Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Britų Virginijos salų įmonės CARAMIN PROPERTIES LIMITED atstovui advokatui G. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Britų Virginijos salų įmonės CARAMIN PROPERTIES LIMITED ieškinį atsakovei bankrutuojančiai UAB „ESTAT“, trečiajam asmeniui UAB „Adakris“ dėl 1795456 Lt avanso grąžinimo ir atsakovės BUAB „ESTAT“ priešieškinį dėl 3684862,26 Lt žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje buvo priimtas preliminarus sprendimą, dėl kurio atsakovas 2009-11-24 pareiškė prieštaravimus ir prašė Šiaulių apygardos teismo 2009-11-04 preliminarų sprendimą panaikinti (tomas 1, b.l. 100-103). Atsakovas 2010-10-06 pareiškė priešieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad ieškovas neturėjo pagrindo pagal pasirašytą preliminarią sutartį sustabdyti avansinių mokėjimų. Taip pat nurodė, kad ieškovas, nutraukęs avansinius mokėjimus, pažeidė savo sutartines prievoles, todėl privalo atlyginti dėl preliminarios sutarties pažeidimo atsakovo patirtus nuostolius (bankroto byla Nr. B2-122-71/12, tomas 2,b.l. 30-36).

Nagrinėjant bylą iš esmės ieškovo Britų Virginijos salų įmonės „CARAMIN PROPERTIES LIMITED“ atstovas advokatas G. D. prašė ieškinį tenkinti, patvirtinti bankroto byloje ieškovo kreditorinį reikalavimą už 1 795 456,00 Lt sumą, o priešieškinį prašė palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad preliminarioji sutartis dėl atsakovo kaltės buvo neįvykdyta, nes butai nebuvo baigti statyti, todėl ir nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Laiko, kad atsakovas be pagrindo gavo pinigus, todėl privalo juos grąžinti. Ieškovo atstovo teigimu, priešieškinis, svarstant bankroto byloje pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, negali būti reiškiamas, nes priešieškinio reikalavimas gali būti išspręstas tik sprendimu, o bankroto byloje galimas tik vienas sprendimas dėl įmonės veiklos pabaigos.

Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „ESTAT“ atstovas J. K. ieškinį prašė atmesti, o priešieškinį tenkinti. Atsakovo atstovas advokatas A. Č. prašė netvirtinti pareikšto kreditorinio reikalavimo ir, patenkinus byloje pareikštą priešieškinį, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtus nuostolius – 3 428 597,74 Lt. Nurodė, kad atsakovas avansinius mokėjimus įskaitė į nuostolių padengimą, patirtus dėl ieškovo kaltės. Nurodė, kad apie įskaitymą tinkamai informavo ieškovą Britų Virginijos salų įmonę „CARAMIN PROPERTIES LIMITED“. Kadangi šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė, atsakovas dėl preliminarios sutarties nutraukimo ir nesąžiningo ieškovo elgesio įgijo reikalavimo teisę į patirtų nuostolių 5 224 053,74 Lt (negautų pajamų) atlyginimą. Atsakovo atstovas nurodė, kad vadovaujantis LR CK 6.130 str., 6.131 str. 1 dalimi atsakovas įgijo reikalavimo teisę į priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Nurodė, kad byloje pateiktas rašytinis įrodymas – elektroniniu paštu išsiųstas pranešimas ieškovui apie sutarties nutraukimą ir atliekamą įskaitymą už 520 000,00 EU sumą kaip dalinį atsakovo patirtų nuostolių atlyginimą patvirtina atsakovo tinkamai atliktą prievolę – pranešti kitai prievolės šaliai apie atliktą įskaitymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo Britų Virginijos salų įmonės „CARAMIN PROPERTIES LIMITED“ ieškinys tenkintinas (CPK 296 str. 1 d. 12 p., 430 str. 4 d.).

Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 14 nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 21 dienos nutartį paliko nepakeistą (bankroto byla, tomas 2, b.l. 164-167).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 21 dienos nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 14 nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 21 dienos nutarties dalį, kurią atsisakyti patvirtinti kreditoriaus Britų Virginijos salų įmonės „CARAMIN PROPERTIES LIMITED“ reikalavimą UAB „ESTAT“ bankroto byloje panaikino ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (bankroto byla, tomas 3, b.l. 110-119).

Atsakovo pateiktas byloje 2008-12-22 elektroniniu paštu siųsta informacija ieškovui apie sutarties nutraukimą ir avanso įskaitymą daliniam žalos atlyginimui remiantis preliminarios sutarties 4.1. ir 4.2 punktais, nepatvirtina, kad šį elektroniniu paštu siusta informacija buvo ieškovo gauta. Ieškovas neigia, kad atsakovas tokią informaciją siuntė ieškovui, o atsakovus įrodymų, patvirtinančių tokios informacijos įteikimą ieškovui nepateikė (tomas 1, b.l. 115-117). Pažymėtina, kad atsakovas galėjo inicijuoti sutarties nutraukimą nurodytais punktais tik nustatęs ieškovo padarytus pažeidimus. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad sutartį pirmas pažeidė – atsakovas, nes atsakovas nevykdė savo pareigos tinkamai ir laiku atlikti nekilnojamojo turto objektų statybos darbus ir tai leido ieškovui nebevykdyti savo įsipareigojimus – mokėti atsakovui avansines įmokas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai –prie statybos rangos sutarties Nr. R-8/4 pasirašyta 2008-09-17 papildoma sutartis Nr. 2, kuria atsakovas pratęsė statybos rangos darbų atlikimo terminus 2 mėnesiams, patvirtina, kad statybos rangos darbai nebuvo vykdomi laiku ir tinkamai (tomas 1, b.l. 29-31). Pažymėtina, kad ir bylos nagrinėjimo metu atsakovas nėra iki galo pastatęs ir įrengęs butus, kurie turėjo būti parduoti pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovui. Šalys pasirašė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį ir sutarties 4.1., 4.2., 4.3. punktuose numatė sutarties nutraukimo sąlygas tomas 1, b.l. 20). Byloje nėra nustatyta, kad ieškovas būtų pažeidęs šiuos punktus ir kad atsakovas būtų turėjęs pagrindą inicijuoti sutarties nutraukimą. Šiuo atveju atsakovas pats netinkamai nuo pat pradžių vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (iš esmės vėlavo atlikti nekilnojamojo turto objektų statybos darbus), o dėl to ieškovas, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos bei pasinaudodamas LR CK 6.207 straipsniu suteikta teise, sustabdė savo avanso mokėjimo įsipareigojimo vykdymą. Atsakovui tinkamai nevykdant savo pareigos laiku atlikti nekilnojamojo turto objektų statybos darbus, ieškovas negali būti atsakingas už tai, kad jis, siekdamas apsaugoti savo teises ir teisėtus interesus, sustabdė savo avanso mokėjimo įsipareigojimo vykdymą. Dėl tokių priežasčių ieškovas negali būti laikomas pažeidusiu sutartį, o atsakovas neturėjo teisės ir pagrindo inicijuoti sutarties nutraukimą. Bendrosios sutarčių pabaigą reguliuojančios civilinės teisės normos leidžia tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais sutartį nutraukti vienašališkai, t.y. nesikreipiant j teismą (LR CK 6.217 - 6.220 str.). LR CK 6.217 str. 4 d. nustatyta, kad kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį, o to paties straipsnio 5 d. įtvirtinta, jog „Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais“. Atsakovas sutarties nutraukimą vykdė pagal sutarties 4.2. p., o ne pagal LR CK 6.217 str. pagrindu, o sutarties 4.2. punkte šalys nenumatė galimybės nutraukti sutartį vienašališkai, o atsakovas į teismą dėl sutarties nutraukimo net nesikreipė. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas apie sutarties nutraukimą buvo įspėtas. Ieškovas teigia, kad niekada negavo iš atsakovo jokio pranešimo apie sutarties nutraukimą, o apie sutarties nutraukimo faktą, sužinojo gavęs atsakovo prieštaravimus. Atsakovas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo inicijuoti sutarties nutraukimo, o jo tariamai atliktas vienašališkas sutarties nutraukimas, nesilaikant LR CK ir sutartyje įtvirtintų nuostatų bei procedūros reikalavimų, neturi jokios teisinės reikšmės ir negali sukelti jokių teisinių padarinių ieškovui. Atsakovas prieštaravimuose ir teismo posėdžio metu įrodinėja, kad ieškovo sumokėtą avansą pasiliko kaip savo nuostolių kompensavimą. Iš esmės toks atsakovo argumentas teisine prasme vertintinas kaip įskaitymas, t.y. priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą, įskaitymas (LR CK 6.130 str. 1 d.). Pagal LR CK 6.131 str. 2 d. nuostatas, įskaitymas atliekamas apie tai pranešant kitai prievolės šaliai. Šiuo atveju atsakovas ieškovo neinformavo ir nepranešė apie jokį atsakovo inicijuotą įskaitymą, todėl laikytina, kad atsakovo tiek prieštaravimuose tiek teismo posėdžio metu nurodytas įskaitymas negali būti pripažintas teisėtas ir pagrįstas, ir negali sukelti jokių teisinių padarinių ieškovui. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu atsakovas taip pat neturi net teorinės galimybės atlikti įskaitymą, nes LR CK 6.134 str. 1 d. 1 p. draudžia įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.130 straipsnį įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. Kasacinio teismo praktikoje dėl įskaitymą reglamentuojančių teisės normų išaiškinta, kad įskaitomos prievolės turi atitikti šias sąlygas: pirma, prievolės šalis turi sieti abipusės, nebūtinai tuo pačiu teisiniu pagrindu atsiradusios, teisės ir pareigos; antra, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t.y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; trečia, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t.y. nukreipti Atsakovas nepranešė ieškovui apie norimą padaryti įskaitymą. viena kitai, o ne trečiajam asmeniui, ir visiškai ar iš dalies padengti vienas kitą; ketvirta, abu reikalavimai turi būti galiojantys ir vykdytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus – teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju įskaitymas nebuvo galimas. Įskaitymas yra vienas iš įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje prievolės pabaiga įskaitymu apibrėžta kaip įskaitymas vienarūšio reikalavimo, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Iš įstatyme duotos prievolės pabaigos įskaitymu sąvokos matyti, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti tam tikros sąlygos. Pirma, prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – savo skolininko skolininkas. Tokie šalių tarpusavio santykiai gali susiklostyti nebūtinai tuo pačiu sutartiniu – prievoliniu pagrindu. Įskaitymo teisei neturi reikšmės prievolės atsiradimo pagrindas, t. y. vienos šalies prievolė gali atsirasti iš sutarties, o kitos – iš delikto. Antra, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat. Trečia, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. nukreipti viena kitai, o ne trečiajam asmeniui, ir visiškai ar iš dalies padengti vienas kitą. Ketvirta, abu reikalavimai turi būti galiojantys ir vykdytini.

Lietuvos Respublikos CK 6.130 str. 1 d. numatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. LR CK 6.131 str. 2 d. numatyta, kad užskaita gali būti įskaitoma tik apie tai pranešant kitai prievolės šaliai. Atsakovas nepateikė ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo užskaita atitiko LR CK 6.130 str. numatytas sąlygas.

Pažymėtina, kad atsakovas prieštaravimuose nurodė, kad ieškovas pripažino įmokėtą avansą kaip netesybas (baudą). Toks atsakovo teiginys yra nepagrįstas, nes byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas sutiko su atsakovo atliktu įskaitymu. Tarp šalių pasirašytoje sutartyje nėra susitarta dėl netesybų ar baudos mokėjimo (LR CK 6.71 str. 1 d.). Todėl tokie atsakovo teiginiai apie netesybų (baudų) mokėjimą yra nepagrįsti ir atmestini.

Byloje yra pateikti du visiškai skirtingi kalendoriniai darbų grafikai – trečiasis asmuo UAB „Adakris“ pateikė Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įkainotą kalendorinį darbų grafiką, kaip Priedą Nr. 2 prie Statybos rangos sutarties Nr. R-8/4 (bankroto byla, tomas 2, b.l. 26). Pagal šį grafiką 2008 m. rugpjūčio mėnesiui iš viso statybos darbai turėjo būti atlikti už bendrą 10 738 166,00 Lt sumą, analogiško pobūdžio kalendorinį darbų grafiką pateikė ir atsakovas, UAB „ESTAT“ , tačiau atsakovo pateiktame kalendoriniame darbų grafike (bankroto bylos t. 2, b.l. 13) nurodyta, jog 2008 m. rugpjūčio mėnesiui turėjo būti atlikti statybos darbai tiktai už 6 850 384,00 Lt sumą. Byloje pateikti du visiškai skirtingi kalendoriniai darbų grafikai, kuriais buvo įrodinėjamos tos pačios aplinkybės (trečiojo asmens UAB „Adakris“ pateiktas grafikas palankus ieškovui, o atsakovo pateiktas grafikas palankus atsakovui). Ieškovas, prieš pasirašant sutartį, buvo supažindintas būtent su trečiojo asmens UAB „Adakris“ pateiktu dokumentu. Taigi minėti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektų, kuriuos ieškovas turėjo įsigyti sutarties pagrindu, įrengimo (statybos) darbai vėlavo, todėl ieškovas pagrįstai, gindamas savo interesus, sustabdė likusios avanso dalies pagal sutartį mokėjimą (LR CK 6.207 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t.y. atsakyti į klausimą, kuriais įrodymais vadovautis, o kuriuos atmesti.

Teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, vadovaujasi trečiojo asmens UAB „Adakris“ pateiktu grafiku, nes atsakovas, prieš pasirašant sutartį, supažindino ieškovą, būtent su UAB „Adakris“ pateiktu grafiku, o atsakovo pateiktus įrodymus – grafiką teismas atmeta ir atsakovo pateiktu įrodymu nesivadovauja (LR CPK 270 str. 4 d.2 p.) Iš pateikto nekilnojamojo turto registro centro išrašo matyti, kad pastato, kuriame turi būti įrengti butai ir jų priklausiniai, baigtumas 2009-09-03 dienai buvo tik 70 % baigtumas (tomas 1, b.l. 32-35)

Teismas konstatuoja, kad atsakovas pirmasis pažeidė sutartį, nes vėlavo atlikti nekilnojamojo turto objektų įrengimo (statybos) darbus, o ieškovas, remiantis LR CK 6.206 str., negali būti laikomas pažeidusiu sutartį, todėl ieškovo pareikštas ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje surinkta medžiaga ir tenkintinas. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas su atsakovu 2008 m. birželio 30 d. sudarė preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas turėjo pirkti, o atsakovas parduoti Sutarties 1.1. p. nurodytus nekilnojamojo turto objektus (atskirus butus su priklausiniais). Pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, turėjo būti sudaryta iki 2009 m. balandžio mėn. ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo momento, kai visi dokumentai (reikalingi pagrindinės sutarties pasirašymui) turėjo būti gauti iš atitinkamų institucijų. Ši šalių sudaryta sutartis atitiko visus preliminariosios sutarties požymius (LR CK 6.165 str. 1 d.). Ieškovas, vykdydamas sutartyje nustatytą avanso mokėjimo įsipareigojimą, per laikotarpį nuo 2008-07-02 iki 2008-08-27 atsakovui sumokėjo atsakovui avansinį mokėjimą už 1 795 456,00 Lt (520 000,00 EU) sumą. Atsakovas iki šiol nėra pasirengęs sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį ir tinkamai ją vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Kadangi pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta per sutarties 2.1. p. nustatytą terminą, todėl šiuo metu nei ieškovo, nei atsakovo nesaisto prievolė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį (LR CK 6.165 str. 5 d.). Taigi, neįvykdžius sutarties, ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų pagal neįvykdytą sutartį iš ieškovo gautą avansą.

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai, nustatytais terminais pagal įstatymų ir sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str.). Kadangi pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas sumokėtas 1 795 456,00 Lt avansas (LR CK 6.237 str. 1 d.). Be to, iš atsakovo priteistina ieškovui 6 proc. metinių palūkanų už teismo priteistą 1 795 456,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-11-03 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.210 str. 2 d.). Ieškinį tenkinant, iš atsakovo priteistinos ir kitos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 1 p.).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pilnai atsiskaitė su ieškovu, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (LR CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl atsakovo UAB „ESTAT“ pareikšto priešieškinio.

Teismas 2011 m. sausio 21 dienos nutartimi bankroto byloje atsakovo UAB „ESTAT“ priešieškinį dėl 3 684 862,26 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš ieškovo Britų Virginijos salų įmonės „CARAMIN PROPERTIES LIMITED“ paliko nenagrinėtu. Nutarties dalį, kurioje atsakovo pareikštas priešieškinys ieškovui dėl žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 21 dienos nutartimi paliko nepakeistą, todėl pakartotinai šis atsakovo reikalavimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „ESTAT“ (įmonės kodas 301487610, buveinė Verdėlupio g. 12-38, Ariogala, Raseinių raj., atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Ūkio bankas“) ieškovui Britų Virginijos salų įmonei CARAMIN PROPERTIES LIMITED (registracijos kodas 492842, adresas Beaufort House, P. O. Box 438, Road Town, Tortola, Britų Virginijos salos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Bankas Hellenic Bank Public Company Limited, IBC, Banko SWIFT kodas:HEBA CY 2N) 1 795 456,00 Lt (vieną milijoną septynis šimtus Devyniasdešimt penkis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt šešis litus) avanso, 1 21 613,41 Lt (vieną šimtą dvidešimt vieną tūkstantį šešis šimtus trylika litų 41 centą) delspinigių, 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo 1 795 456,00Lt sumos nuo 2009-11-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1086 Lt (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt šešis litus) išlaidų už vertimo paslaugas.

Priteisti iš atsakovo UAB „ESTAT“ (įmonės kodas 301487610, buveinė Verdėlupio g. 12-38, Ariogala, Raseinių raj., atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Ūkio bankas“) 47,37 Lt (keturiasdešimt septynis litus 37 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.