Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. M. ir O. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų pozicija išdėstyta pareiškime, pridėti ją pagrindžiantys įrodymai, suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, byloje nebuvo gauta kitų procesinių prašymų, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjo ir suinteresuoto asmens, kuriam apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškimas tenkintinas

5. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai A. M. ir O. V. yra A. M. vaikai. A. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. M. jo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturėjo. Testamentų registro duomenimis, mirusiojo A. M. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

7. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarė S. B. 2024 m. sausio 17 d. pranešimu informavo pareiškėją O. V., kad į notaro biurą kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po A. M. mirties. Pranešime notarė paprašė pareiškėjos pranešti, ar ketina kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo arba dėl juridinio fakto nustatymo, kad palikimas priimtas jį pradėjus faktiškai valdyti. Pareiškėjų teigimu, jie žinojo, kad tėvas jokio nekilnojamojo turto neturėjo, taip pat kad nebuvo sudaręs testamentų, tačiau apie paliktas pinigines lėšas sužinojo tik gavę notarės 2024 m. sausio 17 d. pranešimą.

8. Palikimo priėmimo terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjai nežinojo apie jų mirusio tėvo turėtas pinigines lėšas, šiuo konkrečiu atveju pripažintina svarbia priežastimi, dėl kurios pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė tėvo palikimo. Tokiu atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), atsižvelgiant į tai, kad terminas palikimui priimti praleistas nežymiai, konstatuotina, jog yra pagrindas praleistą terminą atnaujinti (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 576–578 straipsniais,

nutaria:

patenkinti pareiškėjų A. M. ir O. V. pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjams A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo A. M. (A. M.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad pareiškimą apie palikimo priėmimą pareiškėjai privalo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.