Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Julius Lankelis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės Ievos Rondomanskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. (A.) P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylos palaikantis subjektas – prokuroras – reiškė kaltinimą A. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo, t. y. prokuroras kaltiną A. P. tuo, kad A. P. 2022-01-26, apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 25, automobilio „Škoda Octavia“, kurio valstybinis registracijos (duomenys neskelbtini), priekinėse vairuotojo pusės durelėse, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, plastikiniame indelyje laikė 68 ml skysčio, kuriame yra 0,055 g narkotinės medžiagos – metadono.

2. A. P. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad narkotines medžiagas (heroiną) pradėjo vartoti nuo 1997 m., tačiau išėjęs iš įkalinimo įstaigos nuo 2019 m. narkotinių medžiagų nevartojo. Maždaug prieš metus pradėjo vartoti narkotines medžiagą – fentanilį, kurį vartoja retai. 2022-01-26 jis (A. P.) nuvykęs į Vilniaus miestą, netoli narkologinio centro, esančio Gerosios Vilties g. 3, iš jam (A. P.) nepažįstamo vyro nusipirko metadono už 10 Eur. Metadonas buvo supiltas į plastikinį indelį, koks jo (metadono) kiekis, jis (A. P.) nežino. Metadoną jis (A. P.) nusinešė į naudojamą automobilį „Škoda Octavia“, kurio valstybinis registracijos (duomenys neskelbtini). Jam (A. P.) grįžus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), sėdint automobilyje pamatė, kad į kiemą įvažiavo policijos pareigūnų netarnybinis automobilis. Policijos pareigūnai jam (A. P.) pranešė, kad jo (A. P.) automobilyje bei gyvenamojoje patalpoje bus atliekama krata. Policijos pareigūnams paklausus ar jis (A. P.) turi draudžiamų daiktų, jis (A. P.) išėmė iš vairuotojo durelių metadono indelį ir jį (indelį) atidavė policijos pareigūnams.

3. Be kaltinamojo A. P. prisipažinimo, kaltinamojo kaltė, padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodinėta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

3.1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-01-26 kratos protokole užfiksuota, kad prieš atliekant kratą A. P. nurodė, kad automobilio „Škoda Octavia“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės priekinėse durelėse turi metadono indelį (pateikė savanoriškai);

3.2. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2022-02-18 specialisto išvados Nr. IBPS-V-409257-21 duomenimis, skaidraus bespalvio skysčio iš plastikinio indelio (paketas Nr. 550101), 2022-01-26 rasto ir paimto kratos metu A. P. vairuojamame automobilyje ,,Škoda Octavia“, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,055 g.

4. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir A. P. už veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

5. Kaltinamasis A. P. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės užbaigti A. P. baudžiamąjį persekiojimą supaprastinta baudžiamąja procesine forma (įstatyme numatyti procesiniai ypatumai (išimtys), kurie leidžia paspartinti / optimizuoti klasikinę (įprastą) baudžiamojo proceso eigą), t. y. prokurorui siūlant, o įtariamajam (kaltinamajam) neprieštaraujant, be kaltinimo nagrinėjimo teismo posėdyje, priimti nuosprendį – baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal BK nustatytą sankciją gali būti paskiriama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) leistina bausmė (BPK 29 straipsnis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 2 dalis).

Dėl prielaidų priimti baudžiamąjį įsakymą

7. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – inkriminuoja kaltinimą A. P. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. BPK 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

9. Teismas pažymi, jog aptariamu atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 418 straipsnio 1 dalyje, kurios neleistų teismui priimti baudžiamojo įsakymo: už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas A. P., padarymą nebaudžiama tik terminuota laisvės atėmimo ar laisvės atėmimu iki gyvos galvos bausme ir byloje nėra duomenų apie tai, jog kaltinamasis būtų padaręs žalą.

10. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiųjų, kurie galėtų apskųsti (ar būtų apskundę) prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat nėra. Kaltinamasis A. P. neprieštarauja supaprastintam baudžiamajam procesui, kurio metu, be kaltinimo nagrinėjimo viešame teismo posėdyje, baudžiamoji byla būtų užbaigiama priimant baudžiamąjį įsakymą.

11. Teismas konstatuoja, jog yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl A. P. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

12. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų (narkotinių medžiagų) parduoti ar kitaip platinti. Bent vienos iš BK 529 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų padarymas sudaro BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviąją pusę, o neteisėti veiksmai laikomi baigti nuo jų (veiksmų) padarymo momento (formali nusikalstamos veikos sudėtis). Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip aptartų medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-719/2020, nutarties 31 punktas).

13. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. P. 2022-01-26 padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 25, automobilio „Škoda Octavia“ priekinėse vairuotojo pusės durelėse, plastikiniame indelyje laikė 68 ml skysčio, kuriame yra 0,055 g narkotinės medžiagos (metadono). Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, duotas 2022-02-02 ir 2022-04-14, tiek Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto 2022-02-18 išvada, o taip pat pas kaltinamąjį rastos ir paimtos narkotinės medžiagos. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

14. Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašo 53 punkte nurodyta, jog prie narkotinių medžiagų priklauso – metadonas.

15. Nustatyta, kad pas kaltinamąjį iš viso rasta narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,055 g. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 (Sveikatos apsaugos ministro 2007-12-14 įsakymo Nr. V-1033 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), II sąrašo lentelės 163 punkte nurodyta, kad metadono nedideliu kiekiu laikytinas ne daugiau kaip 0,2 g kiekis. Matyti, kad narkotinės medžiagos, kuria disponavo kaltinamasis, neviršija Rekomendacijose nurodyto nedidelio kiekio, todėl kaltinimas atitinka BK 259 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

16. Teismas konstatuoja, kad A. P. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokurorės nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Teismo vertinimu, šiame procesiniame dokumente išdėstytų bei aptartų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis A. P. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2022-01-26 apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 25, automobilio „Škoda Octavia“ priekinėse vairuotojo pusės durelėse, plastikiniame indelyje laikė 68 ml skysčio, kuriame buvo 0,055 g narkotinės medžiagos – metadono. Konstatuotina, jog kaltinamasis A. P. realizavo vieną objektyvųjį BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymį – neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą. Remiantis tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. P. veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės dydžio

17. Pripažinus kaltinamąjį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, toliau turi būti sprendžiama dėl skirtinos valstybės prievartos priemonės – bausmės – ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam A. P. skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, taikyti BK 64¹ straipsnį ir skirti sumažintą 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

18. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką), viena sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu) sprendžia, jog aptariamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti skiriant arešto bausmę. Apsisprendus skirti kaltinamajam konkrečią bausmės rūšį (areštą), būtina individualizuoti skiriamos arešto bausmės laiką.

19. BK 49 straipsnio 2 dalis numato, jog areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas. Kadangi BK 259 straipsnio 2 dalyje padaryta nusikalstama veika laikytina baudžiamuoju nusižengimu (BK 12 straipsnis), todėl baudžiamasis įstatymas numato, kad arešto ribos yra nuo 10 iki 45 parų arešto (BK 49 straipsnio 3 dalis). BK 49 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad arešto laiką nustato teismas, skirdamas bausmę.

20. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. P., atsižvelgia į tai, kad: padarytas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis, 259 straipsnio 2 dalis); A. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos (nusikalstamos veikos padarymo) gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nustatyta kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas); iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų 2022-02-02 ir 2022-04-12 išrašų matyti, kad kaltinamasis ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas; iš Administracinių nusižengimų 2022-02-02 registro duomenų nustatyta, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis A. P. nuo 2015-01-06 gydėsi Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale, į psichikos sveikatos priežiūros centro stebimų ligonių grupę neįrašytas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmę 30 parų areštą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam A. P. skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 10 parų arešto). Tai reiškia, kad skirtina 20 parų arešto bausmė.

Dėl taikytų kardomųjų priemonių likimo

21. Teismas, priėmęs baudžiamąjį įsakymą, turi išspręsti ir paskirtos kaltinamajam kardomosios priemonės galiojimo klausimą (BPK 421 straipsnio 4 punktas). Teismo vertinimu, BPK 421 straipsnio 4 dalis teismą, priimantį baudžiamąjį įsakymą, įpareigoja išspręsti ne tik kardomųjų priemonių, bet ir kitų kaltinamajam taikytų procesinių prievartos priemonių likimą.

22. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai). Nustatyta, kad kaltinamajam A. P. taikytos šios kardomosios priemonės: i) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-02-02 nutarimu skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti; ii) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-02-02 nutarimu skirtas dokumentų (asmens tapatybės kortelė ir Lietuvos Respublikos pasas) paėmimas. Prokurorė kardomąsias priemones, skirtas kaltinamajam prašo įsiteisėjus procesiniam sprendimui (baudžiamajam įsakymui) panaikinti.

23. Pagal bendrą taisyklę, nurodytą BPK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga; kitų procesinių prievartos priemonių galiojimo (panaikinimo) klausimai numatyti konkrečiuose kitas procesines priemones reguliuojančiuose BPK straipsniuose. Pasisakant dėl kaltinamajam skirtų kardomųjų ir kitų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo):

23.1. teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį A. P. kaltu bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą. Visgi, teismo vertinimu, kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui;

24. teismo vertinimu, dokumentų – asmens tapatybės kortelės ir Lietuvos Respublikos paso – paėmimas aptartų bylos faktinių aplinkybių kontekste yra perteklinis procesinis veiksmas, todėl, nelikus poreikio taikyti aptartą kardomąją priemonę, kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas – panaikintina ir nelaukiant baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (BPK134 straipsnis, 139 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo atžvilgiu taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra pakankama, kad būtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, likimo

25. Teismas, priimdamas baudžiamąjį įsakymą, turi išspręsti klausimą ir dėl daiktinių įrodymų likimo (BPK 421 straipsnio 5 punktas). Bylos duomenimis, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje saugomas nusikalstamai veikai tirti likęs skystis supiltas į plastikinį indelį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato daiktų saugojimo patalpoje saugomos tyrimo objekto pakuotės, supakuotos į voką, užklijuotą ir užantspauduotą antspaudu „LIETUVOS POLICIJOS * KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ CENTRAS Nr. 3 * DOKUMENTAMS“, kuriame yra paketas Nr. 550101, jame kartoninė dėžutė, joje – plastikinis indelis.

26. BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami. BPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Prokurorė nesiūlo aptartų daiktų perduoti valstybės institucijoms, o prašo sunaikinti. Teismas sprendžia, jog aukščiau aptarti daiktai, reikšmingi bylai tirti ir nagrinėti, turi būti sunaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Daugiau procesinio pobūdžio klausimų (prašymų ir pan.), kuriuos reikėtų spręsti, neliko, todėl baudžiamoji byla, išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, užbaigiama teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį – teismo baudžiamąjį įsakymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsniu,

nusprendžia:

A. (A.) P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022 m. vasario 2 d. nutarimu A. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-02-02 nutarimu A. P. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini)) – saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariate, panaikinti nuo baudžiamojo įsakymo paskelbimo ir grąžinti A. P..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: likusį po tyrimo skystį supiltą į plastikinį indelį ir perduotą saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Liepyno g. 7, Vilnius ir tyrimo objekto pakuotes, supakuotas į voką, užklijuotas ir užantspauduotas antspaudu „LIETUVOS POLICIJOS * KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ CENTRAS Nr. 3 * DOKUMENTAMS“, su jame esančiu paketu Nr. 550101, kuriame yra kartoninė dėžutė, joje – plastikinis indelis, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato daiktų saugojimo patalpą, adresu Elektrėnai, Draugystės g. 32, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis (A. P. turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, jis (A. P.) ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Kauno tardymo izoliatorių, esantį Technikos g. 34, Kaune atlikti arešto bausmės arba Kauno tardymo izoliatoriui raštu arba elektroniniu paštu info@kaunoti.lt informuoti apie objektyvias priežastis, trukdančias nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.