- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-21
- Bylos Nr.
- P-575-364-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- M. J.
- Atsakovas
- Muitinės kriminalinei tarnybai
- Kategorijos
- 66.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A6-114/2007 pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Muitinės kriminalinei tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I
Pareiškėjas M. J. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės kriminalinės tarnybos direktoriaus 2006 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 1P-06 „Dėl M. J. atleidimo iš pareigų“ ir paskirti jam švelnesnę tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas įsakymas buvo priimtas 2006 m. sausio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 4R-30 pagrindu. Išvadoje buvo nustatyta, kad jis 2005 m. gruodžio 1 d. 20 val. 05 min. ne tarnybos metu, neuniformuotas, būdamas neblaivus (lengvas girtumo laipsnis), vairuodamas Muitinės kriminalinei tarnybai priklausantį automobilį „Ford Focus“, Kudirkos Naumiestyje, Vilkaviškio g. ties 6 – uoju numeriu pažymėtu namu, padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino vairuojamą automobilį bei dar dvi transporto priemones. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo pat tarnybinio tyrimo pradžios jis neginčijo įvykdyto pažeidimo, pripažino kaltę, atlygino padarytą žalą, tačiau ši aplinkybė tarnybinio patikrinimo išvadą surašiusios komisijos nebuvo įvertinta. Teigė, kad Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Statutas) 37 straipsnio 2 dalyje išvardintas atvejų, kai gali būti skiriama nuobauda – atleidimas iš užimamų pareigų, baigtinis sąrašas. Jo padaryti veiksmai Statute nėra numatyti kaip pagrindas taikyti nuobaudą – atleidimą iš pareigų, dėl to griežčiausia nuobauda paskirta neteisėtai. Pareiškėjas nesutiko ir su Muitinės pareigūnų etikos kodekso 34 punkto bei Statuto 55 straipsnio l dalies 19 punkto taikymu, nes muitinės pareigūnui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – gali būti skiriama tik Statuto 37 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Pareiškėjo nuomone, dėl teisės aktų neteisingo taikymo tarnybinio tyrimo išvados yra nepagrįstos ir neteisėtos. Be to, skiriant nuobaudą buvo nukrypta nuo jos skyrimo principų, nes neatsižvelgta į padaryto pažeidimo sunkumą, kaltės laipsnį, asmenybę (buvo skatintas), neįvertinta, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo. Pareiškėjas teigė, kad būtina vadovautis teisingumo ir teisinės valstybės principais, kad pažeistas proporcingumo principas. Tarnybinio tyrimo išvadose nepagrįstai teigiama, jog padarė vieną iš pavojingiausių ir sunkiausių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų, nes KET nėra įtvirtintas tokių pažeidimų institutas. Be to, eismo įvykis, kurio metu kitiems asmenims buvo padaryta minimali 250 Lt žala, negalėjo būti vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių ir sunkiausių. Pareiškėjas nurodė, kad alkoholio nevartojo, o gėrė vaistus, kurių sudėtyje buvo alkoholio. Informuodamas tarnybos direktorių, jog eismo įvykis buvo „operacijos metu“, nenorėjo nieko suklaidinti, kadangi pati operacija dar nebuvo pasibaigusi. Iš tiesų apie eismo įvykį neinformavo Infrastruktūros ir ūkio skyriaus viršininko, tačiau vien toks neinformavimas nėra ir negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti. Apie eismo įvykį nedelsiant informavo Kelių policiją, savo tiesioginį viršininką ir draudimo bendrovę, o kitą dieną ir tarnybos direktorių. Pastebėjo, kad neinformavo Infrastruktūros ir ūkio skyriaus viršininko ir todėl, kad tai padaryti ir spręsti klausimą dėl transporto priemonės remonto žadėjo viršininko pavaduotojas.
II
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino Muitinės kriminalinės tarnybos direktoriaus 2006 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 1P-06 ir grąžino pareiškėją į Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyriaus Nusikaltimų tyrimo poskyrio vyriausiojo inspektoriaus pareigas.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo atleistas iš užimamų pareigų vadovaujantis Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punktu, t. y. už tai, jog akivaizdžiai diskreditavo muitinės pareigūno vardą. Kadangi pareiškėjas skundžiamu įsakymu buvo atleistas vadovaujantis Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punktu – kai pareigūnas savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu diskredituoja muitinės pareigūno vardą, teismas padarė išvadą, kad esminis elementas, leidžiantis taikyti šį savarankišką atleidimo pagrindą, yra kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, kuris turi atitikti Statuto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą sąvoką. Statuto 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad muitinės pareigūno vardo diskreditavimas – su tarnybinių pareigų atlikimu susijusi ar nesusijusi muitinės pareigūno veika, kuria akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja. Nustačius, kad buvo atitinkami pareigūno veiksmai, jų akivaizdumo kriterijus vertintinas atsižvelgiant į visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių tikimasi iš pareigūnų, požiūriu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A11-129/2004 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5, psl. 82-87) nurodyta kiekvienoje konkrečioje byloje išaiškinti, koks pareigūno veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindas, ar pareigūnas yra kaltas dėl tokio veikimo ar neveikimo. Nurodyta, kad atleidimas už pareigūno vardo pažeminimą (pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, o tai atitinka Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatas) gali būti pripažintas pagrįstu tik nustačius šių aplinkybių visumą. Todėl teismas padarė išvadą, kad ne visais atvejais, kai buvo nustatytos faktinės aplinkybės, jog pareigūnas neblaivus vairavo transporto priemonę, laikytina, kad pareigūnas akivaizdžiai diskreditavo pareigūno vardą. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš tarnybinio tyrimo medžiagos bei administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pažeidimo padarymo metu tarnybinių pareigų nevykdė, buvo neuniformuotas, netrukdė išaiškinti pažeidimą, atlygino padarytą žalą. Kiti eismo įvykio dalyviai paaiškinimuose bei policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nenurodė, kad pareiškėjas pažeidimo tyrimo metu būtų bandęs išvengti atsakomybės ar kitaip pasielgęs netinkamai, kiti eismo įvykio dalyviai taip pat nenurodė, kad pareiškėjas galėjo būti neblaivus, alkotesteriu įvykio vietoje pareiškėjui buvo nustatytas girtumo laipsnis 0,55 promilės, t. y. artimas normai, todėl jis turėjo teisę siekti, kad neblaivumo laipsnis būtų patikslintas, ir tai nelaikytina atsakomybės vengimu. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš tarnybinio patikrinimo išvados bei skundžiamo įsakymo matyti, jog pats administracinio teisės pažeidimo padarymas, kuris iš tiesų priskiriamas prie pavojingų ir sunkių, pripažintas akivaizdžiu muitinės pareigūno vardo diskreditavimu, už kurį pritaikyta iš esmės pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas. Tačiau nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei įsakyme neįvertintos minėtos pažeidimo padarymo aplinkybės bei pažeidėjo asmenybė, kuri pagal pareiškėjo pateiktas ir atsakovo neginčytas dokumentų kopijas turėjo būti apibūdinta teigiamai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje neanalizuoti pareiškėjo asmenybę apibūdinantys duomenys, nors Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintos Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklės (toliau – Taisyklės) įpareigoja ištirti tokius duomenis. Nors pareiškėjas atleistas iš tarnybos savarankišku pagrindu, tačiau ir šiuo atveju taikytinos paminėtos taisyklės, kuriose nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skiriamos laikantis principo, jog būtina atsižvelgti į padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą, jo padarymo aplinkybes, priežastis ir pasekmes, taip pat į nusižengimą padariusio pareigūno kaltę bei asmenybę, kad už tyčinį tarnybinį nusižengimą skiriama griežtesnė nuobauda negu už nusižengimą dėl neatsargumo ar aplaidumo (5 p.). Taisyklėse įstaigos vadovui suteikta teisė atsižvelgti į tarnybinio patikrinimo išvadoje bei pareigūno paaiškinime išdėstytas aplinkybes (26 p.). Taigi teismas nusprendė, kad atleidimas, kaip priemonė, taikoma už pareigūno vardo diskreditavimą, negali būti taikomas neįvertinant pareigūno asmenybės, kitų minėtų aplinkybių, t. y. automatiškai, kai pareigūnas patraukiamas administracinėn atsakomybėn už atitinkamą administracinį teisės pažeidimą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo veiksmais nebuvo akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas padarė veiką, kuri vertinama kaip pareigūno vardo diskreditavimas. Teismas nurodė, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nėra vieno iš paminėto pagrindo esminių kriterijų – akivaizdumo, todėl skundžiamas įsakymas naikintinas. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas skundu prašė skirti jam švelnesnę nuobaudą. Tačiau kadangi tarnybinė nuobauda pareiškėjui skundžiamu įsakymu iš viso nebuvo skirta, tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nėra siūlymo skirti jam tarnybinę nuobaudą (yra tik siūlymas atleisti iš tarnybos savarankišku pagrindu), tarnybinės nuobaudos skyrimas, jos parinkimas yra įstaigos vadovo kompetencija, teismas, neturėdamas konkretaus įstaigos vadovo sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, negali paskirti pareiškėjui tarnybinės nuobaudos.
III
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą paliko nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmetė. Teismas nurodė, kad Statuto 55 straipsnio l dalies 19 punkte, skirtingai nei Statuto 37 straipsnio 2 dalyje, numatančioje atleidimą iš užimamų pareigų kaip griežčiausią tarnybinę nuobaudą, numatytas savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas. Todėl iš pirmosios instancijos teismo sprendimo šalintini motyvai dėl aplinkybių, kurias atsakovas, vadovaudamasis Taisyklėmis, turėjo įvertinti pareiškėjo atžvilgiu, kaip tai daroma, kai atleidžiama iš užimamų pareigų skiriant griežčiausią tarnybinę nuobaudą. Teismas, vadovaudamasis Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punktu, 2 straipsnio 4 dalimi, padarė išvadą, kad tam, jog būtų pagrindas atleisti muitinės pareigūną iš užimamų pareigų dėl pareigūno vardo diskreditavimo, turi būti nustatyta, kad tas pareigūnas savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu, su tarnybinių pareigų atlikimu susijusiais ar nesusijusiais veiksmais arba neveikimu akivaizdžiai menkino muitinės autoritetą ir griovė pasitikėjimą ja. Esminiai elementai, leidžiantys taikyti šį savarankišką atleidimo pagrindą, yra pareigūno veikimas ar neveikimas ir kaip pasekmė atsiradusio muitinės autoriteto menkinimo bei pasitikėjimo ja griovimo akivaizdumas, t. y. būtina, kad visuomenė, atsižvelgiant į padidintus moralės normų laikymosi reikalavimus ir teisėtus lūkesčius, kurių tikimasi iš statutinių pareigūnų tiek jų tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu, vienareikšmiškai neigiamai vertintų ir smerktų tokius muitinės pareigūno veiksmus ar neveikimą. Todėl sprendžiant dėl statutinio muitinės pareigūno atleidimo iš užimamų pareigų dėl pareigūno vardo diskreditavimo būtina įvertinti visas pareigūno veikimą ar neveikimą sąlygojusias aplinkybes (įvertinant paties pareigūno galėjimą ir privalėjimą suvokti neigiamų pasekmių tikimybę), priežastis, konkrečius netinkamus pareigūno veiksmus (neveikimą), jo elgesį po to, o taip pat atsiradusias neigiamas pasekmes. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo padarytu eismo įvykiu (pareiškėjas eismo įvykio metu tarnybiniu automobiliu naudojosi tiesioginiam viršininkui leidus vykdamas pasiimti tarnybos metu paliktų asmeninių daiktų ir raktų nuo buto; apie eismo įvykį pareiškėjas nedelsdamas informavo kelių policiją, savo tiesioginį viršininką ir draudimo bendrovę, o kitą dieną – ir tarnybos direktorių; pareiškėjas atlygino eismo įvykiu padarytą žalą; pareiškėjui nustatytas tik lengvas girtumo laipsnis, o alkoholį, kaip jis nurodė, naudojo pas tėvus kaip naminių vaistų nuo sušalimo sudėtinę dalį, o ne kaip alkoholinį gėrimą, o tai tikėtina įvertinus, jog pareiškėjas visą dieną tarnybines pareigas buvo vykdęs dirbdamas fermoje šaltu metų sezonu; pareiškėjas nebandė, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ar kitokiais būdais, išvengti atsakomybės už eismo įvykį), konstatavo, kad pareiškėjo veiksmais nebuvo akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas padarė veiką, kuri vertinama kaip pareigūno vardo diskreditavimas. Teismas pažymėjo, jog atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė asmenų lygybės principą, kadangi kitose bylose teismai konstatavo, kad vairuojant automobilį neblaiviam diskredituojamas pareigūno vardas, o šiuo atveju konstatavo, kad jis nediskredituojamas. Teismas pabrėžė, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertintos visos aplinkybės (girtumo laipsnis, priežastys, dėl kurių automobilį vairavo neblaivus, apsvaigimo alkoholiu aplinkybės ir pan.), susijusios su automobilio vairavimu esant neblaiviam, o šioje byloje, kaip jau buvo minėta, nustatytos pareiškėjui gana palankios aplinkybės, skirtingai nei daugelyje tokio pobūdžio administracinių bylų.
IV
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas 2007 m. lapkričio 16 d. padavė teikimą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A6-114/2007 vadovaujantis ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p. (procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą). Teikimas grindžiamas šiuo argumentu:
Šioje byloje teismas konstatavo, kad sprendžiant muitinės pareigūno atleidimo iš tarnybos dėl pareigūno vardo diskreditavimo, pasireiškusio tuo, kad pareigūnas neblaivus sukėlė eismo įvykį, teisėtumo klausimą, būtina įvertinti daugiau papildomų aplinkybių: pareigūno elgesį po eismo įvykio, girtumo laipsnį (lengvas ar sunkus), kokiu tikslu vartojo alkoholį, taip pat kitas pareigūno veikimą ar neveikimą sąlygojusias aplinkybes, priežastis, konkrečius netinkamus pareigūno veiksmus, atsiradusias neigiamas pasekmes. Kitaip tariant, sprendžiant ginčą dėl statutinio muitinės pareigūno atleidimo iš užimamų pareigų dėl pareigūno vardo diskreditavimo, teismo manymu, būtina įvertinti visas pareigūno veikimą ar neveikimą sąlygojusias aplinkybes (įvertinant paties pareigūno galėjimą ir privalėjimą suvokti neigiamų pasekmių tikimybę), priežastis, konkrečius netinkamus pareigūno veiksmus (neveikimą), jo elgesį po to, o taip pat atsiradusias neigiamas pasekmes. Tačiau tokia teismo išvada neatitinka ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašiuose ginčuose. Pavyzdžiui, Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-11-803/2005 konstatuota, kad faktas, jog statutinis pareigūnas vairavo automobilį būdamas neblaivus, nors tai įvyko ne pareiškėjui atliekant tarnybines pareigas, „Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 7 punkto taikymo prasme yra pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėjo veiksmus kaip pareigūno vardą pažeminančius, nepriklausomai nuo kitų paties autoįvykio aplinkybių bei jo pasekmių“. Administracinėje byloje Nr. A-7-247/2004 priimtoje Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 24 d. nutartyje, sprendžiant ginčą dėl ne tarnybos metu automobilį vairavusio neblaivaus policijos pareigūno atleidimo iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo, be kita ko, konstatuota, kad „pareiškėjas savo veiksmais ne darbo metu ir ne darbo vietojo sąmoningai elgėsi priešingai teisei, o tai yra policijos pareigūno vardą žeminanti veika, už kurią Statute numatytas specialusis atleidimo iš tarnybos pagrindas (Statuto 53 str. l d. 7 p.)“. Teikime nurodoma, kad kyla abejonių dėl šioje administracinėje byloje apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų atitikties administracinių teismų praktikai analogiškuose ginčuose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V
Teikimas tenkinamas. Procesas byloje atnaujinamas.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
ABTĮ 13 str. 1 d. numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Dėl to teisėjų kolegija vertins įstatymo taikymo šioje byloje ir teikime nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose atitikimą vienodos teismų praktikos aspektu.
Šioje byloje pareiškėjas yra statutinis muitinės pareigūnas. Muitinės kriminalinės tarnybos direktoriaus 2006 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1P-06 „Dėl M. J. atleidimo iš pareigų“ pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, remiantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio l dalies 19 punkto pagrindu. Minėto Statuto 55 straipsnio l dalies 19 punkte nurodyta, kad muitinės pareigūnas iš pareigų atleidžiamas, kai jis savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu diskredituoja muitinės pareigūno vardą.
Teikime nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose Nr. A-11-803/2005 ir Nr. A-7-247/2004 („Administracinių teismų praktika“ Nr. 9, P. 407-409) buvo sprendžiama dėl policijos pareigūno atleidimo iš tarnybos ir buvo aiškinamas ir taikomas kitas įstatymas - Vidaus tarnybos statutas ir šio statuto 53 straipsnio l dalies 7 punktas. Šio Statuto 53 straipsnio l dalies 7 punkte nurodyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.
Vidaus tarnybos statuto 2 str. 7 p. nustatyta, kad pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 str. 4 d. nustatyta, kad muitinės pareigūno vardo diskreditavimas - su tarnybinių pareigų atlikimu susijusi ar nesusijusi muitinės pareigūno veika, kuria akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja. Taigi šiuose įstatymuose sąvokos „pažeminimas“ ir „diskreditavimas“ įstatymo leidėjo suprantamas iš esmės taip pat. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtuose Statutuose yra numatytas statutinių valstybės pareigūnų atleidimas iš tarnybos iš esmės analogišku pagrindu. Teismo nuomone tarnyba valstybei statutiniais pagrindais turėtų būti grindžiama iš esmės tais pačiais principais, nepaisant to kokiame konkrečiame padalinyje tarnauja pareigūnas. Todėl pareigūnų teisinis statusas jų atsakomybė turėtų būti grindžiama irgi tais pačiais principais, kadangi byloje yra požymių, kad teisinis statusas tarp muitinės ir policijos pareigūnų nėra toks didelis, kad vieniems jų būtų suteikiamos išskirtinės privilegijos (ši aplinkybė teismo nebuvo tiriama šioje byloje).
Šioje byloje teismas konstatavo, kad sprendžiant dėl muitinės pareigūno atleidimo iš tarnybos dėl pareigūno vardo diskreditavimo, pasireiškusio tuo, kad pareigūnas neblaivus sukėlė eismo įvykį, būtina įvertinti daugiau papildomų aplinkybių: pareigūno elgesį po eismo įvykio, girtumo laipsnį (lengvas ar sunkus), kokiu tikslu jis vartojo alkoholį, taip pat kitas pareigūno veikimą ar neveikimą sąlygojusias aplinkybes, priežastis, konkrečius netinkamus pareigūno veiksmus, atsiradusias neigiamas pasekmes.
Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. vasario 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-7-247/2004 analogišką aplinkybę - neblaivaus pareigūno sukeltą eismo įvykį - vertino kaip vienintelį ir pakankamą pagrindą konstatuoti, jog yra diskredituotas pareigūno vardas (Vidaus tarnybos statuto 53 str. l d. 7 p.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. liepos 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-11-803/2005 nurodė, kad vien tas faktas, jog pareigūnas vairavo automobilį neblaivus yra pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėjo veiksmus kaip pareigūno vardą pažeminančius, nepriklausomai nuo kitų to paties įvykio aplinkybių (Vidaus tarnybos statuto 53 str. l d. 7 p.). Pažymėtina, kad teismo išvados pastarojoje byloje buvo paskelbtos Administracinių teismų praktikos 9 numeryje (psl. 408) ir sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. tai yra teismo praktika, į kurią būtina atsižvelgti nagrinėjant panašias bylas.
Teismas vertina, kad įstatymų leidėjas, teisėkūros procese nustatydamas konkrečią elgesio taisyklę, formuluodamas jos žodinę išraišką, sprendžia kokie yra teisiškai reikšmingi faktai, kad ta elgesio taisyklė būtų taikoma. Teisės normoje yra išreiškiama įstatymų leidėjo valia ir teisės norma atlieka tam tikro draudžiamo, privalomo ar galimo elgesio ribas, etalonus. Paminėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose buvo vertinama ta pati aplinkybė – šiurkštus administracinės teisės pažeidimas, t.y. pareigūno vairavimas esant neblaiviam. Tačiau vienu atveju buvo konstatuojama, kad šis teisinis faktas jau pakankamas pagrindas konstatuoti, kad įstaigos autoritetas pažemintas ir pasitikėjimas įstaiga sugriautas ir jokių kitų aplinkybių nustatyti nereikia, kitu atveju teismas konstatavo, kad būtina nustatyti dar ir kitokius teisinius faktus taikant teisės normą. Todėl teismai skirtingai vertino dėl iš esmės tokios pat teisės normos leistino elgesio ribų, o tuo pačiu ir dėl teisės normos turinio.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra skirtinga taikant teisės normas, nustatant pareigūnams skirtingus elgesio standartus ir siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, tikslinga atnaujinti šios administracinės bylos procesą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu ir 159 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A6-114/2007 pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Muitinės kriminalinei tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.
Perduoti bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.