Lt nuostolį, UAB „A.“, vadovaujantis PMĮ 30 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, galėjo 2013 m. nustatytą 179 679 Lt pelną sumažinti praėjusių mokestinių laikotarpių veiklos nuostolių bei deklaruoti: 106 438 Lt iš veiklos pelno atskaityta veiklos nuostolių sumą (III dalies, 50 laukelis), 73 241 Lt apskaičiuotą apmokestinamojo pelno sumą (III dalies, 88 laukelis), 10 986 Lt pelno mokesčių sumą (III dalies, 57 laukelis), 15 % tarifą (III dalies, 59 laukelis). Tokiu būdu A. C., padedant T. K., siekdamas išvengti mokesčių UAB „A.“, įrašė į UAB „A.“ deklaracijas ir pateikė mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai, žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną ir turtą, dėl ko UAB „A.“ neapskaičiavo ir nesumokėjo 43 239 Lt (12 523 Eur) mokėtino į biudžetą PVM bei 10 988 Lt (3 182 EUR) pelno mokesčio, viso 54 227 Lt (15 705 EUR) mokesčių. Šiais savo veiksmais A. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.
T. K. padėjo A. C. apgaulingai tvarkyti teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2012 ir 2013 m. UAB „A.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o būtent: jis, būdamas UAB „A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vykdančios mažmeninę prekybą mėsos ir kitais maisto produktais, akcininku ir nuo 2010-11-08 iki 2017-05-22 eidamas minėtos įmonės pardavimų vadovo pareigas, padėjo UAB „A.“ direktoriui A. C., kuris veikė per buhalterinę apskaitą adresu (duomenys neskelbtini) tvarkiusią, su nusikalstama veika nesusijusią UAB „Ap.“ direktorę J. L., ir turėjo teisę atstovauti UAB „A.“, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė jos vardu, naudai ir interesais, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą dalies ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksuoti apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose, siekdamas nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti bendrovės UAB „A.“, vykdančios mažmeninę prekybą mėsos ir kitais maisto produktais, turtą, ir pagal: 2001-11-06 BAĮ 21 straipsnio 1 dalies, nuostatas, numatančias, kad „už apskaitos dokumentų organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 dalį numatančią, kad: „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ ir pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalies nuostatas: „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, buvo atsakingas už apskaitos organizavimą ir buhalterinių dokumentų išsaugojimą ir pateikimą apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, pažeidžiant BAĮ 4 straipsnio nuostatas, kad: „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“, BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas: „į apskaitą privaloma traukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir BAĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatas: „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos metu ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, padėjo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, t. y. nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. A. C. daliai UAB „A.“ parduodamų UAB „L.“ prekių neišrašius PVM sąskaitų – faktūrų arba išrašomuose PVM sąskaitose - faktūrose nurodžius mažesnį parduodamų prekių kiekį ir neišrašant kasos pajamų orderių dėl dalies gautų grynųjų pinigų jis, T. K., dalį prekių (mėsos gaminių) - organizuodamas bei vykdydamas jų atvežimą į UAB „L.“ sandėlius, UAB „A.“ vardu už 249 141 Lt (72 156Eur) sumą pardavė UAB „L.“ be pirkimo – pardavimo ir apskaitos dokumentų, už parduotas prekes gaudamas grynuosius pinigus 249 141 Lt (72 156Eur) sumai bei pasirašydamas už juos taip vadinamoje UAB „L.“ juodojoje buhalterijoje, veikiant per UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkančią ir apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinojusią UAB „Ap.“ vadovę J. L., tyčia nepranešus bei nepateikus duomenų apie už minėtų prekių pardavimą gautas pajamas – 249 141 Lt (72 156 Eur) sumai, dėl ko pastaroji neįtraukė į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą ir neužregistravo buhalterinės apskaitos registruose šių už minėtų prekių paravimo bei už jų pardavimą gautų pajamų – 249 141 Lt (72 156 Eur) sumai, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31. Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.
Be to, T. K. siekdamas išvengti mokesčių UAB „A.“, padėjo UAB „A.“ direktoriui A. C. įrašyti į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „A.“ pajamas, pelną ir turtą ir pateikti juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent: jis, būdamas UAB „A.“, į. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vykdančios mažmeninę prekybą mėsos ir kitais maisto produktais, akcininku ir nuo 2010-11-08 iki 2017-05-22 eidamas minėtos įmonės pardavimų vadovo pareigas, padėjo UAB „A.“ direktoriui A. C., kuris veikdamas per buhalterinę apskaitą adresu (duomenys neskelbtini) tvarkiusią, su nusikalstama veika nesusijusią UAB „Ap.“ Direktorę J. L., turėjo teisę atstovauti UAB „A.“, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir veikė jos vardu, naudai ir interesais, veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas nusikalstamos veikos rezultato – išvengti mokesčių, ir pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta, kad: „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, šio straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ bei BAĮ 14 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad: „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, buvo atsakingas už įmonės deklaracijų pateikimą, pažeidžiant 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau – PVMĮ) 14 straipsnio 2 dalies nuostatas: „šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba, kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“; PVMĮ 77 straipsnio 1 dalies nuostatas: „PVM mokėtojas privalo: 1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo; 3) teikti šio Įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas, prekių tiekimo į kitas valstybes nares bei kitas nustatytas ataskaitas ir šio Įstatymo nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną PVM ir avansinius PVM mokėjimus.”; PVMĮ 78 straipsnio 1 dalies nuostatas: „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“; PVMĮ 79 straipsnio 1 dalies nuostatas: „įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo (išskyrus Lietuvos Respublikos apmokestinamąjį asmenį, kuriam taikomos šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatos) privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo“; įrašyti į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „A.“ pajamas, pelną ir turtą ir pateikti juos valstybės įgaliotai institucijai, t. y. nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. A. C. daliai UAB „A.“ parduodamų UAB „L.“ prekių neišrašius PVM sąskaitų – faktūrų arba išrašomuose PVM sąskaitose - faktūrose nurodžius mažesnį parduodamų prekių kiekį ir neišrašant kasos pajamų orderių dėl dalies gautų grynųjų pinigų, T. K., dalį prekių (mėsos gaminių), organizuodamas bei vykdydamas jų atvežimą į UAB „L.“ sandėlius, UAB „A.“ vardu už 249 141 Lt (72 156 Eur) sumą pardavė UAB „L.“ be pirkimo – pardavimo ir apskaitos dokumentų, už parduotas prekes gaudamas grynuosius pinigus 249 141 Lt (72 156Eur) sumai bei pasirašydamas už juos taip vadinamoje UAB „L.“ juodojoje buhalterijoje, veikiant per UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkančią ir apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinojusią UAB „Ap.“ vadovę J. L., tyčia nepranešus bei nepateikus duomenų apie už minėtų prekių pardavimą gautas pajamas – 249 141 Lt (72 156 Eur) sumai, dėl ko pastaroji neįtraukė į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą ir neužregistravo buhalterinės apskaitos registruose šių už minėtų prekių pardavimą gautų pajamų – 249 141 Lt (72 156 Eur) sumai, bei šiuos neteisingus duomenis apie UAB „A.“ pajamas, pelną, ir turtą įtraukė į UAB „A.“ PVM deklaracijas bei 2013-06-04 ir 2014-05-28 pelno mokesčio deklaracijas ir šias tikrovės neatitinkančias deklaracijas pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. UAB „Ap.“ vadovė J. L. į UAB „A.“ PVM deklaracijas (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2013-12-31 įrašė neteisingus duomenis, susijusius su PVM apmokestinamais sandoriais (deklaracijos 29 laukelis), standartinio tarifo pardavimo PVM (deklaracijos 29 laukelis), mokėtinu į biudžetą arba grąžintinu iš biudžeto (deklaracijos 36 laukelis) ir tokiu būdu UAB „A.“ nedeklaravo 249 142 Lt (72 156Eur) PVM apmokestinamos vertės, 42 239Lt (12 523Eur) standartinio tarifo pardavimo PVM bei 43 239Lt (12 523Eur) į biudžetą mokėtino PVM, t. y.:
2012-06-22 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2012 m. gegužės mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 77 149 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 78 047 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 16 201 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 16 390 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 189 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2012-08-16 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2012 m. birželio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 67 411 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 67 948 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 14 156 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 14 269 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 113 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2012-08-16 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2012 m. liepos mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 64 833 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 65 102 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 13 615 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 13 671 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 56 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2013-01-16 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2012 m. lapkričio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 53 211 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 58 091 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 11 174 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 12 199 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 1 025 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2013-01-24 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2012 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 56 219 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 73 551 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 11 806 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 15 446 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 3 640 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2014-05-15 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2013 m. sausio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 44 665 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 60 913 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 9 379 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 12 791 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 3 412 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2014-09-26 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2013 m. vasario mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 61 192 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 78 081 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 12 850 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 16 397 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 3 547 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2014-05-15 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2013 m. kovo mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 59 373 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 78 123 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 12 468 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 16 405 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 3 937 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2014-09-26 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2013 m. balandžio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 110 590 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 127 367 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 23 224 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 26 747 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 3 523 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2014-05-15 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2013 m. gegužės mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 143 323 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 156 770 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 29 993 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 32 817 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 2 824 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2014-09-26 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2013 m. birželio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 143 226 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 156 371 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 30 078 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 32 838 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 2 760 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2014-05-15 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2013 m. liepos mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 123 442 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 146 435 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 25 923 Lt (29 laukelis),
ors turėjo nurodyti 30 751 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 4 828 Lt į biudžetą mokėtino PVM; 2014-05-15 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2013 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 107 412 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 125 660 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 22 557 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 26 389 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 3 832 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2014-05-15 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2013 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 98 474 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 113 813 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 20 680 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 23 901 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 3 221 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2014-05-15 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2013 m. spalio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 102 022 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 120 125 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 21 425 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 25 227 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 3 802 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2014-05-15 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2013 m. lapkričio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 112 917 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 123 246 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 23 713 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 25 882 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 2 169 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
2014-05-15 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „A.“ 2013 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 101 744 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 103 465 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 21 366 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 21 727 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 361 Lt į biudžetą mokėtino PVM.
Taip pat J. L. UAB „A.“ 2012 ir 2013 metų metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) įrašė neteisingus duomenis apie bendrovės mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, pelno mokesčio bazę, mokestinio laikotarpio rezultatą ir tokiu būdu UAB „A.“ 2012 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijos nedeklaravo 23 915 Lt (6 926 Eur) gautų pajamų ir deklaravo 23 915 Lt (6 926 Eur) daugiau nuostolį, o 2013 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje Bendrovė nedeklaravo 181 987 Lt (52 707 Eur) gautų pajamų bei į biudžetą mokėtinos 10 988 Lt (3 182 Eur) pelno mokesčio sumos, t. y.:
2013-06-04 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė UAB „A.“ 2012 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204 versija 03), kurioje nurodė pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, sumą (II dalis, 18 langelis) 759 466 Lt, nors turėjo nurodyti 783 381 Lt; pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (III dalis, 1 langelis) -108 919 Lt, nors turėjo būti nurodyta – 85 004 Lt; mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas nuostoliai (III dalies, 49 langelis) 108 911 Lt , nors turėjo būti nurodyta nuostoliai (III dalies, 49 langelis) 84 996 Lt. 2014-06-02 J. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė UAB „A.“ 2013 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204 versija 03), kurioje nurodė pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, sumą (II dalis, 18 langelis) 1 227 150 Lt, nors turėjo nurodyti 1 409 137 Lt; pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (III dalis, 1 langelis) - 2 308 Lt, nors turėjo būti nurodyta 179 679 Lt; mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas nuostoliai (III dalies, 49 langelis) 2 308 Lt, nors turėjo būti nurodytas (III dalies, 48 langelis) 179 679 Lt pelnas. Kadangi UAB „A.“ 2010 m. - 2011 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose (PLN204) deklaravo 21 442 Lt nuostolių (2010 m. – -1232 Lt, 2011 m. – -20210 Lt), įvertinus 2012 m. nustatytą 84 996 Lt nuostolį, UAB „A.“, vadovaujantis PMĮ 30 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, galėjo 2013 m. nustatytą 179 679 Lt pelną sumažinti praėjusių mokestinių laikotarpių veiklos nuostolių bei deklaruoti: 106 438 Lt iš veiklos pelno atskaityta veiklos nuostolių sumą (III dalies, 50 laukelis), 73 241 Lt apskaičiuotą apmokestinamojo pelno sumą (III dalies, 88 laukelis), 10 986 Lt pelno mokesčių sumą (III dalies, 57 laukelis), 15 % tarifą (III dalies, 59 laukelis).
Tokiu būdu T. K., siekdamas išvengti mokesčių UAB „A.“, padėjo A. C. įrašyti į UAB „A.“ deklaracijas ir pateikti mokesčių administratoriui žinomai neteisingus duomenis, apie įmonės pajamas, pelną ir turtą, dėl ko UAB „A.“ neapskaičiavo ir nesumokėjo 43 239Lt (12 523 Eur) mokėtino į biudžetą PVM bei 10 988 Lt (3 182 Eur) pelno mokesčio, viso 54 227 Lt (15 705 Eur) mokesčių. Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų A. C. ir T. K. kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Apklaustas kaltinamasis A. C. savo kaltę pilnai pripažino, nurodė nuoširdžiai besigailintis. Jie su T. K. yra draugai nuo mokyklos laikų. 2010 m. rugsėjo mėn. kartu su T. K. įsigijo UAB „A.“ akcijas ir iki šiol yra šios įmonės akcininkai. Abu turi po 50 procentų šios įmonės akcijų. Nuo 2010-09-23 iki šiol jis eina UAB „A.“ direktoriaus pareigas, o T. K. ėjo pardavimų vadovo pareigas, tačiau šiuo metu jis jau yra atleistas. Įsigiję minėtą įmonę, jie iš karto pradėjo prekiauti mėsos gaminiais, kuriuos įsigydavo iš Lietuvos gamintojų ir atveždavo iš Lenkijos. Visas prekes jie įsigydavo su oficialiais dokumentais. Maždaug 2012 m. jis susipažino su UAB „L.“ direktore ir savininke L. L. Minėta įmonė taip pat prekiavo mėsos gaminiais ir turėjo daug prekybos taškų. UAB „L.“ pirko iš jų, t. y. UAB „A.“, mėsos gaminius ir 2012 m. (kada tiksliai neatsimena) UAB „L.“ direktorė L. L. pasiūlė dalį produkcijos (mėsos gaminių) parduoti jos įmonei be dokumentų. Į pokalbį su L. L., kuris vyko UAB „L.“ sandėlyje, (duomenys neskelbtini), jie važiavo kartu su T. K., kadangi visus reikalus, susijusius su įmonės veikla, jie spręsdavo kartu. Pasitarę su T. K., nusprendė daryti taip, kaip pasiūlė L. L. Taip prekiauti su UAB „L.“ jie pradėjo maždaug nuo 2012 m. gegužės mėn. Ši prekyba vyko taip: kažkas iš UAB „L.“ vadybininkų (jų vardų ir pavardžių aš neatsimena) iš UAB „L.“ telefono, kurio numerio jis neatsimena ir nėra išsaugojęs, skambindavo jam arba T. K. (dažniausiai T. K.) ir pateikdavo užsakymą, nurodydami kokią dalį užsakymo įtraukti į apskaitą ir kokios neįtraukti. Tuomet T. K. užrašydavo ant lapelio minėtą užsakymą. T. K. UAB „A.“ sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), surinkdavo minėtą užsakymą, o jis pildydavo dokumentus. Pagal UAB „L.“ pateiktą užsakymą jis atspausdindavo PVM sąskaitą-faktūrą tik tai daliai, kuri pagal sutarimą turėjo būti su oficialiais dokumentais. Kitos prekės buvo surašytos ant paprasto lapelio su užsakymu. T. K. arba kažkas iš vairuotojų neveždavo minėtas prekes į UAB „L.“ sandėlį, (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso aš neatsimena). Vėliau T. K. nuvažiuodavo į minėtą sandėlį ir kažkas iš UAB „L.“ vadybininkų (jų duomenų jis nežino) sumokėdavo jam už atvežtas prekes. Kur T. K. pasirašydavo už gautus pinigus, nežino. Jis pats į UAB „L.“ pasiimti pinigų niekada nevažiuodavo. Už pinigų paėmimą iš UAB „L.“ buvo atsakingas T. K., kadangi jis ir nuveždavo tas prekes UAB „L.“. Gaudamas pinigus, T. K. kasos pajamų orderių nepildydavo ir nepasirašinėjo. Iš UAB „L.“ gautus pinigus T. K. vėliau atiduodavo jam (A. C.). Jis šių pinigų į UAB „A.“ apskaitą neįtraukdavo, tačiau panaudodavo juos įmonės veikloje, remontuodamas įmonei priklausančius kioskus, automobilius, taip pat kitoms įmonės reikmėms. Kiek gavo neatskaitytų pinigų, A. C. nurodė neatsimenantis, kadangi to niekur nefiksavo. UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „Ap.“ direktorei J. L. jis apie įmonės neapskaitytas pajamas nieko nesakė ir ji į įmonės buhalterinę apskaitą ir deklaracijas įtraukė tik tuos buhalterinius dokumentus, kuriuos jis jai pateikė. Apie tai, kad įmonė turi neapskaitytų pajamų, J. L. nieko nežinojo. UAB „A.“ prekybos taškuose neapskaityta produkcija prekiaujama nebuvo. Kitoms įmonėms, išskyrus UAB „L.“, jų įmonė produkcijos be dokumentų nepardavinėjo. Šiuo metu UAB „A.“ jokios veiklos nevykdo ir turto neturi. Jis (A. C.) kartu su T. K. atlygino valstybei padarytą žalą, t. y. 15 705 Eur. Prašo bylą baigti baudžiamuoju įsakymu, tačiau šiuo metu jo materialinė padėtis yra sunki, todėl norėtų baudą sumokėti dalimis (t. 6, b. l. 68, 86).
Apklaustas kaltinamasis T. K. savo kaltę taip pat pripažino pilnai, nurodė, kad dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Jie su draugu A. C. 2010 m. įsigijo po 50 procentų UAB „A.“ įmonės akcijų ir nutarė užsiimti prekyba mėsos gaminiais. A. C. tapo minėtos įmonės direktoriumi, o jis (T. K.) ėjo pardavimo vadovo pareigas. Prekes UAB „A.“ pirko iš Lietuvos ir Lenkijos gamintojų. Visos prekės įmonės vardu buvo perkamos su oficialiais dokumentais - PVM sąskaitomis-faktūromis. Vėliau minėtas prekes parduodavo savo įmonės prekybos taškuose ir kitiems pirkėjams. Vienas iš UAB „A.“ pirkėjų buvo UAB „L.“. 2012 m. UAB „L.“ direktorė L. L. pasiūlė jiems dalį prekių pardavinėti UAB „L.“ be apskaitos dokumentų. Kada tiksliai ir kur vyko minėtas pokalbis, neatsimena. Kas jame dalyvavo, taip pat nebeatsimena, tačiau pasitarę su A. C. jie nusprendė priimti pasiūlymą ir pardavinėti produkciją be apskaitos dokumentų. Darbas vyko taip - jam į jo mobiliojo ryšio telefoną iš UAB „L.“ telefono skambindavo UAB „L.“ darbuotojos ir pateikdavo užsakymą, nurodydamos dalį prekių įtraukti į sąskaitą, o dalį neįtraukti. Tuomet jis pagal minėtą užsakymo lapą surinkdavo užsakymą, A. C. pagal minėtą užsakymo lapą atspausdindavo daliai prekių PVM sąskaitą-faktūrą, o dalis prekių būdavo surašyta ant paprasto lapelio. UAB „L.“ prekes dažniausiai veždavo jis pats, bet kartais, jam negalint, veždavo ir kiti vairuotojai. Prekes veždavo į UAB „L.“ sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), (tikslaus adreso neatsimena). Prekes priimdavo UAB „L.“ darbuotojai, kurių vardų ir pavardžių jis neatsimena, bet ne pati L. L.. Minėti darbuotojai pasverdavo bendrą prekių svorį ir pasirašydavo PVM sąskaitoje-faktūroje. Minėtame neoficialiame lapelyje, kiek atsimena, niekas nepasirašydavo. Pinigų iš karto pinigų jam nemokėjo, mokėdavo vėliau. Pinigus už prekes visada mokėdavo pati L. L. Už prekes, kurios buvo parduodamos oficialiai su PVM sąskaitomis-faktūromis, pinigai buvo mokami pagal kasos išlaidų orderį, kurį išrašydavo A. C., arba per banką, o už neoficialiai atvežtas prekes pinigus grynais mokėjo L. L. Už šiuos pinigus reikėdavo pasirašyti L. L. sąsiuvinyje. Kartais, kai jis pats negalėjo, pinigus paimdavo ir UAB „A.“ vairuotojai ir vėliau atiduodavo jam. Vėliau jis visus pinigus atiduodavo A. C., o pastarasis tuos pinigus panaudodavo įmonės veikloje. Kam tiksliai A. C. naudodavo tuos pinigus, nežino, bet mano, kad naudojo įmonės reikmėms. Kitiems įmonės pirkėjams, išskyrus UAB „L.“, prekės buvo parduodamos su apskaitos dokumentais. UAB „A.“ prekyvietėse neapskaityta produkcija prekiaujama nebuvo. UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Ap.“. Šiai įmonei buhalterinius dokumentus pateikdavo A. C. Jis su šios įmonės direktore J. L. nebendravo ir jai dokumentų neteikdavo. Mano, kad ką jai pateikė A. C., tą ji ir įtraukė į buhalterinę apskaitą. Kadangi jis (T. K.) visiškai prisipažino dėl padarytų nusikaltimų, nuoširdžiai galisi, jie su A. C. atlygino valstybei padarytą žalą, kaltinamasis T. K. nurodė prašantis bylą pabaigti baudžiamuoju įsakymu ir dėl šiuo metu esančios sunkios materialinės padėties skirti mažesnę baudą (t. 6, b. l. 139, 149).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji L. L. nurodė vedusi UAB ,,L.“ apgaulingą buhalterinę apskaitą ir išvengusi pridėtinės vertės mokesčių, pelno mokesčio ir mokesčių „Sodrai“ mokėjimo, tik negali objektyviai nurodyti išvengtų mokesčių sumos. Nuo pat UAB „L.“ įkūrimo šios įmonės direktorė yra ji (iki šiol). UAB „L.“ veikla yra mažmeninė ir didmeninė prekyba žalia mėsa, mėsos gaminiais ir kitais maisto produktais. Mėsos produktus užsako pas tokius teikėjus kaip (duomenys neskelbtini) ir kitus, kurių duomenų šiuo metu neatsimena. Su teikėjais atsiskaitydavo grynais ir pavedimais per „SEB Vilniaus banką“. Kokia dalis atsiskaitymų su tiekėjais buvo grynais, kokia pavedimais, šiuo metu pasakyti negali. Pinigus iš prekyviečių už suprekiautas prekes šeštadieniais ir sekmadieniais surinkdavo ji pati, o kitomis dienomis pinigus surinkdavo vairuotojai, kai nuveždavo prekes. Kai UAB „L.“ veikla pradėjo būti nuostolinga, tikslaus laikotarpio nurodyti šiuo metu negali. Siekdama palaikyti įmonės veiklą, ji dalį užsakomų pas tiekėjus ir parduodamų per prekyvietes ir kitus asmenis mėsos prekių, pradėjo nerodyti įmonės buhalterijoje. Perkant pas tiekėjus už dalį mėsos prekių atsiskaitydavo grynais ir pagal susitarimą jie neišrašydavo šiai daliai prekių PVM sąskaitų-faktūrų ar kitų atsiskaitymo dokumentų. Pardavėjams nurodė fiksuoti kasos aparate tik tų prekių pardavimus, dėl kurių buvo PVM sąskaitos-faktūros, o likusiai daliai prekių, kuriai nebuvo PVM sąskaitų-faktūrų, nurodė nemušti kasos kvitų. Po to sutikrindavo įmonės savaitės laikotarpio išlaidas bei pajamas, ir jeigu išlaidos viršijo pajamas, skambindavo pardavėjoms į prekyvietes ir nurodydavo įmušti į kasą tam tikrą pinigų sumą. Ji šiuo metu negali pasakyti, kokios dalies prekių pardavimų nerodė oficialiojoje UAB „L.“ buhalterijoje. Mėsos prekių užsakymus iš prekyviečių ir klientų „didmenininkų“ priimdavo I. K. ir nuo 2013 m. rugsėjo mėn., tikslaus laikotarpio neatsimena, R.. Šiuos užsakymus I. K. ir R. užrašydavo ant laisvos formos lapo, kuriame buvo nurodyti prekybos „taškai“, tiekėjai, prekių pavadinimai ir kiekiai. Tada šį laisvos formos lapą, kuriame buvo nurodyti prekybos „taškai“, teikėjai, prekių pavadinimai ir kiekiai, paduodavo jai ir ji nuspręsdavo, kokią dalį prekių užsakyti be oficialių pirkimo dokumentų ir kokią su PVM sąskaitomis-faktūromis. Nusprendusi, kokią dalį prekių užsakyti ir parduoti be oficialių pirkimo dokumentų, ji: užrašydavo ant to lapo pataisymus, pavyzdžiui „Akmenos dešra 2/5“, „Daktariška 15/10“, kas reikšdavo, kad pirmas skaičius su PVM sąskaita-faktūra, o antras skaičius reikšdavo pirkimą grynais pinigais be PVM sąskaitos-faktūros ir kitų atsiskaitymo dokumentų. Būdavo taip, kad kai kurie UAB „L.“ klientai „didmenininkai“ jau skambindami ir sakydami užsakymus, nurodydavo, koks prekių kiekis jiems reikalingas be PVM sąskaitų-faktūrų, tai yra nurodydavo du skaičius, kaip pavyzdys: „Daktariška 15/10“. Nori pažymėti, kad korekcijos buvo daromos ne visoms prekėms, o tik kai kurioms. Šiuos užsakymus jau su pataisymais I. K. ir R. perduodavo telefonu tiekėjams. Pas tiekėjus mėsos prekės buvo užsakomos pagal tokią pačią formą „15/10“ ar „3/10“. Tiksliai tiekėjų, pas kuriuos pirkdavo mėsos prekes ir kokias konkrečiai be PVM sąskaitų-faktūrų, L. L. nurodė tiksliai nebeatsimenanti, tai turi būti atžymėta ant minėto laisvos formos lapo, kuriame buvo nurodyti prekybos „taškai“, tiekėjai, prekių pavadinimai ir kiekiai. Po to užsakytas mėsos ir kitas prekes tiekėjai atveždavo pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais į sandėlį, kur šios prekės sutikrinamos, pasveriamos ir surūšiuojamos pagal prekyvietes. Kartu su prekėmis tiekėjų vairuotojai pateikdavo šių prekių PVM sąskaitas-faktūras ir krovinio važtaraščius. Jeigu buvo atvežamos mėsos prekės, kurioms pagal susitarimą nebuvo PVM sąskaitų-faktūrų, t. y. perkamos be oficialių pirkimo dokumentų, šios prekės buvo nurodytos tik krovinio važtaraštyje. Taigi mėsos produkcija į UAB „L.“ buvo atgabenama su įvairiais dokumentais, t. y. būdavo du variantai: pirmas - prekės buvo atgabenamos tiekėjo su PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose būdavo atvaizduotas visas atgabentas kiekis; antras - dalis prekių buvo atgabenamos tiekėjo su PVM sąskaita faktūra, kita dalis buvo atvaizduojama krovinio važtaraštyje. Šiuos dokumentus PVM sąskaitas-faktūras ir krovinio važtaraščius tiekėjų vairuotojai pateikdavo apskaitininkei S. T., kuri pasirašydavo PVM sąskaitose- faktūrose ir įvesdavo šių PVM sąskaitų-faktūrų duomenis į kompiuterį. Tada S. T. atiduodavo šias iš tiekėjų gautas PVM sąskaitas-faktūras ir krovinių važtaraščius apskaitininkei I. V. Pastaroji (I. V.) atspausdindavo bendrą baltos spalvos krovinio važtaraštį, kuriame buvo nurodomas bendras prekių kiekis ir pagal PVM sąskaitą-faktūrą ir prekės nurodytos krovinio važtaraštyje, kurioms nebuvo PVM sąskaitos-faktūros, nurodydama realų prekių kiekį ir kainą, kurią sudarė PVM ir UAB „L.“ antkainiai. Vairuotojai paimdavo prekyvietei skirtas prekes, minėtus geltonos spalvos krovinio važtaraštį, baltos spalvos krovinio važtaraštį, PVM sąskaitas-faktūras ir išveždavo prekes po prekybos taškus. Su tiekėjais pagal PVM sąskaitas-faktūras atsiskaitydavo pavedimais per banką, o už neoficialiai gautas prekes ji mokėjo grynais savo kabinete šias prekes atvežusiam vairuotojui. Kartais būdavo, kad už neoficialiai gautas prekes ji sumokėdavo pati nuvažiavusi pas prekių tiekėją. Savaitės pabaigoje, t. y. šeštadieniais, ji asmeniškai apvažiuodavo visas UAB „L.“ prekyvietes, už penktadienį surinkdavo pinigus ir pagal pardavėjų vedamus užrašus tikrindavo per savaitę prekyvietėje gautų prekių piniginę sumą. L. L. nurodė neskirsčiusi per savaitę gautų iš prekybos pinigų, kurie buvo gauti su pardavimo dokumentais ir kurie be pardavimo dokumentų, o jeigu įmonės sąskaitoje trūkdavo piniginių lėšų atsiskaitymams, tai jos nurodymu N. S. įnešdavo šią pinigų sumą į įmonės sąskaitą. Trūkstamų sąskaitoje pinigų įnešimą ji įformindavo kaip jos paskolą UAB „L.“. Kai priimdavo užsakymus, ji juos pataisydavo. Lapukuose buvo užrašytas užsakymas. Ji koreguodavo. Pavyzdžiui, rašo yra 30 kg 25/5. Kombinatas žinodavo, kad 25 kg oficialiai su sąskaitomis faktūromis, o 5 kg bus neoficialiai, pateikiant važtaraščius. Iš visos užsakomos produkcijos bendras procentas neapskaitytos produkcijos buvo apie 10 procentų. Už oficialią dalį, už kurią buvo pateikta sąskaita faktūra, mokestis buvo pervedamas per banką. O už neoficialią dalį ji sumokėdavo grynais pinigais vairuotojui, to niekaip neįformindama. Kombinato išrašytas sąskaitas faktūras kartu su kroviniu gaudavo parduotuvės. I. V. į trečiąjį kompiuterį įvesdavo visus duomenis - surašydavo krovinio važtaraščius, kuriuose atsispindėjo realūs skaičiai - tiek oficialūs, tiek neoficialūs. Prie šio važtaraščio pridedami dar ir oficialūs dokumentai. Šiuos duomenis I. V. atsispausdindavo iš kompiuterio ir šį baltą popierių gaudavo parduotuvė. Į parduotuvę važiuoja krovinys ir oficialus dokumentas, kurį išrašė kombinatas ir dokumentas, kurį išrašė sandėlyje ir lydintis dokumentas. Lydinčiame dokumente nurodydavo kainą, kurią nustatydavo ji. Parduotuvė gaudavo prekes, nurodytas kainas ir prekiaudavo, viską žymėdavo kasoje. Sekančią dieną ji gaudavo inkasaciją. Visi pinigai būdavo viename maiše. Jų neskirdavo iki savaitės pabaigos. Jie gaudavo prekes konsignavimo pagrindais. Į banką įnešdavo tiek pinigų, kiek reikėdavo atsiskaityti su tiekėjais. Kainą ji tiesiog nustatydavo. Jeigu prekės buvo be sąskaitų faktūrų, nereikėdavo mokėti PVM. Tokiu būdu buvo sumažinama parduodamų prekių pardavimo kaina, dėl ko parduodama daugiau prekių. Parduotuvės atsiųsdavo jai inkasaciją. Vairuotojai-ekspeditoriai, kurie veždavo prekes, palikdavo prekes, o iš pardavėjų paimdavo dokumentus ir atveždavo jai (t. 2, b. l. 149-154).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji I. V. parodė 2010 m. sausio mėn. įsidarbinusi UAB „L.“. Sąžiningai vykdė savo darbines funkcijas iki 2012 m. liepos mėnesio, tikslios datos negali pasakyti, tačiau žino tiek, kad iš vadybininkės pareigų išėjo A. Š., kuri iki tol, t. y. iki 2012 m. liepos mėn., buvo direktorės L. L. „dešinioji ranka“. A. tiesiogiai bendraudavo su klientais, tiekėjais, išrašinėdavo krovinio važtaraščius. Nuo tada kai išėjo A. Š., pas ją atėjusi direktorė L. L., kuri maldavo padėti jai atlikti A. Š. darbines funkcijas. Ji sutiko, nes norėjo padėti, taigi, pradėjo dirbti A. Š. darbą. Pradėjusi dirbti pastebėjo, kad tokie klientai kaip (duomenys neskelbtini) bei kiti, kurie yra įvesti kaip klientai jos kompiuteryje, kuris šiuo metu yra paimtas kratos metu, teikia produkciją pridėdami įdomius „dokumentus“ - jie neatitiko dokumento blanko, tai būdavo nei sąskaita faktūra, nei PVM sąskaita faktūra, būdavo atgabenami ir tik su „krovinio važtaraščiu“, t. y. nebuvo jį lydinčio dokumento PVM sąskaitos faktūros. Tuo metu pradėjo įtarti, kad ne viskas gerai. Paklausė L. L., kodėl taip yra. L. jai pasakė, kad PVM sąskaitą faktūrą savaitės pabaigoje išrašys tiekėjas pagal pateiktus „dokumentus“, pasakė, kad čia yra tokia sistema. Per visą šį laikotarpį, t. y. nuo 2012 m. liepos, ji nebuvo gavusi jokios PVM sąskaitos faktūros, kurioje būtų nurodytas apmokėjimo nurodymas už produkciją, kuriai buvo tiekėjo išrašyti „dokumentai“. Ar šie dokumentai buvo gaunami siunčiant juos kitai apskaitininkei, negali pasakyti, ji asmeniškai jokių PVM sąskaitų faktūrų, kurios turėdavo būti išrašomos savaitės pabaigoje, iš tiekėjų negaudavo. Dalis tiekėjų visada dalį krovinio atsiųsdavo su PVM sąskaita faktūra, t. y. tikru dokumentu, bei dalį su „dokumentu“, t. y. kaip jau minėjo aukščiau, su krovinio važtaraščiu be rekvizitų, ar informaciniu lapu. Ji nuo 2013 m. liepos mėn. suprato, kad apskaitininkių kompiuteriuose Agnum buhalterinė apskaitos programa veikė tinkle, o jos ne, kadangi jos nematydavo Agnum programoje jos suformuotų krovinių važtaraščių. Ką moterys veikė su šiais dokumentais, negali pasakyti, t. y. jos tai turėjo užfiksuoti, tačiau kur tai darė, ar rašėsi tiek tikrus duomenis, nurodytus PVM sąskaitose faktūrose, tiek netikrus duomenis, nurodytus „dokumentuose”, ji negali pasakyti. Kai po to klausė L. L., kodėl iš klientų gauna netikrus dokumentus, L. į tai atsakė, jog tai ne jos reikalas (t. 2, b. l. 188-190).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad jis nuo 2013-01-10 iki 2013-08-30 dirbo UAB „A.“ vairuotoju. Minėta įmonė užsiėmė prekyba mėsos gaminiais. Įmonės direktorius buvo A. C., kuris priėmė jį į darbą ir duodavo jam nurodymus, ką dirbti. Jo darbas buvo paimti prekes iš sandėlio (duomenys neskelbtini) ir nuvežti jas į prekybos vietas. Jis veždavo prekes į UAB „A.“ prekyvietes-kioskus, esančius (duomenys neskelbtini)ir, atrodo, (duomenys neskelbtini). Taip pat jis veždavo prekes UAB „A.“ klientams, kurie buvo (duomenys neskelbtini). Su kokiais dokumentais prekės buvo vežamos į UAB „A.“ prekyvietes ir su kokiais dokumentais kitiems įmonės klientams, jis šiuo metu neatsimena. Atrodo, su važtaraščiais ir PVM sąskaitomis-faktūromis. Dokumentus, kuriuos jis turėjo vežti kartu su prekėmis, jam duodavo A. C. Kas juos atspausdindavo, nežino. Dalis prekių kartais buvo vežama klientams be apskaitos dokumentų ir klientai atsiskaitydavo grynais pinigais. Tačiau kuriems klientams ir kada taip buvo vežamos prekės, jis šiuo metu neatsimena. Jam buvo parodytas Priedas Nr. 21 prie 2017-11-15 specialisto išvados Nr. (21.73-32)363-25 – sąsiuvinio su užrašu „New concept note book“ lapų Nr.48, 50, 53 kopijos su užrašu „A.“. Lape Nr. 48 prie skaičių 2013.08.19 ir 5 981,64 esantis parašas yra jo paties. Šiame sąsiuvinyje jis pasirašė už pinigus – 5 981,64 Lt, kuriuos jis tikriausiai 2013-08-19 gavo iš kliento už prekes. Kiek jis atsimena, išskyrus minėtą sąsiuvinį, jis daugiau niekur nepasirašinėjo ir jokių dokumentų negavo. Šiuos pinigus jis vėliau atidavė UAB „A.“ direktoriui A. C. Tokiu būdu pinigai jam buvo mokami maždaug porą kartų. Kada ir kur jis tokiu būdu gavo pinigus ir kokias sumas, šiuo metu nebeatsimena. UAB „L.“ direktorės L. L. nepažįsta. Asmens, kuris jam davė anksčiau minėtus pinigus ir liepė pasirašyti šiame sąsiuvinyje, taip pat nebepamena, atpažinti negalėtų. Dirbdamas UAB „A.“, atlyginimą visada gaudavo grynais į rankas. Ar visada pasirašydavo dokumentuose už gautus pinigus, šiuo metu nebeatsimena. Atlyginimą jam išmokėdavo A. C. T. K. pažįsta. Pastarasis, atrodo, irgi buvo vairuotojas, jokių nurodymų dėl darbo neduodavo (t. 1, b. l. 72).
2018-04-09 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad T. K. tyrimui pateikė 2018-04-09 mokėjimo nurodymo kopiją, iš kurios matyti, kad pastarasis pervedė 7 852,50 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip žalos atlyginimą (t. 6, b. l. 130-131).
2018-04-11 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. C. tyrimui pateikė 2018-04-11 mokėjimo nurodymo kopiją, iš kurios matyti, kad pastarasis pervedė 7 852,50 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip žalos atlyginimą (t. 6, b. l. 60-61).
2018-04-23 įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokole užfiksuota, kad gautas civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovo prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, baudžiamojon atsakomybėn trauktinas juridinis asmuo UAB „A.“ pripažino savo kaltę ir padaryta žala yra atlyginta (t. 6, b. l. 18).
2018-04-23 Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. D. nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje juridinio asmens UAB „A.“ atžvilgiu nutrauktas, jam susitaikius su valstybės institucijos atstovu. Šį nutarimą 2018-04-23 patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas (t. 6, b. l. 44-48).
2017-11-15 Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje Nr. (21.73-32) 363-25 dėl UAB „AC&TK COMPANY“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą ir Bendrovės 2011-11-01 – 2013-12-31 laikotarpio dokumentus nustatyta, kad Bendrovė 2012-01-01 – 2013-12-31 laikotarpiu nuslėpė 249 141 Lt (72 156 Eur) pajamų nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų prekių pardavimų. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Bendrovė 2011-01-01 – 2013-12-31 laikotarpiu, neapskaitydama dalį parduodamų prekių (mėsos gaminių), 2012-05-01 – 2013-12-31 laikotarpio pateiktose PVM deklaracijose (forma FR0600) įrašė neteisingus duomenis, susijusius su PVM apmokestinamais sandoriais (deklaracijos 11 laukelis), standartinio tarifo pardavimo PVM (deklaracijos 29 laukelis), mokėtinu į biudžetą arba grąžintinu iš biudžeto (deklaracijos 36 laukelis). Tai yra Bendrovė 2012-05-01 – 2013-12-31 laikotarpiu nedeklaravo 205 902 Lt (59 633 Eur) PVM apmokestinamosios vertės, 43 239 Lt (12 523 EUR) standartinio tarifo pardavimo PVM bei 43 239 Lt (12 523 Eur) į biudžetą mokėtino PVM. Bendrovė, pateiktose 2012 ir 2013 metų metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204), įrašė neteisingus duomenis apie Bendrovės mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, pelno mokesčio bazę, mokestinio laikotarpio rezultatą. Bendrovė 2012 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijos nedeklaravo 23 915 Lt (6 926 Eur) gautų pajamų ir deklaravo 23 915 Lt (6 926 Eur) daugiau nuostolį, o 2013 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje Bendrovė nedeklaravo 181 987 Lt (52.707 Eur) gautų pajamų bei į biudžetą mokėtinos 10 988 Lt (3 182 Eur) pelno mokesčio sumos. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta ir tai, kad Bendrovė 2011-11-01 – 2013-12-04 laikotarpiu pardavė prekes neapskaitant pardavimo operacijų buhalterinėje apskaitoje bei neįforminant ūkines operacijas PVM sąskaitomis faktūromis, tuo pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, 77 straipsnio 1 dalį, 78 straipsnio 1 dalį, 79 straipsnio 1 dalį, 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 57 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Taip pat Bendrovė, pažeisdama Vyriausybės nutarimo „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ 37 ir 52 punktų nuostatas, neatlikinėjo prekių likučių inventorizacijos. Nustatyta ir tai, kad Bendrovė, nevedė 2 klasės prekių likučių apskaitos registrų kiekine išraiška bei pagal prekių rūšis. Dėl šios priežasties patikrinimo metu nebuvo galimybės nustatyti tikrinamojo laikotarpio pradžiai turimų prekių (mėsos gaminių) kiekio (kilogramais) pagal rūšis bei prekių savikainos nurašymo teisingumo. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsakingi apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Už apskaitos organizavimą pagal BAĮ reikalavimus ir už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka 2011-11-01 – 2013-12-31 laikotarpiu atsakingas Bendrovės direktoriaus pareigas ėjęs A. C.. Bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2010-12-16 tvarko UAB „Ap.“, įgaliotas asmuo vadovė J. L.. Kadangi Bendrovė 2012-05-01 – 2013-12-04 laikotarpiu realizavo dalį produkcijos (mėsos gaminių) neapskaitant pardavimo operacijų buhalterinėje apskaitoje, t. y. į buhalterinę apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų, susijusių su Bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, buvo pažeistos BAĮ 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatos. Specialistas padarė išvadą, jog, atsižvelgiant į tai, kad 2012-05-01 – 2013-12-04 laikotarpiu Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant BAĮ 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, negalima iš dalies nustatyti 2012 ir 2013 m. Bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros (t. 5, b. l. 3-148).
2018-04-17 specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, kad į klausimą specialistei, ar ji gali nurodyti, kas UAB „A.” PVM deklaracijose (FR 0600) už 2012 m. 05, 06, 07, 11, 12 mėn. ir 2013 m. 01, 02, 03, 04, 05, 06, 07 08, 08, 09, 10, 11, 12 mėn. buvo nurodyta neteisingai, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo apskaityta dalis įmonės pajamų, specialistė atsakė, kad UAB „A.“ 2012-06-22 pateikė 2012 m. gegužės mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 77 149 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 78 047 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 16 201 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 16 390 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 189 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
UAB „A.“ 2012-08-16 pateikė 2012 m. birželio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 67 411 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 67 948 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 14 156 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 14 269 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 113 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
UAB „A.“ 2012-08-16 pateikė 2012 m. liepos mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 64 833 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 65 102 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 13 615 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 13 671 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 56 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
UAB „A.“ 2013-01-16 pateikė 2012 m. lapkričio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 53 211 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 58 091 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 11 174 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 12 199 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 1 025 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
UAB „A.“ 2013-01-24 pateikė 2012 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 56 219 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 73 551 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 11 806 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 15 446 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 3 640 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
UAB „A.“ 2014-05-15 pateikė 2013 m. sausio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 44 665 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 60 913 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 9 379 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 12 791 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 3 412 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
UAB „A.“ 2014-09-26 pateikė 2013 m. vasario mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 61 192 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 78 081 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 12 850 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 16 397 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 3 547 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
UAB „A.“ 2014-05-15 pateikė 2013 m. kovo mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 59 373 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 78 123 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 12 468 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 16 405 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 3 937 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
UAB „A.“ 2014-09-26 pateikė 2013 m. balandžio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 110 590 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 127 367 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 23 224 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 26 747 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 3 523 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
UAB „A.“ 2014-05-15 pateikė 2013 m. gegužės mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 143 323 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 156 770 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 29 993 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 32 817 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 2 824 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
UAB „A.“ 2014-09-26 pateikė 2013 m. birželio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 143 226 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 156 371 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 30 078 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 32 838 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 2 760 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
UAB „A.“ 2014-05-15 pateikė 2013 m. liepos mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 123 442 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 146 435 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 25 923 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 30 751 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 4 828 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
UAB „A.“ 2014-05-15 pateikė 2013 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 107 412 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 125 660 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 22 557 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 26 389 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 3 832 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
UAB „A.“ 2014-05-15 pateikė 2013 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 98 474 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 11 3813 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 20 680 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 23 901 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 3 221 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
UAB „A.“ 2014-05-15 pateikė 2013 m. spalio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 102 022 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 120 125 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 21 425 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 25 227 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 3 802 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
UAB „A.“ 2014-05-15 pateikė 2013 m. lapkričio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 112 917 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 123 246 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 23 713 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 25 882 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 2169 Lt į biudžetą mokėtino PVM;
UAB „A.“ 2014-05-15 pateikė 2013 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 101 744 Lt (11 laukelis), nors turėjo nurodyti 103 465 Lt, nurodė standartinio tarifo PVM 21 366 Lt (29 laukelis), nors turėjo nurodyti 21 727 Lt, tokiu būdu nedeklaravo 361 Lt į biudžetą mokėtino PVM. Atsakydama į klausimą, ar ji gali nurodyti, kas UAB „A.” Metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2012 ir 2013 m. buvo nurodyta neteisingai, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo apskaityta dalis įmonės pajamų, specialistė nurodė, kad UAB „A.“ 2012 ir 2013 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) įrašė neteisingus duomenis apie bendrovės mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, pelno mokesčio bazę, mokestinio laikotarpio rezultatą ir tokiu būdu UAB „A.“ 2012 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijos nedeklaravo 23 915 Lt (6 926 Eur) gautų pajamų ir deklaravo 23 915 Lt (6 926 Eur) daugiau nuostolį, o 2013 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje Bendrovė nedeklaravo 181 987 Lt (52 707 Eur) gautų pajamų bei į biudžetą mokėtinos 10 986 Lt (3 182 Eur) pelno mokesčio sumos. UAB „A.“ 2013-06-04 pateikė 2012 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204 versija 03), kurioje nurodė pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, sumą (II dalis, 18 langelis) 759 466 Lt, nors turėjo nurodyti 783 381 Lt; pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (III dalis, 1 langelis) -108 919 Lt, nors turėjo būti nurodyta – 85 004 Lt; mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas nuostoliai (III dalies, 49 langelis) 108 911 Lt , nors turėjo būti nurodyta nuostoliai (III dalies, 49 langelis) 84 996 Lt. UAB „A.“ 2014-06-02 pateikė 2013 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204 versija 03), kurioje nurodė pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, sumą (II dalis, 18 langelis) 1 227 150 Lt, nors turėjo nurodyti 1 409 137 Lt; pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (III dalis, 1 langelis) - 2 308 Lt, nors turėjo būti nurodyta 179 679 Lt; mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas nuostoliai (III dalies, 49 langelis) 2 308 Lt , nors turėjo būti nurodytas (III dalies, 48 langelis) 179 679 Lt pelnas. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „A.“ 2010 m. - 2011 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose (PLN204) deklaravo 21 442 Lt nuostolių (2010 m. – -1232 Lt, 2011 m. – -20210 Lt), įvertinus 2012 m. nustatytą 84 996 Lt nuostolį, UAB „A.“, vadovaujantis PMĮ 30 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatomis, galėjo 2013 m. nustatytą 179 679 Lt pelną sumažinti praėjusių mokestinių laikotarpių veiklos nuostolių bei deklaruoti: 106 438 Lt iš veiklos pelno atskaityta veiklos nuostolių sumą (III dalies, 50 laukelis), 73 241 Lt apskaičiuotą apmokestinamojo pelno sumą (III dalies, 88 laukelis), 10 986 Lt pelno mokesčių sumą (III dalies, 57 laukelis), 15 % tarifą (III dalies, 59 laukelis) (t. 5, b. l. 164, 165).
Valstybės biudžetui padaryta 15 705 Eur turtinė žala, todėl VMI pripažinta civiliniu ieškovu minėtai sumai (t. 1, b. l. 50). Kaltinamieji žalą valstybei pilnai atlygino (t. 6, b. l. 60-61, 130-131), VMI raštu informavo, jog civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b. l. 45).
Kaltinamieji A. C. ir T. K. savo kaltę pripažino, jų kaltę taip pat įrodo įtariamųjų L. L., I. V., liudytojo A. V. parodymai, specialisto išvada, specialisto paaiškinimų protokolas, byloje esantys rašytiniai dokumentai. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, jog A. C. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2012 ir 2013 m. UAB „A.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, taip pat A. C., siekdamas išvengti mokesčių UAB „A.“, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „A.“ pajamas, pelną ir turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Kaltinamojo A. C. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis T. K. padėjo A. C. apgaulingai tvarkyti teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2012 ir 2013 metų UAB „A.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, taip pat T. K. siekdamas išvengti mokesčių UAB „A.“, padėjo UAB „A.“ direktoriui A. C. įrašyti į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „A.“ pajamas, pelną ir turtą ir pateikti juos valstybės įgaliotai institucijai. Kaltinamojo T. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamųjų A. C. ir T. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jie prisipažino ir gailisi padarę nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamųjų A. C. ir T. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Teismas, skirdamas A. C. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai, kaltinamasis anksčiau neteistas (t. 6, b. l. 163), administracine tvarka baustas (t. 6, b. l. 159), vedęs (t. 6, b. l. 160), dirbantis (t. 6, b. l. 162), duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.
Skiriant bausmę T. K., atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių, kitas – apysunkių nusikaltimų kategorijoms, įvertinamas kaltinamojo vaidmuo (padėjėjas), anksčiau neteistas (t. 6, b. l. 169), administracine tvarka baustas (t. 6, b. l. 164), vedęs (t. 6, b. l. 165-167), dirbantis (t. 6, b. l. 168), duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.
Kaltinamieji A. C. ir T. K. sutinka tiek su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek ir su prokuroro siūloma bausme bei jos dydžiu, tačiau tiek A. C., tiek T. K. prašo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 2 metų laikotarpiui (t. 6, b. l. 105, 106, 157, 158). Atsižvelgiant į tokius kaltinamųjų prašymus, atkreiptinas abiejų dėmesys, jog įstatymai nenumato galimybės paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, tačiau kaltinamiesiems nustatytinas ilgesnis, nei įstatymo numatytas terminas, baudoms savanoriškai sumokėti.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
A. C. ir T. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, paliktini iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (t. 6, b. l. 88, 151).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas su UAB „L.“ buhalterinės apskaitos duomenimis (t. 3, b. l. 187), du kompaktiniai diskai su įrašytais telefoniniais pokalbiais (t. 4, b. l. 91), kompaktinis diskas su T. K. apklausos garso įrašu (t. 6, b. l. 114), paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 68 MGL (2 560,88 eurų) dydžio baudą.
A. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 135 MGL (5 084,10 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 straipsnio 1 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant, ir A. C. paskirti subendrintą bausmę - 135 MGL (5 084,10 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. C. galutinę bausmę - 90 MGL (3 389,40 eurų) dydžio baudą.
Nustatyti 9 mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.
A. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti 68 MGL (2 560,88 eurų) dydžio baudą.
T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti 135 MGL (5 084,10 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 straipsnio 1 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant, ir paskirti T. K. subendrintą bausmę - 135 MGL (5 084,10 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. K. paskirti galutinę bausmę - 90 MGL (3 389,40 eurų) dydžio baudą.
Nustatyti 9 mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.
T. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinį diską su UAB „L.“ buhalterinės apskaitos duomenimis, du kompaktinius diskus su įrašytais telefoniniais pokalbiais, kompaktinį diską su T. K. apklausos garso įrašu, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.