Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė AB „NEO Finance“ atsakovui J. B. 2017-10-16 vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ( 16-34 l. ) suteikė 5000 EUR kreditą 60 mėn. terminui. Sutartyje šalys susitarė dėl 15 proc. metinių palūkanų normos ( bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 19,13 proc. ), 2137 EUR palūkanų ir 421,08 EUR tarpininkavimo mokesčio; bendra grąžintina suma sudaro 7558,08 EUR ( 25 l. ). Atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei gautą kreditą periodinėmis įmokomis kas mėnesį ir sumokėti ieškovei visus sutartyje nustatytus mokesčius ir palūkanas. Atsakovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus ieškovė 2020-12-31 raginimu pareikalavo padengti įsiskolinimą ( 36 l. ), o 2021-01-27 pranešimu sutartį nuo 2021-02-02 vienašališkai nutraukė ir pareikalavo grąžinti visą kreditą, sumokėtų sutartines palūkanas ir kitus pagal kredito sutartį numatytus mokėjimus ( 37 l. ).

Paskolos ( vartojimo kredito ) gavėjas privalo grąžinti jam suteiktą paskolą sutartyje nustatytu laiku ir tvarka ( Lietuvos CK 6.873 str. 1 d. ). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas ( baudą, delspinigius – Lietuvos CK 6.256 str. ). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ( Lietuvos CK 6.59 str. ). Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas pagal 2017-10-16 sutartį yra negrąžinęs 2626,55 EUR suteikto kredito. Atsakovas šio fakto neginčija ( Lietuvos CPK 187 str. ). Jo prašymas pripažinti, kad iš jo pusės nebuvo piktybinės veikos ir jis bendravo su paskolos davėju, neturi įtakos sprendžiant negrąžintos paskolos priteisimo klausimą. Todėl konstatuojama, kad atsakovas pažeidė prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovei priteistina 2626,55 EUR negrąžinto kredito dalis ir 156,09 EUR mokėjimo ( pelno ) palūkanų, priskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2021-02-02, šie reikalavimai tenkintini.

Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo ( pelno ) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra. Šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų Lietuvos CK 6.221 str., pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Lietuvos CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo ( Lietuvos CK 6.2, 6.221 str. ). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo ( pelno ) palūkanų dydį ( LAT 2020-05-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 p. ).

Ieškovė taip pat prašo priteisti 15 proc. negautų pajamų ( nuostolių ) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2626,55 EUR nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ( 2022-10-30 ).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą ( LAT 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, kt. ); patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis ( LAT 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012, kt. ). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais ( LAT 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014 ).

Ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas ( nuostolius ), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, bet pateikė jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 15 proc. palūkanas už negrąžintą 2626,55 EUR vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2022-10-30. Teismas, taikydamas Lietuvos CK 6.249 str. 1 d., turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo ( Lietuvos CPK 12 str. ). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga ( Lietuvos CPK 12, 178 str. ). Įvertinus ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė patirtų negautų pajamų ( nuostolių ) realumą ( jie visiškai atitinka sutartyje sulygtas mokėjimo palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti šalims tinkamai vykdant sutartį ), todėl šis ieškovės reikalavimas taip pat tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 183,22 EUR tarpininkavimo mokestį. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 p. nustatyta, kad komisinis mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Komisinis mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 p. numatyta tvarka. Komisinis mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas ( Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 p. ). Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma yra 421,08 EUR. Kaip matyti iš kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.4 p., ieškovė, sudarydama Kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą ( Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 14 p. ), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Be to, sudaryta vartojimo kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį ( nepriklausomai, ar sutartis bus vykdoma tinkamai ). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 183,22 EUR tarpininkavimo mokesčio yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 780 EUR administravimo mokestį, 12,76 EUR kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo ( 2020-10-01 ) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ( 2021-02-02 ) bei 15 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą 2626,55 EUR vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ( 2022-10-31 ) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 p. nustatyta, kad sutarties administravimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei sutarties 5.4 p. nustatyta tvarka. Jis apskaičiuojamas po 1,2 proc. per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš jos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį ir yra ne daugiau nei 30 EUR. Taip pat nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis lygus nuliui ( kaip ir nurodyta specialiosiose sąlygose, kur galutinė suma yra 7558,08 EUR – 25 l. ). Tik kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 p. ( Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 p. ). Taigi, iš sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 p., turinio matyti, jog administravimo mokesčio sudedamajai daliai taikoma nuolaida siejama su tinkamu sutarties vykdymu, o vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 p. Bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis ( įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams ), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu ( t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams ), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 d., nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui ( bendrųjų sąlygų 5.14 p. ).

Įvertinus šalių sudarytos sutarties nuostatas bei numatyto administravimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo bei apskaičiavimo būdą, darytina išvada, jog administravimo mokestis, kuriam taikyta 100 proc. nuolaida, nepriklausomai nuo jo įvardinimo, savo esme vertintinas kaip civilinės atsakomybės forma – netesybos ( Klaipėdos apygardos teismo 2020-03-05 nutartis Nr. e2A-110-796/2020; 2020-03-26 nutartis Nr. e2A-181-459/2020 ).

Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Visų pirma, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 d. Be to, jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos ( LAT 2020-06-09 vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga ). Todėl reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ( Vilniaus apygardos teismo 2018-12-06 nutartis Nr. e2A-1504-565/2018, kt. ).

LAT praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati ( kompensacinė ) ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d., minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo ( LAT 2020-02-17 nutartis Nr. e3K-7-4-611/2020 ). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 12,76 EUR kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo ( 2020-10-01 ) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ( 2021-02-02 ), nes atitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. reikalavimus bei aukščiau nurodytą teismų praktiką. Ieškovės reikalavimas dėl 15 proc. dydžio palūkanų, skaičiuojamų nuo 2022-10-31 ( po sutarties termino pabaigos ) iki visiško kredito grąžinimo dienos ( t. y. atliekančių kompensacinę funkciją ) priteisimo vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. negali būti tenkinamas.

Dėl atsakovo argumentų teismas konstatuoja, kad pagal Lietuvos CK 6.212 str. nuostatas ( kuriomis remiasi atsakovas – 53 l., kt. ) ir teismų praktiką pasaulinė pandemija tokio pobūdžio bylose nepripažįstama nenugalima jėga; be to, jokių jo teiginius ( jog negalėjo išvykti dirbti į užsienį, gauna itin mažas pajamas ir pan. ) patvirtinančių įrodymų jis nepateikė ( Lietuvos CPK 178 str. ).

Praleidęs piniginės prievolės mokėjimo terminą skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( Lietuvos CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. ), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nurodyto dydžio procesines palūkanas tenkinamas.

Pagal bendrąsias taisykles ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 90,55 proc. ( Lietuvos CPK 93 str. 2 d. ). Todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 25,35 EUR žyminio mokesčio ( 28 EUR x 90,55 proc. ) bei 181,10 EUR už procesinių dokumentų parengimą ( 200 EUR x 90,55 proc. ), viso 206,45 EUR bylinėjimosi išlaidų ( Lietuvos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 80 str. 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. ). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už nustatytą minimalią priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši suma valstybei iš atsakovo nepriteisiama ( Lietuvos CPK 96 str. 6 d. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „NEO Finance“, j. a. k 303225546, 2626,55 EUR ( du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt šešis eurus 55 centus ) negrąžinto kredito, 156,09 EUR ( vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 09 centus ) mokėjimo ( pelno ) palūkanų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2021 m. vasario 02 d., 183,22 EUR ( vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus 22 centus ) tarpininkavimo mokesčio, 12,76 EUR ( dvylika eurų 76 centus ) kompensuojamųjų palūkanų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos 2020 m. spalio 01 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2021 m. vasario 02 d., viso 2978,62 EUR ( du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 62 centus ),

15 proc. negautų pajamų ( nuostolių ) už negrąžintą 2626,55 EUR vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2021 m. vasario 02 d. - iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. iki 2022 m. spalio 30 d.,

5 ( penkių ) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2978,62 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2021 m. vasario 25 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 206,45 EUR (du šimtus šešis eurus 45 centus ) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.