Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės ir Stasio Gagio, sekretoriaujant Renatai Janovičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui K. J., pareiškėjo atstovui advokatui Aivarui Raišučiui, atsakovų atstovams Emai Būtėnienei ir Rasai Urbanavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. J. ir K. J. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, dėl akto panaikinimo, dėl žalos atlyginimo (atsakovas valstybė), dėl kreipimosi ištirti norminio teisės akto teisėtumą bei dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, atsakovai Aplinkos ministerija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybė, atstovaujama Aplinkos ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos.

įpareigoti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos, kaip planavimo organizatorių, Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano projekte, Girionių rekreacinės zonos teritorijoje, kurioje yra K. J. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, išspręsti prieštaravimus pagal dabartinę komercinės žemės sklypo paskirties būklę ir planuojamą ekstensyvaus teritorijos režimą ir suderinti Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano projektą toje dalyje su žemės sklypo savininku; įpareigoti Aplinkos ministeriją grąžinti Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano projektą planavimo organizatoriui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, išspręsti prieštaravimams Girionių rekreacinės zonos teritorijoje, kurioje yra K. J. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas pagal dabartinę komercinės žemės sklypo paskirties naudojimo būklę ir pobūdį ir planuojamą ekstensyvaus teritorijos režimą.

2006 m. vasario 8 d. pareiškėjai skundą papildė (t. 1, b.l. 82-85), pareiškė naują reikalavimą panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2005-11-24 sprendimą Nr. 2005/03-4R-232 ir išspręsti ginčą iš esmės.

2006 m. kovo 24 d. pareiškėjai padavė teismui skundo papildymą, kuriuo prašo panaikinti Aplinkos ministro 2006 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. D1-111 „Dėl Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“(t. 1, b.l. 109-110). 2006 m. kovo mėn. 29 d. nutartimi teismas atsisakė priimti šį reikalavimą (t. 1, b.l. 119-120). 2006 m. balandžio mėn. 11 d. pareiškėjai pateikė teismui patikslintą reikalavimą (t. 1, b.l. 125-127), kuriuo prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašant ištirti, ar Aplinkos ministro 2006 m. kovo 7 d. įsakymas Nr. D1-111 „Dėl Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, toje dalyje, kur pareiškėjams priklausantis žemės sklypas yra priskirtas miškų ūkio paskirties žemės ekstensyvaus (miško parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zonai, yra teisėtas ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, Civilinio kodekso 4.37 str. 1 daliai, 4.39 straipsnio 1 daliai ir 4.93 straipsniui, Teritorijų planavimo įstatymo 23, 25 straipsniams ir 26 straipsnio 6 daliai, bei Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo keitimo“ patvirtintai Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkai.

Analogišką prašymą pareiškėjai padavė teismui 2006 05 25 (t. 1, b.l. 190-196). Papildomai nurodė, kad Aplinkos ministro įsakymas gali prieštarauti Saugomų teritorijų įstatymo 5 str. 1 d., 12 str. 3 d., 13 str. 3 d., 28 str. 2 d. 5 p., 32 str. 2 daliai, Teritorijų planavimo įstatymo 31 str. 4 daliai, 32 str. 9 d., 16 str. 2 d., Žemės įstatymo 24 str. 1 d., 24 str. 6 d., Vyriausybės 2004 07 16 nutarimo Nr. 904 23.3 p., Vyriausybės 2004 08 19 nutarimui Nr. 996 „Dėl saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“.

2006 04 19 pareiškėjai pateikė skundo papildymą (t. 1, b.l. 137-148), kuriuo iškėlė naujus reikalavimus, tame tarpe reikalavo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2005 06 17 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. 7.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 04 24 nutartimi (t. 1, b.l. 164-167) šį reikalavimą priimti atsisakyta. Nutartis įsiteisėjo 2006 10 12 (t. 1, b.l. 183-187).

Reikalavimas priteisti K. J. naudai iš valstybės 3871,75 EUR turtinei žalai atlyginti priimtas nagrinėti.

Taip pat skundo papildyme keliamas reikalavimas Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pakeisti Kauno marių regioninio parko tvarkymo planą ir priskirti K. J. priklausantį žemės sklypą urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonai arba Kauno marių regioninio parko tvarkymo plane pažymėti K. J. privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą kaip teritoriją, kurioje leidžiama prekybos paslaugų ir pramogų objektų statyba.

2007 01 29 teismo posėdžio metu pareiškėjai pateikė teismui skundo patikslinimą, kuriuo prašo priteisti K. J. naudai iš valstybės 10893,71 EUR turtinei žalai atlyginti.

Skunde ir skundo papildymuose pareiškėjai paaiškina, kad 2005 10 10 jie kreipėsi į Kauno marių regioninio parko direkciją, prašydami paaiškinti, kokia tvarka galėtų jiems priklausančiame 0,04065 ha žemės sklype, esančiame Samylų seniūnijoje, Vaišvydavos kaime Kauno rajone, kuriame jau veikia turizmo paslaugų verslui pritaikyta sodyba, planuoti papildomo poilsio namelio statybą. Kauno marių regioninio parko direkcija pareiškėjams paaiškino, kad pagal baigiamą rengti regioninio parko tvarkymo planą pareiškėjams priklausantis žemės sklypas įeina į ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zoną ir todėl jokia papildoma statyba šiame žemės sklype negalima. Kadangi pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra komercinės paskirties ir pareiškėjai jau teikia turizmo paslaugas, 2005 10 25 pareiškėjai su pretenzija kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos, kurioje prašė sustabdyti Kauno marių regioninio parko tvarkomojo plano rengimo procedūrą ir tvirtinimą, kol nebus suderintas klausimas dėl pareiškėjams nuosavybės teise priklausančios teritorijos reglamentavimo.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 2005 11 07 raštu Nr. V3-2.8-1523 atsakė, kad pareiškėjų pretenzija pavėluota, kad tarnyba neprivalėjo žemės savininkų informuoti raštu, kadangi pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pobūdis rengiamu planu nėra keičiamas. Pareiškėjai su tuo nesutinka, kadangi planu keičiamas esamas komercinės žemės sklypo režimo reglamentavimas.

Pareiškėjai paaiškina, kad jie kreipėsi dėl ginčo sprendimo į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (VAGK), kuri savo 2005 11 24 sprendimu Nr. 2005/03-4R-232 pareiškėjų skundo netenkino.

Pareiškėjai su VAGK sprendimo motyvais nesutinka. Paaiškina, kad sodybą K. J. įsigijo 2000 metais. Žemės sklypas nuosavybės teise buvo įsigytas 2001 metais. Žemės sklypo paskirtis nurodyta 2001 01 09 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-13 priede Nr. 6 – komercinė paskirtis (smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti). Paaiškina, kad pareiškėjų pastangomis buvo sukurtas turizmo paslaugų vystymo verslo planas. Iš suteikto banko kredito pareiškėjai baigė statyti gyvenamąjį namą, kurį ateityje ketina pritaikyti viešbučiui, šiuo metu name teikia turizmo paslaugas. Paaiškina, kad perspektyvoje numatytas tolimesnis sodybos vystymas ir naujų statinių turizmo poreikiams statymas.

Pareiškėjai nesutinka su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atsakyme dėstomais argumentais ir teigia, kad patvirtinus Kauno marių regioninio parko tvarkymo planą, jis taps pagal Teritorijų planavimo įstatymą privalomu, sprendžiant toje teritorijoje esančių žemės sklypų tvarkymo ir statybos klausimus. Mano, kad šiuo atveju buvo būtina apie planavimą pranešti savininkams raštu.

Pareiškėjai teigia, kad Teritorijų planavimo įstatymas ir kiti teisės aktai reglamentuoja teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūras. Planavimo organizatorius pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 23 str., 25 str., 26 str. Įstatymas įpareigoja pranešti raštu žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams, jeigu numatoma pakeisti jų nekilnojamojo turto būklę, naudojimo pobūdį arba paskirtį. Taip pat nustato ir Vyriausybės 1996 09 18 nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentų projekto svarstymo su visuomene nuostatų 15.1 punktas.

Pareiškėjai mano, kad Kauno marių regioninio parko tvarkomajame plane nėra išskirtas jiems priklausantis žemės sklypas, kuriame ankstesniais dokumentais nustatytas naudojimo pobūdis – būtent komercinė veikla – smulkiems verslo objektams statyti ir eksploatuoti. Aplinkos ministro 2005 03 17 įsakymu Nr. D1-151 „Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija“ tiksliai yra nustatyta komercinės paskirties objektų teritorijos apibrėžimai ir kodai. Naujas planavimo dokumentas (projektas) toje teritorijoje, kur yra žemės sklypas, draudžiantis statybą prieštarauja ir keičia pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pobūdį, arba kitaip tariant nekilnojamojo turto būklę, kai žemės sklypą buvo galima naudoti komercinių objektų statybos plėtrai, o pasikeitus teritorijos statusui, bet kokia statyba tampa negalima ir tuo nutraukiama tolimesnė verslo plėtra. Pareiškėjai paaiškina, kad savo verslo vystymo plane jie buvo orientuoti į ilgalaikį verslą ir jo plėtrą. Tam tikslui buvo investuotos nemažos lėšos į sodybos infrastruktūrą. Pareiškėjai teigia, kad tai, jog tvarkomasis planas baigiamas rengti pareiškėjų neinformuojant, užkirto kelią diskusijoms su plano rengėjais iš esmės. Pareiškėjai teigia, kad rengiamas planas pažeidžia jų teises, plano patvirtinimas užkirstų kelią pareiškėjų verslo vystymui ir paimtų kreditų grąžinimui. Pareiškėjų manymu, jei žemės sklypo būklė ar jo pobūdis yra keičiami vadovaujantis visuomenės interesu, žemės sklypo savininkui dėl to padaryti nuostoliai turi būti teisingai atlyginti. Mano, kad atlyginimas savininkams turėtų būti numatytas tvarkymo plano rengimo dokumentuose ir suderintas su žemės sklypo savininkais.

Pareiškėjai papildė skundą, nes, parengę skundą teismui, gavo Aplinkos ministerijos 2005 11 29 raštą, kuriame buvo teigiama, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerijos nepažeidė Kauno marių regioninio parko tvarkymo rengimo procedūrų, kad minimu atveju žemė nebuvo rezervuojama, nebuvo keičiama žemės sklypų būklė, naudojimo pobūdis ir tikslinė naudojimo paskirtis. Ministerija pareiškė, kad netikslinga stabdyti Kauno marių regioninio parko plano rengimo tvirtinimą. Pareiškėjai su tuo nesutinka, nes patvirtinus planą jų žemės sklypas atsiduria ekstensyvaus parko vystymo zonoje, kurioje draudžiama nauja statyba. Iki plano tvirtinimo tokia statyba nebuvo draudžiama. Tokie klausimai buvo sprendžiami detaliuoju planavimu, derinant su suinteresuotomis žinybomis.

Reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo pareiškėja K. J. grindžia tuo, kad ginčo sklype verslo, kuris buvo leidžiamas pagal žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį iki Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo, plėtojimui buvo sukurtas verslo planas, paimta paskola iš banko, mokamos palūkanos. K. J. negalėjo pradėti statybų sklype, patiria nuostolius, kurių dydis skaičiuojamas pagal mokamų palūkanų sumą. Be to, pareiškėja nurodo, kad, jeigu tvarkymo planas nebus pakeistas, tai pagal Saugomų teritorijų įstatymo 32 str. 4 d. žemės savininkui turi būti išmokėta kompensacija.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas ir pareiškėjų atstovas palaikė visus teismui teiktus prašymus.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimuose į skundą ir papildytus skundus (t. 1, b.l. 41-44, 94-97) rašo, kad su skundu nesutinka. Paaiškina, kad Kauno marių regioninio parko tvarkymo planas (planavimo schema) pradėta rengti dar 1999 metais. Tvarkymo planas buvo rengiamas ir svarstomas vadovaujantis Saugomų teritorijų bei Teritorijų planavimo įstatymais ir Teritorijų planavimo dokumentų svarstymo su visuomene nuostatais. Laikantis teisės aktų reikalavimų, visuomenės informavimo priemonėse buvo paskelbta apie atliktų darbų pristatymą visuomenei. Tvarkymo plano tekstinė dalis ir grafinė medžiaga buvo eksponuota Kauno marių regioninio parko direkcijos patalpose, Kauno miesto, Kauno rajono ir Kaišiadorių rajono savivaldybėse, Rumšiškių bei kitose seniūnijose. Teigia, kad visi besidomintys asmenys galėjo susipažinti su rengiamo specialiojo planavimo dokumento sprendiniais, jo tekstine, grafine medžiaga bei pareikšti savo nuomonę žodžiu, raštu, įrašu pasitarimų žurnale. Pareikštos pastabos ir pasiūlymai buvo aptarti viešo susirinkimo metu, dauguma jų buvo įvertinti atliekant galutinę Tvarkymo plano korektūrą. Iš pareiškėjų nebuvo sulaukta jokių pasiūlymų ir pageidavimų dėl nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimo.

Nurodo, kad Tvarkymo plano projektas buvo suderintas su Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu, Kauno miesto, Kauno rajono ir Kaišiadorių rajono savivaldybėmis bei kitomis institucijomis. Paaiškino, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patikrino Tvarkymo plano projektą ir konstatavo, kad sprendiniai ir planavimo procedūros atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir pasiūlė planą tvirtinti. Vadovaujasi teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 5 d., Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų (LRV 1997 04 16 nutarimas Nr. 370) 3.1, 17 p., 18 p.

Aiškina, kad pareiškėjų nurodomu atveju, rengiant Kauno marių regioninio parko ribų ir jo zonų ribų bei tvarkymo planus, buvo vadovaujamasi Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų (LRV 1996 08 18 nutarimas Nr. 1079) 15.1 punktu. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nereikėjo apie plano rengimą raštu pranešti žemės savininkams. Vadovaujasi LRV 2004 10 13 nutarimu Nr. 1278 patvirtintomis taisyklėmis.

Teigia, kad pareiškėjų nuosavybės teise valdomam žemės sklypui Kauno apskrities viršininko 2001 01 09 įsakymu Nr. 02-05-13 buvo nustatyta kita (komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti) žemės paskirtis, kuri Tvarkymo planu nėra keičiama. Paaiškina, kad viršininko įsakymu buvo nustatytos ir specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Vyriausybės 1992 05 12 nutarimu Nr. 343 nustatytų sąlygų XXXIV skyrius 136.7 p. nustato, kad regioninio parko teritorijoje draudžiama vykdyti bet kokius statybos, žemės kasybos bei rekreacijos infrastruktūros įrengimo darbus be nustatyta tvarka parengto projekto, kuris be kitų institucijų, turi būti suderintas su aplinkos ministerija ir parko administracija. Statybos ir rekonstravimo darbai gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Teigia, kad pareiškėjai kitos paskirties žemės sklype pastatus jau yra rekonstravę. Pastatai yra pažymėti rengiamame Kauno marių regioninio parko tvarkymo plane. Mano, kad esamų rekreacinių pastatų talpumas gali būti didinamas plečiant esamus rekreacinius pastatus bei rekonstruojant sodybas.

Teigia, kad todėl viešojo svarstymo procedūros buvo atliktos pirmiausia pagal nuostatų 14 p. Vadovaujasi Konstitucijos 54 str. ir mano, kad įstatymais ir kitais teisės aktais numatytos tam tikros sąlygos, apribojimai veiklai, kurie galėtų pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams. Pabrėžia regioninių parkų reikšmę. Aiškina, kad žemės savininkai, įsigydami sklypus regioniniame parke, pasirašytinai sutiko su regioniniam parkui taikomais žemės naudojimo apribojimais. Pareiškėjų valdomam žemės sklypui apribojimai (specialios naudojimo sąlygos) buvo nustatyti dar formuojant žemės sklypą. Mano, kad pareiškėjai prieš pradėdami komercinę veiklą Kauno marių regioniniame parke buvo susipažinę su visais apribojimais, taikomais jų sklypui.

Paaiškina, kad 2005 10 12 Vyriausybės nutarimu Nr. 1083 patvirtintas Kauno marių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas. Pagal Ribų planą pareiškėjų sklypas priklauso Girionių rekreacinei zonai, o pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Vyriausybės 2004 08 19 nutarimu Nr. 996, nagrinėjama teritorija tvarkymo plano projekte priskirta rekreacinių miškų ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zonai (M2b-1), kurioje reglamentuojama statyba. Vadovaujasi saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis, apibrėžiančiomis saugomų teritorijų reglamentų paskirtį.

Dėl skundo papildymo, kuriuo pareiškėjai prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2005 11 24 sprendimą Nr. 2005/03-4R-232 ir ginčą spręsti iš esmės, VSTT atsiliepime pasisako, kad naikinti VAGK sprendimą nėra tikslinga, nes komisija, įvertinusi visas aplinkybes pagrįstai pareiškėjų skundo netenkino.

Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo reikalavimų netenkinti. Papildomai paaiškino, kad yra gautas pareiškėjų naujas prašymas dėl plano koregavimo, kuris bus sprendžiamas.

Aplinkos ministerija atsiliepimuose į skundą ir į papildytą skundą (t. 1, b.l. 37-39, 101-103) dėsto nuomonę, kad skundas nepagrįstas.

Paaiškina, kad 1992 09 24 LR Aukščiausioji Taryba nutarimu Nr. I-2913 įsteigė Kauno marių regioninį parką. Regioninių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato Saugomų teritorijų įstatymas, Kauno marių regioninio parko nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 1999 04 29 nutarimu Nr. 490, teritorijų planavimo dokumentai ir kiti Saugomų teritorijų įstatymo 5 str. nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai.

Paaiškina, kad statiniai regioniniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, regioninių parkų tvarkymo planų sprendiniais, atsižvelgiant į daugelį ypatumų ir reikalavimų. Leistinų statinių pobūdis nustatomas regioninių parkų individualiais apsaugos reglamentais (Saugomų teritorijų įstatymo 12 str. 2 d., 13 str. 3 d.), Regioninių parkų tvarkymo planuose išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose reguliuojamas teritorijos naudojimas ir apsauga (Saugomų teritorijų įstatymo 12 str. 3 d.). Teigia, kad saugomose teritorijose nustatyti tam tikri apribojimai, apie kuriuos pareiškėjai žinojo (turėjo žinoti) ir su tuo sutiko įsigydami žemės sklypą.

Paaiškina, kad Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano projekte ginčo sklypas yra priskirtas ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zonai. Pagal saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų, patvirtintų Vyriausybės 2004 08 19 nutarimu Nr. 996, 15.1.8 punktą šioje zonoje draudžiama statyti statinius ir plėtoti inžinierinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis.

Nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad priskiriant sklypą ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zonai, keičiamas esamas komercinis žemės sklypo režimas, pagal kurį leidžiama komercinių pastatų statyba. Paaiškina, kad žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis (komercinė paskirtis) buvo nustatyta Kauno apskrities viršininko 2001 01 09 įsakymu Nr. 02-05-13. Šiuo sprendimu buvo nustatytos ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nustatytos specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1995 12 29 nutarimu Nr. 1640, VI, XXVII, XXIX, XXXIV, XLIX skyriuose. Šių sąlygų XXXIV skyriaus 136.7 punktas numato, kad regioninio parko teritorijoje draudžiama vykdyti bet kokius statybos, žemės kasybos bei rekreacijos infrastruktūros įrengimo darbus be nustatyta tvarka parengto projekto, kuris be kitų institucijų turi būti suderintas su Aplinkos ministerija ir parko administracija. Statybos ir rekonstravimo darbai gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Teigia, kad specialūs reikalavimai susiję su statinių statyba ginčo sklype buvo pareiškėjams žinomi ir jie su jais sutiko. Nurodo, kad Kauno marių regioninio parko tvarkymo planu ginčo sklypo žemės naudojimo paskirtis nekeičiama. Paaiškina, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis (būdas ir pobūdis) nustatoma apskrities viršininko sprendimu (Vyriausybės 1999 09 29 nutarimu Nr. 1073 patvirtintų taisyklių 2 p.). Mano, kad specialiųjų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų nustatymas regioninio parko tvarkymo plane ginčo sklypui negali būti traktuojamas kaip žemės sklypo pobūdžio pakeitimas. Mano, kad tai patvirtina ir pareiškėjų pateiktas VĮ Registrų centro Kauno filialo 2005 04 24 pažymėjimas.

Nesutinka, kad pareiškėjų teisės galėjo būti pažeistos jų raštu neinformavus apie rengiamą tvarkymo planą. Paaiškina, kad apie Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano rengimą ir visuomenės galimybę dalyvauti šio plano svarstyme buvo skelbta spaudoje. Plano tekstinė ir grafinė dalys buvo eksponuojamos tiek regioninio parko direkcijos patalpose, tiek kitose vietose. Paaiškina, kad raštu pareiškėjų nereikėjo informuoti ir pagal Vyriausybės 1996 09 18 nutarimu Nr. 1079 patvirtintų nuostatų 14 punktą, nes nebuvo šiame punkte nurodytų sąlygų.

Įvertina pareiškėjų teiginius, kad neva Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano organizatorius pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 23, 25 ir 26 straipsnius, ir mano, kad tokiu atveju pareiškėjai privalėjo ginčyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2005 06 17 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. 7.

Paaiškina, kad Tvarkymo projekte pareiškėjams priklausantis sklypas nėra išskirtas, nes tai neprivaloma pagal Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 35 d., Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 5 punktą.

Atsiliepime į papildytą skundą Aplinkos ministerija prašo teismo palikti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2005 11 24 sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepimų argumentus ir su skundo reikalavimais nesutiko.

Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, nustatė, kad skundas netenkintinas.

Ginčo dalykas yra specialiojo plano – Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano – dalies, kurioje yra pareiškėjai K. J. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, teisėtumas. Pareiškėjai specialiojo plano teisėtumą ginčija tuo aspektu, kad rengiant šį teritorijų planavimo dokumentą, jo rengimo procedūros metu, buvo pažeistos pareiškėjų teisės. Pareiškėjai, ginčydami rengiamą Kauno marių regioninio parko tvarkymo planą, 2005 11 10 kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (VAGK, Komisija), reikalaudami įpareigoti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos, kaip planavimo organizatorių, sustabdyti Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano rengimo procedūrą ir tvirtinimą, kol nebus išspręstas klausimas dėl pareiškėjams priklausančios teritorijos reglamentavimo, ir įpareigoti Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano projekte, Girionių rekreacinės zonos teritorijoje, kurioje yra K. J. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, pagal jo komercinės žemės sklypo paskirties pobūdį numatyti intensyvaus vystymo zoną, kurioje būtų leidžiama prekybos, paslaugų ir pramogų statinių statyba.

VAGK 2005 11 24 sprendimu Nr. 2005/03-4R-232 pareiškėjų skundo netenkino. Komisija nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad rengiamu Kauno marių regioninio tvarkymo planu keičiamas pareiškėjos K. J. sklypo naudojimo pobūdis. Nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 2 str. 1 d. žemės sklypo naudojimo pobūdis – tai tam tikrame žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiamos vykdyti veiklos specifika. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis (būdas ir pobūdis) nustatoma apskrities viršininko sprendimu (LR Vyriausybės 1999 09 29 nutarimu Nr. 1073 patvirtintų Taisyklių 2 punktas). K. J. priklausančiam žemės sklypui pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis (komercinė) buvo nustatyta Kauno apskrities viršininko 2001 01 09 įsakymu Nr. 02-05-13. Šiuo sprendimu buvo nustatytos ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nustatytos specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1995 12 29 nutarimu Nr. 1640 VI, XXVII, XXIX, XXXIV, XLIX skyriuose. Šios sąlygos numatė, kad regioninio parko teritorijoje draudžiama vykdyti bet kokius statybos, žemės kasybos bei rekreacijos infrastruktūros įrengimo darbus be nustatyta tvarka parengto projekto, kuris be kitų institucijų, turi būti suderintas su Aplinkos ministerija ir parko administracija. Statybos ir rekonstravimo darbai gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos.

VAGK padarė išvadą, kad nagrinėjamo ginčo atveju rengiamu Kauno marių regioninio parko tvarkymo planu pareiškėjos žemės sklypo pobūdis nėra keičiamas.

Taip pat VAGK nesutiko, kad neinformavus pareiškėjų raštu apie rengiamą Kauno marių regioninio parko tvarkymo planą, buvo pažeistos pareiškėjų teisės. Rėmėsi tuo, kad šis planas buvo svarstomas ir eksponuojamas viešai, apie tai buvo skelbiama spaudoje. VAGK pasisakė, jog Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 5 d. numato, kad ginčus, kilusius teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir svarstymo procedūros metu, nagrinėja teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1997 04 16 nutarimu Nr. 370, 17 punktas nustato valstybinės teritorijų planavimo priežiūros sąvokos apibrėžimą. Tokią priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI, Inspekcija) prie Aplinkos ministerijos. Inspekcijos atsakymas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų 18 p.). Inspekcija patikrino rengiamo plano sprendinius bei planavimo procedūrų dokumentus ir 2005 06 17 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. 7 konstatavo, jog dokumento sprendiniai ir planavimo procedūros iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus, ir pasiūlė Kauno marių regioninio parko tvarkymo planą tvirtinti.

VAGK padarė išvadą, kad pareiškėjai iš esmės ginčija 2005 06 17 patikrinimo aktą, kuriuo konstatuota, jog planavimo procedūros nebuvo pažeistos, o ginčyti šį aktą pasibaigė ABTĮ 30 str. 1 d. nustatytas terminas. Dėl to Komisija šio akto nevertino (šio akto Komisijai neskundė ir patys pareiškėjai) ir nusprendė skundo netenkinti.

Teismas daro išvadą, kad VAGK sprendime teisingai pasisakė, jog ginčijant teritorijų planavimo procedūrų teisėtumą, įstatymas numato privalomą ikiteisminę tvarką. Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 5 d. nustatė būtent tokią ginčų sprendimo tvarką, tačiau tik ginčams, kilusiems derinimo ir svarstymo procedūros metu. Šio ginčo situacija yra tokia, kad specialiojo planavimo, kuris yra ginčijamas, organizatoriumi buvo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, o plano derinimo ir svarstymo procedūra buvo užbaigta Inspekcijai priėmus 2005 06 17 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. 7, kurio pareiškėjai nenuginčijo, todėl jis laikomas teisėtu. Kadangi šis aktas galiojo, VAGK pagrįstai netenkino pareiškėjų skundo įpareigoti specialiojo planavimo organizatorių Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos atlikti tam tikrus veiksmus, t.y. stabdyti planavimo procedūrą bei keisti projektą.

Po VAGK sprendimo priėmimo situacija pasikeitė, nes parengtam planui pritarė ir Aplinkos ministerija, kuri apie tai pranešė pareiškėjams 2005 11 29 raštu Nr. (1-17)-D8-9136 (t. 1, b.l. 26-27). Dėl to pareiškėjai teismui pateikė naują reikalavimą įpareigoti Aplinkos ministeriją grąžinti Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano projektą planavimo organizatoriui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai išspręsti prieštaravimams, kadangi pareiškėjos K. J. sklypas yra komercinės paskirties, o projekte toje teritorijoje planuojamas ekstensyvus teritorijos režimas.

Naujas reikalavimas, kuris nebuvo nagrinėtas VAGK, grindžiamas tais pačiais argumentais. Pareiškėjų manymu šiuo metu K. J. sklype, esančiame parko teritorijoje, nauja statyba nebuvo draudžiama, šie klausimai buvo sprendžiami detaliuoju planavimu, derinant nustatyta tvarka planą su suinteresuotomis žinybomis, o patvirtinus norminiu aktu Kauno marių regioninio parko tvarkymo planą, nauja statyba bus draudžiama. Tuo keičiamas sklypo naudojimo pobūdis, o tokiu atveju apie specialųjį planavimą pareiškėjai turėjo būti pranešta individualiai, nes tai numato Vyriausybės 1996 09 18 nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų 15 punktas.

Taip pat pareiškėjai kelia naują reikalavimą dėl Aplinkos ministro 2006 03 07 įsakymo Nr. D1-111 „Dėl Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ teisėtumo.

Pagal faktines ginčo aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėjų teisėti lūkesčiai dėl ginčo sklypo naudojimo galėjo atsirasti tik tuomet, kai vienas sutuoktinių, K. J., įsigijo šį sklypą nuosavybėn. Iš pareiškėjų pateikto VĮ Registrų centras Kauno filialo 2005 04 24 pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (b.l. 19-20, t. 1, toliau Pažymėjimas) nustatyta, kad K. J. sklypo nuosavybės teisė įregistruota pagal 2005 04 13 pirkimo pardavimo sutartį bei priėmimo-perdavimo aktą. Pareiškėjai nepateikė į bylą duomenų, kokiu pagrindu jie valdė šį sklypą iki 2005 04 13 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Iš pareiškėjų paaiškinimų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas K. J. dar 2001 metais su buvusia sutuoktine D. J. buvo įsigijęs sodybą toje vietoje. Nors pareiškėjai teigia, kad žemės sklypą kažkuris iš jų įsigijo dar 2001 metais, tačiau šio fakto pareiškėjai neįrodinėja. Tai, kad Kauno rajono savivaldybė K. J. dar 2003 09 30 išdavė pažymėjimą, leidžiantį verstis kaimo turizmo veikla, (b.l. 25, t.1), neturi teisinės reikšmės nagrinėjant klausimą, ar skundžiamu specialiuoju planu pasikeitė ginčo sklypo žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis, nes žemės sklypo naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis yra registruojami Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenyse.

Nustatyta, kad K. J. įsigijus šį sklypą nuosavybėn, šiam sklypui dar 2001 01 09 apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-13 (t. 1, b.l. 22-23) buvo nustatytos specialios naudojimo sąlygos, žemės naudojimo paskirtis ir būdas. Taigi, nors įsigyto sklypo paskirtis buvo nustatyta: „Kita (komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti)“, tačiau jau tuo metu, ir anksčiau, nuo apskrities viršininko įsakymo priėmimo, žemės naudojimas pagal paskirtį buvo ribojamas dėl to, kad sklypas ir tuo metu buvo regioninio parko teritorijoje. Kauno apskrities viršininko 2001 01 09 įsakymo Nr. 02-05-13 3 punktu bei įsakymo priedais (t. 1, b.l. 22-23) nustatyta laikytis dar žemėtvarkos projekte nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, nurodytų 4-6 priedų 8 skiltyje. Priedų 8 skiltyje nurodyta, kad specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos nustatomos pagal LRV 1995 12 29 nutarimą Nr. 1640, nurodoma, kad būtina laikytis šiuo nutarimu patvirtintų sąlygų VI, XXIX, XXXIV, XLIX, XXVII skyriuose numatytų apribojimų.

To fakto, kad sklypas visada buvo Kauno marių regioninio parko teritorijoje, o parkas įsteigtas dar 1992 09 24 LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Nr. I-2913, po to eile teisės aktų įtvirtintas šio regioninio parko, kaip saugomos teritorijos, statusas (Vyriausybės 1996 05 15 nutarimas Nr. 572, 1999 04 29 nutarimas Nr. 490, 2005 10 12 nutarimas Nr. 1083), neneigia ir pareiškėjai. Vyriausybės 1995 12 29 nutarimu Nr. 1640 „Dėl LR Vyriausybės 1992 05 12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“, kuris nurodytas Kauno AVMI 2001 01 09 įsakyme Nr. 02-05-13, XXXIV skyriaus 137 punkte buvo nustatyta, kad Nacionalinių ir regioninių parkų teritorijoje draudžiama statyti bei rekonstruoti statinius ir pan., nesuderinus šių darbų su Aplinkos ministerija ir parko administracija (137.12 p.). Tačiau apskrities viršininko įsakymo priėmimo metu galiojo 1996 09 30 Vyriausybės nutarimo Nr. 1135 redakcija, kurios XXXIV skyriaus 136 punktas nustatė, kad pagal bendruosius apribojimus visose nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose draudžiama vykdyti bet kokius statybos, žemės kasybos bei rekreacinės infrastruktūros įrengimo darbus be nustatytąja tvarka parengto projekto, kuris be kitų institucijų, turi būti suderintas su Aplinkos apsaugos ministerija ir parko administracija. Statybos ir rekonstravimo darbai gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos (136.7 punktas). Ši nuostata galioja iki šiol.

Taigi iš šio teisinio reguliavimo darytinos dvi išvados. Pirma, pareiškėjai įsigydami sklypą jau žinojo arba turėjo žinoti apie apskrities viršininko nustatytas žemės naudojimo apribojimo specialiąsias sąlygas. Antra, statyba ginčo sklype nėra visai draudžiama, o turi būti atitinkamai derinama. Taip buvo nustatyta tiek 2001 metais, tiek šios nuostatos galioja iki šiol, nes sklypo kadastro ir registro duomenys pagal pareiškėjų pateiktą 2005 04 24 pažymą (t.1, b.l. 19-20) yra nepakeisti. Pareiškėjai teismui nepateikė skundo dėl atitinkamų institucijų, kurios nederina pareiškėjų pateiktų projektų ar planų, konkrečių sprendimų, o ginčija specialaus plano sprendinius ir jo rengimo procedūrą. Pirmiau minėta, kad šiai procedūrai ginčyti yra praėję teisės aktuose nustatyti terminai, galioja 2005 06 17 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikrinimo aktas Nr. 7, kuris atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytam dokumentui. Pagal šią teisės normą po planavimo dokumento tikrinimo seka jo tvirtinimas, t.y. šiuo atveju Aplinkos ministerija neturėjo pagrindo netvirtinti Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano, todėl 2006 03 07 įsakymu Nr. D1-111 šį planą patvirtino. Specialiųjų planų patvirtinimo terminai nustatyti Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 3 dalyje, todėl Aplinkos ministerija negalėjo pažeisti įstatymo ir netvirtinti plano esant jo patikrinimo dokumentui ir planavimo organizatoriaus prašymui.

Beje, teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 9 dalyje numatyta, kad planavimo organizatorius, šiuo atveju Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, esant tam tikroms sąlygoms, gali motyvuotai siūlyti priimti sprendimą dėl specialiojo plano keitimo šį planą tvirtinusiai institucijai. Pareiškėjai dėl tokios procedūros inicijavimo gali kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą.

Iš dalies dėl nurodytų argumentų teismas neabejoja Aplinkos ministro 2006 03 07 įsakymo Nr. D1-111 teisėtumu, todėl nemano, kad šiuo atveju būtina teikti prašymą dėl šio norminio teisės akto teisėtumo. Pareiškėjai nurodo ir kitus argumentus, kodėl jie mano, kad Aplinkos ministro įsakymas ir juo patvirtintas specialus teritorijų planavimo dokumentas neatitinka jų nurodomų teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjai nurodo daugelį teisės aktų (t. 1, b.l. 190-196 ir kt.), kuriems jų manymu prieštarauja patvirtintas specialusis planas, tačiau visi šie argumentai gali būti suvedami į vieną – pareiškėjai teigia, kad patvirtinus planą pasikeitė jų žemės sklypo naudojimo paskirtis, būklė, naudojimo pobūdis. Dėl šių argumentų dalies jau pasisakyta, t.y. žemės naudojimo paskirtis išliko ta pati („Kita“ pagal Žemės įstatymą), ir anksčiau buvo nustatyti regioniniams parkams būdingi žemės naudojimo apribojimai. Pareiškėjai teigia, kad jų sklypą parko tvarkymo plane priskyrus ekstensyvaus pritaikymo (miškų parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zonos reglamentu tvarkomai teritorijai, jie prarado galimybę naudoti sklypą pagal patvirtintą komercinę paskirtį.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjų sklypas yra Girionių rekreacinėje zonoje, kurios ribos nustatytos 2005 10 12 Vyriausybės nutarimu Nr. 1083 „Dėl Kauno marių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“, ir Aplinkos ministerija privalėjo laikytis šio Vyriausybės nutarimo nuostatų. Pagal Vyriausybės 2004 08 19 nutarimu Nr. 996 patvirtintus Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus rekreacinė teritorija turi būti priskirta rekreacinių miškų ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zonai (III. Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentas, 15.1 punktas), kurioje statyba ribojama, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjai prarado galimybę naudoti sklypą pagal patvirtintą paskirtį. Tokia išvada daroma dėl to, kad to paties Reglamento 15.1.8 punkte pasakyta, jog ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje draudžiama statyti statinius ir plėtoti inžinierinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Šiuo atveju pareiškėjų sklype žemės naudojimo tikslinė paskirtis jau yra pakeista į kitą (komercinės paskirties), todėl šio punkto nuostatos, kad statyba visiškai draudžiama, pareiškėjų sklypui negali būti taikomos. Minėta, kad Kauno apskrities viršininko 2001 01 09 įsakymu Nr. 02-05-13 nustatytos specialiosios šio sklypo naudojimo sąlygos, kurios leidžia statybą tik suderinus su atitinkamomis institucijomis, ir šis apribojimas buvo nuo 2001 metų bei galiojo sklypo įsigijimo momentu. Žemės įstatymo 22 str. 5 dalyje nustatyta, kad konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus. Šio ginčo atveju tokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris yra teritorijų planavimo dokumentas (šis projektas nurodytas apskrities viršininko 2001 01 09 įsakymo 3 punkte). Toliau šiame straipsnyje nustatoma: kai patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą (šiuo atveju specialųjį planą) ar jo patikslinimą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, teritorijų planavimo dokumento rengimo organizatorius per 10 dienų nuo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo apie tai raštu praneša žemės sklypo savininkui, nurodydamas konkrečias taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia registro tvarkytojui informaciją apie žemės sklypo kadastro ir registro duomenų pakeitimą. Žemės įstatymo 22 str. 6 dalyje nustatyta, kad toks institucijos sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o 9 ir 10 dalyse nustatyta, kad tokiu atveju, jeigu specialiosios sąlygos būtų pakeistos, žemės savininkas turi teisę į nuostolių atlyginimą bei kompensaciją. Nei pareiškėjai, nei atsakovai nepateikė informacijos, kad ginčo sklype keistųsi žemės naudojimo specialiosios sąlygos, kad būtų atlikti minėtoje įstatymo normoje išvardyti veiksmai, todėl nėra pagrindo manyti, kad ginčo sklype nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos pasikeitė, o tai reiškia, kad ir toliau tiek pareiškėjai, tiek institucijos turi laikytis jau nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.

Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties sąvoka yra apibrėžiama Žemės įstatymo 2 str. 1 dalyje, o 24 straipsnyje nustatyta žemės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio nustatymo ir keitimo tvarka. Ši tvarka detalizuota 1999 09 29 Vyriausybės nutarimu Nr. 1073. Ginčo sklype pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas ir pobūdis yra nustatyti apskrities viršininko įsakymu, ši paskirtis įrašyta kadastro ir registro duomenyse. Sklypo pagal žemės įstatymo 29 straipsnį paskirtis yra „Kita“, o naudojimo būdas: „komercinės paskirties objektų teritorija“ (29 str. 1 d. 4 p.). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys nėra pakeisti, todėl nei naudojimo paskirtis, nei būdas nesikeičia, šių įrašų, kol jie nenuginčyti, privalo laikytis tiek pareiškėjai, tiek institucijos, taip pat kaip ir įrašų apie specialiąsias naudojimo sąlygas.

Dėl nurodytų argumentų teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog skundžiamo specialiojo plano – Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano – sprendiniais buvo pažeistos pareiškėjų, kaip žemės sklypo savininkų teisės, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų dėl planavimo organizatoriaus įpareigojimo suderinti plano sprendinius su žemės sklypo savininku. Pirmiau minėtos įstatymų nuostatos nenumato galimybės specialųjį planą tvirtinančiai institucijai (šiuo atveju Aplinkos ministerijai) galimybės grąžinti jau patvirtintą planą planavimo organizatoriui. Plano keitimas galimas tik Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatyta tvarka.

Pareiškėja K. J. kelia reikalavimą ir dėl nuostolių priteisimo. Pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas žala gali būti atlyginama tik nustačius valdžios institucijų aktų neteisėtumą. Šiuo atveju aktai pripažįstami teisėtais, todėl nėra pagrindo žalos atlyginimui. Be to, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad dėl patvirtinto specialaus plano patyrė nuostolių. Planas įsigaliojo tik paskelbus Aplinkos ministro 2006 03 07 įsakymą Nr. D1-111, tuo tarpu pareiškėja nuostolius grindžia 2005 09 29 kredito sutartimi (t. 1, b.l. 152-154). Pareiškėjai neginčijo teismui institucijų konkrečių sprendimų (pavyzdžiui, naujų pastatų ar pastatų rekonstravimo projektų nederinimo), kurie sutrukdė naudoti sklypą pagal tinkamai įregistruotą paskirtį, būdą, todėl teismas neturi pagrindo teigti, kad institucijos, atsakovai šioje byloje, savo konkrečiais sprendimais sutrukdė pareiškėjams vystyti verslą, kuris pareiškėjų sklype turėjo būti tuo laikotarpiu leidžiamas.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85str.- 88 str., 127 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjų K. J. ir K. J. skundą atmesti.

Palikti galioti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2005 11 24 sprendimą Nr. 2005/03-4R-232.

Netenkinti prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl 2006 03 07 Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-111 „Dėl Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ teisėtumo tyrimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.