Kauno apygardos teismo nutartis

2023-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-125-919/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-06
Bylos Nr.
1S-125-919/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė
Nuteistasis
S. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-125-919/2023Proceso Nr. 1-01-1-44302-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Vingilės,

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. K. gynėjo advokato P. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. vasario 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. K. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta - 1 metų 3 mėnesių 1aisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 2 punktu bausmė subendrinta su to pateis teismo 2020 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu ir jam paskirta galutinė bausmė - 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia 2022 m. liepos 5 d., pabaiga – 2023 m. spalio 5 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta S. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Komisija pažymi, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nesutikdamas su tokiu Komisijos nutarimu nuteistojo S. K. gynėjas advokatas P. V. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2023 m. vasario 2 d. nutartimi skundą atmetė.

Šalies argumentai

4. Nuteistojo S. K. gynėjas advokatas P. V. skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartį ir Komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir S. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, visą lygtinio paleidimo laikotarpį taikant intensyvią priežiūrą.

4.1. Skunde nurodoma, kad tiek nutarimas, tiek skundžiama nutartis priimti remiantis tik formaliais pagrindais, neatsižvelgta į individualią nuteistojo situaciją, nebuvo įsigilinta į nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietoje, darbą, geranoriškus santykius su aplinkiniais, civilinių ieškinių dengimą. Be to, neatsižvelgta į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Pažymima, kad S. K. ankstesniais teistumais buvo skirtos bausmės — baudos, kurios yra sumokėtos ir bausmės yra atliktos. Paskutinis teistumas yra už baudžiamąjį nusižengimą už kurį iš viso nėra BK sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė — bauda buvo sumokėta ir bausmė atlikta sumokėjus baudą. Be to, pagal ankstesnių teistumų pobūdį — jie niekaip nėra susiję su paskutinio teistumo, pagal BK 145 str. 2 d. aplinkybėmis, nes tiek pats veikų pobūdis (259 str. 2 d.), tiek asmenys, prieš kuriuos buvo padarytos veikos nėra niekaip tarpusavyje susiję ir negali būti nurodomi, kaip tariamai skatinantys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką.

4.2. Skunde nurodoma, kad tiek Komisija, tiek Kauno apylinkės teismas nepasisakė dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą taikant intensyvią priežiūrą, nors nuteistasis komisijos prašė ir sutiko dėl lygtinio paleidimo taikymo jam taikant intensyvią priežiūrą elektroninio sekimo priemonėmis

4.3. Skunde nurodoma, kad nuteistasis nuo pat bausmės atlikimo pradžios prašė pataisos įstaigos administracijos suteikti galimybę jam užsiimti darbine veikla ir ne dėl nuteistojo valios, bet dėl įstaigos administracinių vidinių procedūrų trukmės, nuteistasis buvo įdarbintas tik 2022 m. spalio mėn. Skunde pažymima, kad nuteistasis savanoriškai dengia jam priteistus civilinius ieškinius - tai priimant nutarimą nebuvo įvertinta.

4.4. Skunde nurodoma, kad nuteistasis būdamas laisvėje, praktiškai visą darbingą laikotarpį dirbo (nesuprantama, kodėl Komisija ir Kauno apylinkės teismas rėmėsi tik Sodros duomenų išrašu, tačiau nevertino kitų bylos aplinkybių, jog nuteistasis dirbo užsienyje bei prie žemės ūkio darbų tėvo ūkyje). Skunde pažymima, kad ir šiuo metu jam yra laikoma darbo vieta pas buvusį darbdavį, kur jis dirbo iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios. Darbdavys apie nuteistąjį pasisako išskirtinai teigiamai, taip pat teigiamai nuteistasis yra charakterizuojamas ir gyvenamosios vietos seniūno.

4.5. Skunde nurodoma, kad nuteistasis turi šeimą. Byloje yra pateiktas žmonos sutikimas dėl nuteistojo grįžimo gyvenamosios vietos adresu, pažymėtina ir tai, jog nuteistasis turi garbaus amžiaus motiną, kuriai jis padėdavo buityje ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios.

4.6. Skunde nurodoma, kad nuteistasis negavo paskatinimų, nes bausmės atlikimo metu nuteistajam nebuvo sudarytos sąlygos užsiimti darbine veikla. Pažymima, kad nuteistasis vykdė ir vykdo visas individualiame socialiniame plane numatytas priemones. Skunde pažymima, kad dėl vykdomos vidinės pataisos įstaigos pertvarkos, bausmės atlikimo laikotarpiu buvo pakeistas ir nuteistojo bausmės atlikimo sektorius, taip pat ir atsakingi už nuteistojo priežiūrą asmenys todėl, dėl šių objektyvių priežasčių, o ne dėl nuteistojo elgesio, nebuvo tinkamai iki Komisijos dienos įvertintas paskatinimais nuteistojo teigiamas elgesys pataisos įstaigoje, kas lėmė vidutinės, o ne mažos nusikalstamumo rizikos balą psichologinėje išvadoje.

4.7. Skunde nurodoma, kad šis teistumas, už kurį nuteistasis atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę yra nesietinas su jo ankstesniais teistumais, o buvo sąlygotas ir nulemtas tarpasmeninių ilgalaikių konfliktų tarp artimų giminaičių — tėvo ir jo šeimos, tėvo artimų giminių. Veikos, už kurias yra paskirta ši terminuota laisvės atėmimo bausmė, skirtingai nei teigiama nutarime ir nutartyje, nėra susijusios su kokiu nors smurtiniu nuteistojo elgesiu. Šiuo metu nuteistasis nepalaiko jokių ryšių su šiais asmenimis. Jis yra pakeitęs gyvenamąją vietą, supranta, jog buvo pasirinkęs netinkamus konfliktų sprendimo būdus, yra apmąstęs ir pakeitęs savo elgesį, požiūrį į aplinkinius, pripažįsta kaltę ir dengia savo nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą nukentėjusiems asmenims. Skunde pabrėžiama, jog nuteistojo charakteristikoje nėra jokių duomenų, jog prieš kokį nors asmenį nuteistasis būtų naudojęs fizinį smurtą, jo padarytos veikos nėra tokio pavojingumo, jog būtų pagrindas remiantis nuteistojo kriminaline istorija pagrįstai tikėtis delinkventinio jo elgesio lygtinio paleidimo laikotarpiu. Skunde pažymima, kad net ir dėl paskutinio teistumo, šioje byloje, pirmosios instancijos teismas buvo nusprendęs, jog nėra pagrindų taikyti realios laisvės atėmimo bausmės nuteistajam.

4.8. Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais nėra labai platūs, o konstruktyvių santykių su šeimos nariais, kitais asmenimis stoka gali turėti neigiamas pasekmes nuteistojo elgesiui. Tačiau, skunde atkreipiamas dėmesys, kad tiek nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje nevertinta ta aplinkybė, jog nuteistojo ankstesnis darbo pobūdis ir darbovietė, į kurią planuoja grįžti po bausmės atlikimo yra tiesiogiai susijusi su nuteistojo bendravimu su klientais, kolegomis — šioje srityje yra labai platus socialinis ratas asmenų, kurie teigiama linkme veikia nuteistojo elgesio ir mąstymo korekciją, siekiant vengti kriminogeninių situacijų ir veiksnių. Byloje yra pateiktos darbdavio charakteristikos, jog nuteistasis yra vertinamas išskirtinai teigiamai, ypač svarbi aplinkybė, jog net ir paskyrus nuteistajam realios laisvės atėmimo bausmę, darbdavys sutinka ir nori, jog nuteistasis grįžtų į buvusią darbovietę dėl darbinių funkcijų atlikimo. Skunde pažymima, kad tiek Komisija, tiek Kauno apylinkės teismas detaliai neanalizavo nuteistojo situacijos su kitais giminėmis ir artimaisiais, nebuvo atsižvelgta ir į tai, jog yra laisvėje nuo nuteistojo pagalbos ir teikiamos priežiūros priklausomų asmenų — vyresnio amžiaus motina, iš esmės dėl kurios ir buvo kilę konfliktai su tėvu bei tėvo sugyventine, kitais tėvo giminaičiais. Skunde pažymima, jog skirtingai, nei teigiama skundžiamuose nutarime, nutartyje - nuteistasis ir jo motina yra pakeitę gyvenamąją vietą, yra iš esmės eliminuota aplinkybė, kuri skatintų jo konkrečioje situacijoje visus galimus kriminogeninius veiksnius.

Atsiliepimas

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras O. M. atsiliepimu į nuteistojo S. K. gynėjo advokato P. V. skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartį.

5.1. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį S. K. charakterizuojančias aplinkybes. Teismo sprendimas paremtas nuteistojo asmens bylos duomenimis, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

5.2. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Vertinant galimybę lygtinai paleisti nuteistąjį, svarbus kriterijus yra nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju, išlieka svarbūs kriminogeniniai veiksniai, didinantys nuteistojo nusikalstamą elgesį, kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu gali sumažinti ir juos eliminuoti, kas leistų pagrįstai manyti, jog jo elgesio korekcija ir pažanga yra pakankama, kas leistų manyti, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų, nenusikals ir efektyviai integruosis visuomenėje.

5.3. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad nors nuteistasis supranta, jog negerai pasielgė, jog nusikalto, tačiau savo kaltę yra linkęs minimizuoti, linkęs iš dalies kaltę perkelti kitiems. Pasekmes po nusikaltimo labiau vertina sau, o ne kitiems asmenims, nejaučia gailesčio nukentėjusiesiems. Nuteistasis pasižymi problemų sprendimo įgūdžių, pasekmių suvokimo stoka. Prokuroro nuomone, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, jo norą bei siekį keisti savo elgesį ateityje tinkama linkme, kas rodo iš esmės gana didelę riziką nuteistajam nusikalsti ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. K. gynėjo advokato P. V. skundas atmetamas.

6. Komisijos nutarimas buvo priimtas galiojant senajai BVK redakcijai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) Kauno apylinkės teismo nutartis priimta įsigaliojus naujajai BVK redakcijai (2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1196 redakcija, kuri įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d.) Pagrindai, kuriems egzistuojant asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, įtvirtinti BVK 82 straipsnyje, ir jie iš esmės atitinka anksčiau galiojusios redakcijos BVK 157 straipsnio nuostatas. Kadangi apygardos teismas tikrina skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis priimta, vadovaujantis BVK 157 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) nuostatomis, šioje nutartyje taip pat bus vadovaujamasi BVK 157 straipsnio nuostatomis, kurios, kaip minėta, iš esmės atitinka BVK 82 straipsnio (redakcija, kuri įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d.) nuostatas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Komisija ir Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis S. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, nuteistojo skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.

9. Nuteistojo S. K. gynėjas advokatas P. V. skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartį ir Komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir S. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, visą lygtinio paleidimo laikotarpį taikant intensyvią priežiūrą. Skunde nurodoma, kad tiek Komisija, tiek Kauno apylinkės teismas nepasisakė dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą taikant intensyvią priežiūrą, nors nuteistasis Komisijos prašė ir sutiko dėl lygtinio paleidimo taikymo jam taikant intensyvią priežiūrą elektroninio sekimo priemonėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju, jeigu yra nagrinėjamas skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, teismas priima vieną iš šių sprendimų: skundą atmesti; patenkinti skundą ir taikyti lygtinį paleidimą; patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą (BPK 360 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai). Sprendimų taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vykdymo tvarka numatyta BVK 157 straipsnyje. BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems vykdoma probacija. Probacijos vykdymo, jos sąlygų keitimo ir probacijos panaikinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme. Taigi, nuteistajam taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, lygtinio Paleidimo tvarką ir sąlygas nustato Probacijos tarnyba. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju tiek Komisija priimdama 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Kauno apylinkės teismas priimdamas skundžiamą 2023 m. vasario 2 d. nutartį, nuteistajam S. K. nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. K. iki Komisijos posėdžio dienos (2022 m. gruodžio 19 d.) jau buvo atlikęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, nustatytą BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte, neatlikta bausmės dalis buvo 9 mėnesiai 20 dienų iš paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Taigi abejonių dėl nuteistojo atitikimo šiam lygtinio paleidimo taikymo kriterijui, nekyla, su tuo susijusios aplinkybės teisingai įvertintos ir skundžiamoje nutartyje. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų S. K., kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, šiuo metu vis dar neatitinka.

11. Įvertinus S. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės bruožais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Atliekant bausmę pataisos namuose sutiko dirbti administracijos siūlomą apmokamą darbą, raštiškai kreipėsi į administraciją dėl galimybės įsidarbinti VĮ „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2022 m. lapkričio 3 d. pradėjo dirbti. Iki suėmimo dirbo vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2020 m. spalio 22 d. iki 2022 m. liepos 4 d., kol pateko į pataisos įstaigą). Šioje įmonėje ir toliau dirbtų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, byloje gauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodoma, kad S. K. bus įdarbintas vairuotoju. Drausmine tvarka nebaustas, neskatintas, administracinių nusižengimų nepadarė, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, savanoriškai atlygina priteistą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama S. K. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų Kauno apylinkės teismo vertinimu, S. K. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju S. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už tyčinę nusikalstamą veiką – apysunkį nusikaltimą, susijusį su grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimu. Nuteistasis teistas 2 kartus, su laisvės atėmimu susijusią bausmę atlieka pirmą kartą, nusikalstamą veiką už kurią atlieka bausmę padarė būdamas recidyvistu, todėl galima daryti išvadą, kad prieš tai skirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, nepadarė teigiamos įtakos nuteistojo asmenybei ir jis vėl nusikalto, nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis. Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto apysunkio nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.

13. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 9 mėnesiai ir 20 dienų (iš paskirtų 1 metų 3 mėnesių). Sutiktina, kad BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir S. K. šį formalų pagrindą atitinka, tačiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

14. Kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga yra žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodika. 2022 m. lapkričio 29 d. socialinio tyrimo išvadoje, kurioje užfiksuotų duomenų teisingumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, nuteistajam S. K. nustatyta ne žema, o vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nuteistasis ne tik gali ją mažinti vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, bet ir privalo. Šią išvadą sustiprina nuteistajam vis dar išskiriamas pakankamai reikšmingas kriminogeninių veiksnių skaičius.

15. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam S. K. nustatytas vienas statinis kriminogeninis veiksnys – kriminalinė istorija (teistas 2 kartus), bei net 7 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – turi mažą/ nestabilią darbo patirtį; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo S. K. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą.

16. Socialinio tyrimo išvadoje detalizuojant nuteistajam išskiriamus kriminogeninius veiksnius nurodyta, kad nuteistasis nuo 2022 m. lapkričio 3 d. dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau oficiali darbinė patirtis nėra labai didelė. Skunde nurodoma, kad nuteistasis būdamas laisvėje, praktiškai visą darbingą laikotarpį dirbo - iki suėmimo dirbo vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2020 m. spalio 22 d. iki 2022 m. liepos 4 d., kol pateko į pataisos įstaigą), 2017 – 2019 metais važinėjo dirbti į (duomenys neskelbtini), kitais laikotarpiais dirbo tėvo ūkyje. Nuteistojo gynėjo nuomone, Komisija ir Kauno apylinkės teismas remdamiesi tik Sodros duomenų išrašu ir nevertindami kitų bylos aplinkybių, jog nuteistasis dirbo užsienyje bei prie žemės ūkio darbų tėvo ūkyje, netinkamai įvertino nuteistojo darbinę patirtį. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, sutikti su nuteistojo gynėjo teiginiais nėra pagrindo, tiek Komisija, tiek Kauno apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybe susijusias su nuteistojo darbinės patirties vertinimu. Be to, pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie įrodytų darbo (duomenys neskelbtini) ir ūkyje buvimo faktą. Teisėjų kolegijos nuomone nuteistasis darbą struktūrizuotoje aplinkoje vertina teigiamai, tačiau laisvėje, visgi, stokojo motyvacijos užsiimti darbine veikla. Be to, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis negeba atsiriboti nuo rizikingų situacijų, susijusių su nusikalstamo elgesio raiška. Nusikalstamas elgesys yra susijęs su agresyvaus elgesio raiška, nuteistasis turi savitvardos problemų, stokoja problemų sprendimo įgūdžių bei galima įžvelgti nuteistojo paviršutinišką požiūrį į įvykdytas nusikalstamas veikas, bei negebėjimą laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtų moralinių normų. Pažymėtina, kad nuteistasis baustas jau trečią kartą, taigi yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, nepasimoko iš neigiamų patirčių. Be to, ši nusikalstama veika lyginant su ankstesniais teisės pažeidimais yra sunkiausia. Todėl, galima daryti išvadą, kad nuteistojo vykdomos nusikalstamos veikos sunkėja. Be to, pastebėtina, kad S. K. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus (būdamas nepilnametis) ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Pažymėtina, kad nors praeityje S. K. buvo skiriamos su laisvės atėmimo bausme nesusijusios bausmės, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, S. K., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus tai kas išdėstyta leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. K. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog S. K. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

17. Sutiktina, jog santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir darbas lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Nuteistasis S. K. patvirtino gyvenamąją vietą po paleidimo iš pataisos įstaigos, jam ir žmonai nuosavybės teise priklausančiame name – adresu (duomenys neskelbtini). Nuteistasis nurodo, kad santykiai su šeimos nariais yra svarbūs (bendrauja su mama ir žmona), jis jaučiasi palaikomas ir laukiamas namuose. Byloje gautas žmonos sutikimas, kuriame nurodoma, kad ji sutinka, jog S. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju grįžtų gyventi nurodytu adresu. Byloje gauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodyta, kad po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įsipareigojama nuteistąjį įdarbinti. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima, darbu ir gyvenamosios vietos turėjimu egzistavo ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai ir gyvenamosios vietos turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje S. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su S. K. šeiminėmis aplinkybėmis, darbu ir gyvenamąja vieta, nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Kiekvieno nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės daro tam tikrą įtaką jo šeimos narių gyvenimui, tačiau visuomenės saugumas bei paskirtos bausmės tikslų įgyvendinimas yra svarbesnis nei nuteistojo siekis kuo greičiau sugrįžti į jam priimtiną aplinką.

18. Atmetant nuteistojo skundą, pažymėtina, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad S. K. dar nėra pasiruošęs grįžti į visuomenę, todėl jo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje.

19. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos ir Kauno apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam S. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus S. K. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija ir Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti nuteistajam S. K. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. K. gynėjo advokato P. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. vasario 2 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Lina LesinskienėAurelijus RauckisAušra Vingilė