Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatas – dirbtuvės, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas sklype 10H1p bei pastatas – dirbtuvės, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 11H1p, esantys Kaune, (duomenys neskelbtini). Minėti pastatai randasi 0,1318 ha ploto valstybei priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. 2000 m. rugpjūčio 25 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. N19/2000-0989 pagrindu ieškovei išnuomota 450 kv. m. ploto minėto žemės sklypo dalis. Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. vasario 28 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-21-190228-00034, kuriuo buvo leista rekonstruoti pastatą 10H1p ir pakeisti jo paskirtį į daugiabutį gyvenamą namą. Dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareikštą ieškinį vyksta teisminis ginčas Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2‑3328-812/2021 (šiuo metu civilinės bylos numeris e2-1967-812/2024). Minėto statybos leidimo pagrindu atliktų statybos darbų rezultatas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Pasak ieškovės, tiek pastatų po rekonstrukcijos, tiek pastatų pagal šiuo metu įregistruotus jų kadastrinius duomenis eksploatavimui 2000 m. rugpjūčio 25 d. nuomos sutartimi ieškovei išnuomota žemės sklypo dalis yra nepakankama, nuomos sutarties forma neatitinka šiuo metu galiojančios nuomos sutarties formos, joje nurodytas žemės sklypo naudojimo būdas neatitinka šiuo metu nustatyto žemės sklypo naudojimo būdo, išnuomota žemės sklypo dalis nėra lokalizuota žemės sklypo plane dėl ko ieškovė siekia realizuoti savo, kaip pastatų savininko, pagal teisinį reguliavimą turimas teises ne aukciono tvarka išsinuomojant pastatų eksploatavimui reikalingą išskirtą žemės sklypo dalį. Ieškovė pažymėjo, jog prašoma priskirti ir ne aukciono tvarka išnuomoti dalis žemės sklypo reikalinga ieškovei priklausančių pastatų eksploatavimui pagal jų dabartinius Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotus duomenis.

3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. V. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

7. Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų G. G., S. K., G. V., G. T., K. Ž., B. V., T. V., V. I., P. A. su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti.

10. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Liuks“ Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį, kuria Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-109-1158/2023 (šiuo metu civilinės bylos Nr. e2-2525-1158/2024) nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-621-812/2023 (šiuo metu civilinės bylos numeris e2-1967-812/2024). Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis dėl sustabdymo yra nemotyvuota, t. y. nutartyje nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, kurių teismas negalėjo nustatyti nagrinėdamas šią bylą arba kurios bus prejudicinės (turės teisinės reikšmės) išsprendus bylą dėl statybos leidimo, taip pat nepaaiškino kodėl šių aplinkybių (jeigu tokias teismas nustatė) negalima nustatyti ir ištirti šioje byloje;

1.2. Nei ieškovė, nei atsakovė neįžvelgė prejudicinio ryšio / pagrindų bylos sustabdymui. Priešingai pati atsakovė yra pasisakiusi, kad bylos dėl statybos leidimo nagrinėjimas nesusijęs su žemės sklypo plano derinimo procedūromis;

1.3. Bylos faktinį pagrindą sudaro viešųjų registrų duomenys, kurie nepasikeis priėmus sprendimą byloje dėl statybos leidimo. Apeliantė akcentuoja, kad šioje byloje nagrinėjamas ieškovo prašymas priskirti ir išnuomoti dalį sklypo, kuris yra reikalingas jam priklausančių dviejų pastatų (dirbtuvių) eksploatavimui. Šis reikalavimas pateiktas grindžiant jį teisėtais ir galiojančiais, nenuginčytais ir neginčijamais įregistruotais kadastriniais duomenimis, kurie Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre yra nustatyti 2018 m. sausio 19 d., t. y. iki ginčijamo statybos leidimo išdavimo 2019 m. vasario 28 d. Todėl ieškovės reikalavimas šioje byloje neturi jokio ryšio su duomenimis, kurie gali kisti statybos leidimo įgyvendinimo (nuginčijimo) pasėkoje;

1.4. Statybos leidimo panaikinimas būtų susijęs tik su pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), charakteristikomis, kurios neturi jokios įtakos sprendžiant dėl išnuomotinos sklypo dalies dydžio pagal šioje byloje pateiktą reikalavimą. Ta aplinkybė, kad statybos leidimas suteikia teisę ieškovei, ateityje atlikus atitinkamus veiksmus, pakeisti pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtį į daugiabutį gyvenamąjį pastatą, nepatenka į šios bylos teisinius pagrindus. Juolab, kad galutinis ieškovei palankus sprendimas byloje dėl statybos leidimo automatiškai nepakeistų minėto pastato paskirties. Tai neįvyks kol ieškovė neatliks statybos užbaigimo procedūrų teisės aktų nustatyta tvarka ir nepateiks šių procedūrų metu išduotų dokumentų kadastro duomenų tvarkytojui su prašymu šiuos duomenis (įskaitant pastato paskirtį) pakeisti, jokie viešųjų registrų duomenys nepasikeis. Būtent ieškovė, realizuodama statybos leidimo suteiktas teises, turės diskrecijos teisę keisti pastato paskirtį ar nekeisti. Todėl ši galimai ateityje realizuotina ieškovės teisė neužkerta kelio išnagrinėti šią bylą;

1.5. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama teismų išaiškinimais bylose, kurių ratio decidenti iš esmės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių ir faktinių reikalavimo pagrindų. Skundžiamoje nutartyje nurodytose kasacinio teismo bylose buvo sprendžiama dėl teisės į nuomą tais atvejais, kai faktiškai nustatyta statinių būklė yra bloga ar jų faktinis neegzistavimas apskritai abejotinas ir būtent šiame kontekste kasacinis teismas konstatavo, kad sprendžiant dėl statinio savininko teisės ne aukciono tvarka išsinuomoti arba įsigyti valstybinę žemę, lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas. Tuo tarpu šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad pastatai šiuo metu neegzistuoja, sunykę ar yra avarinės būklės. Be to, esamą faktinę situaciją – pastatų būklę, jų vietą sklype, užstatytą plotą pirmos instancijos teismas gali nustatyti šioje byloje. Pastatai yra tvarkingi, jų vieta sklype nėra pasikeitusi, o techniniame projekte, kuriam realizuoti išduotas statybos leidimas, numatyti atlikti pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymai nepakeičia jo užstatyto ploto ir vietos, užfiksuotų kadastro duomenyse. Taigi, neatitikimų tarp pastatų faktinės situacijos ir pastatų kadastro duomenų (teisinės registracijos duomenų), lemiančių negalimumą patenkinti ieškovės reikalavimus šioje byloje, nėra.

Šalies argumentai

3.1. Ieškovės atstovas savo baigiamojoje kalboje šioje byloje nurodė, kad ieškovei priklausantys pastatai yra teisėtai pastatyti ir registruoti Nekilnojamojo turto registre. Todėl vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8, 28 33 punktais, ieškovė turi teisę išsinuomoti pakankamą sklypo dalį, reikalingą pastatų eksploatavimui. Trečiojo asmens nuomone, būtent, nurodyti ieškovės atstovo argumentai paneigia atskirojo skundo argumentus, kad tarp nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. e2-621-812/2023 (šiuo metu civilinės bylos numeris e2-1967-812/2024) nėra prejudicinio ryšio, ir patvirtina, kad tarp bylų yra prejudicinis ryšys ir nagrinėjamos bylos negalima išnagrinėti iki nebus išnagrinėta byla dėl statybos leidimo. Būtent iš Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8, 33 punktų seka, kad valstybinės žemės sklypo dalių nustatymas yra siejamas su kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamu naudojimu pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, ir nuo to priklauso, kokia žemės sklypo dalis yra priskiriama konkrečiam statiniui ir kokia dalis priskirtina bendram naudojimui. Taigi, savarankiškos dalies statiniui eksploatuoti išskyrimas žemės plane yra tiesiogiai susieta su tokio statinio savarankišku funkcionavimu ir tokio statinio savininko teise įsigyti arba išsinuomoti valstybinę žemę tokio statinio eksploatavimui. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, tai tokio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas sklype 10H1p, kuris yra registruotas kaip dirbtuvės, VĮ Registrų centro duomenyse nėra, toks statinys nefunkcionuoja, o funkcionuoja daugiabutis, dėl kurio teisėtumo yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-621-812/2023 2023 (šiuo metu civilinės bylos numeris e2-1967-812/2024);

3.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Todėl, sutinkamai su minėta teisės norma, statiniui, kuris pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, negalima išskirti savarankišką žemės sklypo dalį, kadangi toks statinys negali funkcionuoti. Ar ieškovui nuosavybės teise priklausantis daugiabutis pastatytas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, nagrinėjamoje byloje negalima nustatyti, kadangi tai nėra nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė nagrinėjamą bylą, kol bus išnagrinėta byla dėl statybos leidimo – panaikinus statybos leidimą ieškovė negalėtų įgyti teisių į žemės sklypą statiniui, kuris galimai pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus;

3.3. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Šiuos atskirojo skundo argumentus paneigia pirmosios instancijos teismo nutarties 3 ir 4 lapai.