- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-08-14
- Bylos Nr.
- 1-52-906/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-84-1-00076-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Bliudsukis
- Kaltinamasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- A. A.
- Advokatai
- Jonas Petrikas, Virginija Pargaliauskienė
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Rimgailienei, dalyvaujant prokurorui Renatui Milašiui, kaltinamajam A. J., kaltinamojo gynėjui advokatui Jonui Petrikui, nukentėjusiajai A. A., jos atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. J., gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, bedarbis, (duomenys neskelbtini) darbingumo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. 2013 m. gegužės 10 d., apie 17 val., gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , ginčo metu su sugyventine A. A., valgomajame kambaryje prie stalo sėdinčiai A. A., sugriebęs už rankų žasto srityje atkėlė ją nuo stalo, iš nugaros suėmęs jai už pažastų tempė A. A. per valgomąjį, virtuvę ir svetainę į miegamąjį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tempiant A. A., jai priešinantis, nukentėjusioji atsitrenkė į valgomojo stalo kampą, tokiu būdu A. J. padarė A. A. dešinio žasto sumušimą su poodine kraujosruva žasto priekiniame paviršiuje viršutinio – vidurinio trečdalio riboje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu iš dalies pripažino savo kaltę, ir parodė, kad iki šio įvykio gyveno su sugyventine A. A. apie 6 metus, jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 10 d. visą dieną dirbo su kaimyne S. V. triušių fermoje. Per dieną buvo išgėręs apie litrą stipraus alaus. 2013 m. gegužės 10 d., po darbo, sugyventinės namuose gėrė alų su A. A. ir S. V.. Buvo išgėrę per visus apie 1,5 l. stipraus alaus. A. A. pradėjo jam priekaištauti, kodėl nepabaigė darbo per vieną dieną, nes uždirbo tik 100 litų, kuriuos reikia dar dalintis su S. V.. A. A. taip pat užsiminė apie A. J. buvusią žmoną, vaikus. Jis sugyventinei liepė eiti miegoti. Kadangi ji nėjo, supykęs paėmė jai už rankos ties pažastimi, pakėlė nuo stalo ir suėmęs už pažastų iš nugaros nuvilko į miegamąjį. Taip tempė nukentėjusiąją per tris kambarius. A. A. muistėsi, priešinosi, šaukė ant jo. Kada ir kur ji atsitrenkė nematė, tačiau neneigia, kad nukentėjusiosios ranka buvo sutrenkta tempimo metu. Neigia tempęs A. A. už plaukų. A. A. tuoj sugrįžo prie stalo, o jis nebenorėdamas veltis į ginčą užsidarė kitame kambaryje. Teigia nenorėjęs sužaloti ar sukelti fizinio skausmo. Tačiau pripažįsta vartojęs prievartą ir jėgą tempiant A. A.. Po šio įvykio nukentėjusioji varė jį lauk iš namu, jis pakluso ir po dviejų dienų jis išsikraustė. Po to A. A. kreipėsi į policiją. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies. Sutinka atlyginti ne daugiau kaip 500 Lt neturtinę žalą. Teigia, kad A. A. ir anksčiau skundėsi rankos skausmais. Be to nukentėjusioji pati išprovokavo ginčą. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų.
Nukentėjusioji A. A. parodė, kad 2013 m. gegužės 10 d., diena jos sugyventinis darbavosi fermoje su S. V., ji jiems nunešė litrą stipraus alaus. Vakare visi sugrįžo į jos namus buvo apie 17-18 val. A. J. nupirko dar du butelius po 1 l. talpos stipraus alaus. Valgomajame prie stalo visi trys gėrė alų. Nepamena dėl ko susipyko su sugyventiniu. Teigia, kad A. J. supykęs sugriebė jai už plaukų, atkėlė nuo stalo, tada A. J. už pažastų nutempė ją į miegamąjį. Tempiant ji priešinosi, ranką susitrenkė greičiausiai į stalo kampą. A. J. jai sukėlė didelį fizinį skausmą bei ją sužalojo. Jai buvo sutrenkta dešinė ranka, ties žastu, taip pat skaudėjo šoną. Teigia, jog ta ranka jai ir taip buvo nesveika, skaudėjo ir anksčiau ji gerdavo nuskausminamuosius vaistus, o po sutrenkimo dar labiau skaudėjo, ilgą laiką buvo nedarbinga, negalėjo pasirūpinti savimi ir ūkiu, gyvuliais. Teigia į policiją kreipėsi po 4 dienų nuo įvykio todėl, kad A. J. ne tik neatsiprašė, bet ir paliko ją, išėjo iš namų. Ji viena su skaudančia ranka turėjo tvarkytis namuose. Civilinį ieškinį padidino iki 2000 Lt už neturtinę žalą todėl, kad patyrė fizinį skausmą, išgąstį, pažeminimą, emocinį sukrėtimą, ranka skauda iki šiol, yra nedarbinga dešinė ranka, pergyvena dėl pasekmių yra nervinės būsenos. Teigia, kad A. J. išgėręs dažnai prieš ją smurtavo.
Liudytoja S. V. parodė, kad 2013 m. gegužės 10 d., apie 16 val. buvo kaimynės A. A. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Valgomajame kambaryje prie stalo gėrė alų, buvo išgėrusios apie vieną litrą alaus. Nepamena, kad tą dieną būtų dirbusi su A. J.. Apie 17 val. į namus grįžo A. A. sugyventinis A. J.. Jis buvo truputį išgėręs. A. J. prisijungė prie A. A. ir jos, atsisėdo valgomajame kambaryje prie stalo, nematė ar vartojo alkoholinių gėrimų. A. A. pirmoji pradėjo konfliktuoti su A. J., pradėjo priekaištauti. Teigia, kad A. A. pirmoji ranka trenkė A. J. per galvą. A. J. pradėjo bartis su sugyventine, liepė jai eiti miegoti, tačiau A. A. neklausė jo, toliau barėsi ir konfliktavo. Tada A. J. supyko ir sugriebęs A. A. už pažastų nutempė ją miegoti. Ar patempė ir už plaukų nepamena. A. A. nebuvo praradusi sąmonės, nebuvo nualpusi. Nematė kur susižalojo A. A.. Po to ji išėjo namo. Teigia, kad A. J. ir A. A. dažnai pykstasi kai išgeria.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:
nukentėjusiosios skundas 2013-05-14 apie nusikalstamą veiką, pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l. 1);
apžiūros protokolas su priedais vaizdo lentelėmis (b.l. 5-13);
VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės pažyma dėl A. A. padarytų sužalojimų (b.l 16);
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. 1073/13(03), kurioje nurodyta, kad A. A. nustatytas dešinio žasto sumušimas su poodine kraujosruva žasto priekiniame paviršiuje viršutinio – vidurinio trečdalio riboje. Sužalojimus A. A. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytą žasto sritį kietu buku daiktu – sumušant ar atsitrenkiant. Sužalojimą galėjo patirti vieno traumuojančio sužalojimo pasekoje. Tyrimui pateiktų medicininių dokumentų apimtyje, dėl nurodytų sužalojimų, A. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. 1. 19)
Baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais bei įvertintais įrodymais: kaltinamojo daliniu prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, liudytojos S. V. parodymais, apžiūros protokolu, išrašu iš medicininių dokumentų, specialisto išvada ir kitais įrodymais, surinktais byloje yra įrodyta, kad A. J., tyčia naudodamas fizinę jėgą prieš nukentėjusiąją, kas laikytina smurtavimu, sukėlė A. A. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija galiojusi veikos padarymo metu).
Pastebėtina, kad liudytoja S. V., galimai dėl girtumo įvykio metu, sunkiai prisimena įvykio aplinkybes, galimai maišo su kitais kaltinamojo ir nukentėjusiosios konfliktų atvejais, tačiau esminės įvykio aplinkybės, smurto naudojimo faktas, kitos aplinkybės iš esmės atitinka bylos duomenis, todėl nėra pagrindo visiškai nesivadovauti liudytojos parodymais. Teismas atmeta kaltinamojo gynybos argumentus, jog kaltinamojo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios smurtauti, todėl nėra veikos sudėties. Pažymėtina, kad BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šiuo atveju teismas nenustatė, jog kaltinamasis būtų siekęs sukelti fizinį skausmą ar sužaloti nukentėjusiąją. Tačiau pats kaltinamasis patvirtino, kad suvokė naudojęs fizinę jėgą, prievartą prieš nukentėjusiąją, tam kad nuvesti ją miegoti, suvokė, kad tokios prievartos naudojimas gali sukelti fizinį skausmą ar net sužalojimus, nors ir nenorėjo to, tačiau sąmoningai atliko prievartinius veiksmus dėl ko nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu nusikaltimas yra padarytas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.)
Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad A. J. tempė už plaukų nukentėjusiąją per kambarį ar prie stalo. Kaltinamasis iš dalies sutikdamas su kaltinimus ginčija tik šią aplinkybę. Tampymą už plaukų patvirtino tik nukentėjusioji. Liudytoja neprisimena šio fakto. Pažymėtina, kad nukentėjusioji nešioja labai trumpų plaukų šukuoseną, dėl ko tampymo už plaukų faktas yra gana abejotinas, be to pati nukentėjusioji patvirtino, kad plaukai išrauti jai nebuvo. Esant prieštaravimams, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų ir nesant galimybės jų pašalinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šios aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo neturi įtakos veikos kvalifikavimui.
Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas jo paties teigimu turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 48, 54, 55, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. A. J. netiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Nusikaltimas yra baigtas. Kaltinamasis yra nedirbantis, jam nustatytas 55 % darbingumas, neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichikos ir priklausomybių įskaitoje nėra, kritiškai vertina savo elgesį, iš dalies sutinka su civiliniu ieškiniu elgesį, matydamas, kad negali sugyventi su nukentėjusiąja išsikraustė gyventi atskirai. Teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusioji A. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Motyvavo tuo kad, jai labai skauda sumuštą vietą, ji negali užmigti, nusiprausti, atlikti darbų būdingų gyvenant kaime, reikia prašyti kaimynų pagalbos, vartoja vaistus nuo streso ir skausmo. Teisiamojo posėdžio metu pareiškė patikslintą ieškinį padidindama reikalavimus iki 2000 Lt. Ieškinį motyvuoja tuo, kad yra pasekmės, iki šiol jaučia rankos skausmą, negali nieko dirbti dešine ranka, pergyvena dėl pasekmių, tapo nervinga.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra sprendžiami vadovaujantis civilinio kodekso nuostatomis. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais numautais CK 6.250 straipsnyje. Pažymėtina, kad žalos dydį, mastą turi įrodyti nukentėjusysis. Nukentėjusioji ieškinyje cituoja teismų praktikoje nurodytus vertinamuosius kriterijus reikšmingus žalos nustatymui, tačiau visiškai neįrodinėja jos patirtos žalos masto. Ieškovė nors ir nurodo kaip jaučiasi, kokius išgyvenimus ar nepatogumus patyrė, tačiau nesivargina jų pagrįsti įrodymais, kaip antai neįrodytas teiginys, kad jai reikėjo kaimynų pagalbos apsirūpinti savimi, teiginys, kad iki šiol jaučia skausmą yra nedarbinga, geria vaistus, tačiau nepateikti įrodymai, medicininiai dokumentai, gydytojo receptai ar kiti įrodymai, todėl ieškovės nurodyti teiginiai vertintini kritiškais, pasiremiant faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis.
Spręsdamas dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atsižvelgia į: 1) neturtinės žalos pasekmes, kurios šiuo atveju yra fizinio ir dvasinio pobūdžio. Fizinio pobūdžio pasireiškia patirtu, ir anot ieškovės vis dar jaučiamu, skausmu dešinės rankos žasto srityje. Ieškovės argumentai dėl skausmo šone ties šonkauliais, atmestini sprendžiant ieškinio atlyginimo klausimą, nes tokie sužalojimai nebuvo nustatyti po nusikalstamos veikos specialisto. Vertinant rankos sužalojimo mąstą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė pripažįsta jog ranka jai skaudėjo ir iki smurto panaudojimo ir anksčiau ji gėrė skausmą malšinančius vaistus. Dvasinio pobūdžio pasekmės pasireiškia dėl patirtų nepatogumų atliekant buities darbus, apsirūpinant save, tačiau vėlgi pažymėtina, kad nėra gydytojo ar specialisto nustatyta, kad nukentėjusioji dėl patirto sužalojimo visiškai galėjo valdyti dešinės rankos. Jei būtų tokie faktai tai ir veikos pavojingumas būtų sunkesnis nei nustatytas byloje. Ieškovė motyvuodama patirtų išgyvenimų, nepatogumų mąstą akcentuoja ne tik skausmą, bet ir tai, kad po šio įvykio A. J. ją paliko, dėl ko ji viena turėjo rūpintis ūkiu, buitimi. Pažymėtina, kad šalių tarpusavio santykiai, skyrybos ir dėl to patirti išgyvenimai yra nesusiję su nusikaltimu padarytos žalos atlyginimu. 2) Atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltę, kuri pasireiškė ne tiesiogine tyčia. 3) Atsižvelgiama į žalą padariusio asmens turtinę padėtį – kaltinamasis yra nedirbantis, kuriam nustatytas 55 % darbingumas, jo gaunamos pajamos apie 500 Lt pašalpa. 4) Atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimu nepadaryta turtinė žala. 5) Kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismo manymu šioje byloje svarbus viktimologinis aspektas – nukentėjusiosios elgesys, o būtent nukentėjusioji žinodama tai, kad išgėrus jai ar kaltinamajam dažnai kyla šeimyniniai konfliktai, nepaisant to 2013-05-10 pati nunešė besidarbuojančiam A. J. 1 l. stipraus alaus. Pati skatino, skubino kaltinamąjį greičiau baigti darbus, dar nusipirkti alkoholio kol neužsidarė parduotuvė. Pati vartojo alkoholį su kaltinamuoju, nusikaltimo padarymo metu, buvo neblaivi, pati pradėjo konfliktą, ką patvirtino kaltinamasis ir liudytoja. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Nukentėjusiajai priteistina 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo A. J.. (BPK 115 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.246 str. 1 d., 250 str., 251 str.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2003 07 04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija galiojusi veikos padarymo metu) ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. J. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įpareigojimas turi būti atliktas per 3 (trijų) mėnesių terminą.
Kaltinamajam A. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiosios A. A. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajai A. A. iš kaltinamojo A. J. 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.