- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-159-527/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas iš dalies.
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- AB „Kauno energija“, Kauno energija Kauno apskrities VMI
- Atsakovas
- Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, H. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo,
atsakovės Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Petrui Ričardui Juodeikiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3331-199/2008 pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovams Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Kauno apskrities VMI) ir H. Ž. dėl skolos, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
2005-01-12 teisme registruotu ieškiniu (t. 1, b. l. 3-4) ieškovė prašė priteisti iš atsakovo F. G. (kuris, kaip paaiškėjo vėliau, 2003-10-12 mirė) 2 618,06 Lt skolą už šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), šildyti, 347,46 Lt už šildymo sistemos aptarnavimą, 59,78 Lt delspinigius ir 90,76 Lt žyminį mokestį.
2007-06-01 patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 79) ieškovė prašė priteisti iš atsakovės Kauno apskrities VMI 3 025,30 Lt įsiskolinimą (2 618,06 Lt skolą už šilumos energiją butui šildyti nuo 2001-10-04 iki 2004-11-01, 347,46 Lt už šildymo sistemos aptarnavimą nuo 2001-10-04 iki 2004-11-01 ir 59,78 Lt delspinigių nuo 2004-06-01 iki 2004-11-31) ir žyminį mokestį.
2008-03-03 patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 114-115) ieškovė prašė pratęsti CK 5.63 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, nes šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (apie F. G. mirtį jai niekas nepranešė); priteisti iš atsakovės Kauno apskrities VMI 5 171,44 Lt įsiskolinimą (4 635,58 Lt skolą už šilumos energiją butui šildyti nuo 2001-10-04 iki 2007-03-09, 535,86 Lt už šildymo sistemos aptarnavimą nuo 2001-10-04 iki 2006-09-19) ir žyminį mokestį.
2008-08-07 patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 60-62) ieškovė prašė:
1) pratęsti CK 5.63 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, nes šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (apie F. G. mirtį jai niekas nepranešė);
2) priteisti iš atsakovo H. Ž. už laikotarpį nuo 2005-10-05 iki 2006-05-24 928,38 Lt (793,68 Lt skolą už šilumos energiją butui šildyti, 71,71 Lt už šildymo sistemos aptarnavimą, 62,99 Lt delspinigius) ir 27,85 Lt žyminį mokestį;
3) priteisti iš atsakovės Kauno apskrities VMI 4 579,80 Lt (už laikotarpį nuo 2001-10-01 iki 2005-10-05 - 3 307,74 Lt skolą už šilumos energiją butui šildyti, 452,60 Lt už šildymo sistemos aptarnavimą, 273,75 Lt delspinigius; už laikotarpį nuo 2006-05-24 iki 2007-03-07 - už buto šildymą 534,16 Lt ir 11,55 Lt už šildymo sistemos aptarnavimą) bei 137,39 Lt žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 6 d. sprendimu (t. 2, b. l. 85-95) ieškinį tenkino iš dalies:
1) atnaujino ieškovei terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti atsakovei Kauno apskrities VMI, po F. G. mirties (2003-10-12) priėmusiai palikimą pagal turto apyrašą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių;
2) priteisė iš atsakovės Kauno apskrities VMI ieškovei 4 360,84 Lt įsiskolinimą už šilumos energiją (3 887,27 Lt už buto šildymą, 473,57 Lt už šildymo sistemų aptarnavimą) už laikotarpį iki 2007-03-07, išskyrus laikotarpį nuo 2005-11-06 iki 2006-05-24, bei 130,83 Lt žyminį mokestį;
3) priteisė iš atsakovo H. Ž. ieškovei 810,60 Lt įsiskolinimą (748,31 Lt skolą už patalpų šildymą, 62,29 Lt už šildymo sistemų aptarnavimą) už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2005-11-06 (t. y. nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2005-10-05 sprendimo įsigaliojimo) iki 2006-05-24 bei 24,17 Lt žyminį mokestį;
4) priteisė iš ieškovės atsakovui H. Ž. 75 Lt už advokato teisinę pagalbą;
5) ieškinio dalį dėl delspinigių pritesimo paliko nenagrinėtą;
6) atmetė likusią ieškinio dalį dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo iš abiejų atsakovų bei likusio įsiskolinimo priteisimo už šilumos energiją iš atsakovo H. Ž.;
7) priteisė valstybei iš atsakovo H. Ž. 4 Lt ir iš ieškovės 2 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 96-98) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo iš atsakovų panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisti iš atsakovo H. Ž. 62,99 Lt delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir žyminį mokestį, priteisti iš atsakovės Kauno apskrities VMI 273,75 Lt delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir žyminį mokestį; sprendimo dalį, kuria buvo priteista iš ieškovės atsakovui H. Ž. 75 Lt išlaidos už advokato pagalbą priteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - 75 Lt išlaidas už advokato pagalbą priteisti iš H. Ž.. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl šių motyvų:
1) 2005-01-12 ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo F. G. 2 618,06 Lt skolą už šilumos energiją, 347,46 Lt skolą už šildymo sistemos aptarnavimą, 59,78 Lt delspinigius, viso 3 025,30 Lt (t. 1, b. l. 3-4). Ieškovė, pateikdama ieškinį, 2004-12-29 mokėjimo nurodymu Nr. 5243 sumokėjo 90,76 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. 1. 5). Žyminis mokestis buvo paskaičiuotas ir sumokėtas pagal visą ieškinio kainą, įskaitant ir delspinigius 59,78 Lt. H. Ž. 2005-10-05 tapo buto savininku ir privalėjo mokėti už buto šildymą ir šildymo sistemos aptarnavimą iki 2006-05-24, tačiau mokesčių nemokėjo. Remiantis LR 1995-01-26 įstatymo Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims" (1996-08-13 įstatymo Nr. 1-1493 redakcija) 2 str., H. Ž. buvo priskaičiuota 62,99 Lt delspinigių. Vėliau butą ir su butu susijusias skolas paveldėjo Kauno apskrities VMI. 2008-08-08 ieškovė patikslino ieškinį (2 t., b. 1. 114-116), 2008-03-04 mokėjimo nurodymu Nr. 207 papildomai sumokėjo 64,24 Lt žyminį mokestį (2 t., b. 1. 122). Ieškovė nesutinka, kad reikalavimas dėl delspinigių priteisimo nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu, nes 2004-12-29 ir 2008-03-04 pavedimais žyminiu mokesčiu buvo apmokėta visa ieškinio kaina. Byloje nėra teismo nutarties trūkumams šalinti - primokėti žyminį mokestį, todėl teismas nemotyvuotai atmetė prašymą priteisti delspinigius;
Žemesnės instancijos teismas
2) teismas nurodė, kad reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas atmestinas kaip neįrodytas bei nepagrįstas. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kuriai sumokėti praleistas terminas. Atsakovai už buto šildymą ir šildymo sistemos aptarnavimą nemokėjo visiškai, praleido įvykdyti piniginei prievolei nustatytą terminą - mėnesį. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2005-06-29 konsultacijoje Nr. A-130 išaiškino, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 ir 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos palūkanos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Tokių palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Kreditoriui nereikia įrodinėti, kad dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės jis patyrė nuostolių, nes CK 6.210 str. preziumuoja, kad jų patiriama. Tokios palūkanos turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama atsiskaityti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-434/2005). Ieškovės nuomone, teismas, atmesdamas reikalavimą dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo, neteisingai išaiškino materialinės teisės normas (CK 6.37 ir 6.210 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno apskrities VMI atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 104-105) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė nurodo, kad ieškovė ieškinį dėl mokėjimo už šilumos energiją pateikė 2004-12-15, kuriame atsakovu nurodė F. G.. Šio ieškinio suma už buto šildymą nuo 2002-01-08 iki 2004-11-01 sudarė 2 618,06 Lt, už sistemų aptarnavimą - 347,46 Lt ir delspinigiai už laikotarpį nuo 2004-06-01 iki 2004-11-31 - 59,78 Lt, viso - 3 025,30 Lt. Ieškovė 2007-05-31 patikslino ieškinį, kuriame skolos pradžią jau nurodė 2001-10-04, nors bendroji pradinio ieškinio suma nepasikeitė. Ieškovė dar kartą tikslino ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad skola susidarė nuo 2001-10-04 iki 2006-09-19 ir sudaro 4 101,42 Lt, už sistemų aptarnavimą - 535,86 Lt. Atsakovė nesutiko su tokiu skolos paskaičiavimu, kadangi ieškovė, pažeisdama Šilumos ūkio įstatymo 14 str. nuostatą, laiku nesiėmė priemonių išsiaiškinti nemokėjimo už suteiktą šilumą priežasčių, o taip pat sustabdyti šilumos tiekimą minėtam butui. Byloje esančioje 1994-12-30 Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartyje paslaugos vartotojo pavardė - M. L., kuris šios sutarties nėra asmeniškai pasirašęs. Todėl ieškovės reikalavimas sumokėti delspinigius yra nepagrįstas, juo labiau, kad sąskaitos už sunaudotą šilumos energiją nebuvo teikiamos nei F. G., nei Kauno apskrities VMI. Atsakovė šį butą priėmė pagal 2005-12-13 sudarytą turto apyrašą Nr. Ol 06/05/04141. Be to, ieškovė nepagrįstai teigia, kad butą ir su butu susijusias skolas pagal CK 5.62 str. 1 d. 2 p. paveldėjo Kauno apskrities VMI. Šį teiginį paneigia turto apyrašas, kuriame nurodyta, kad palikimą sudaro dviejų kambarių butas ir jame esantys menkaverčiai daiktai, jokių skolų jame (turto apyraše) nėra nurodyta. Pati ieškovė laiku kreditorinio reikalavimo nepareiškė. Be to, sąskaitos už buto šildymą buvo pateiktos tik 2007 metais, nagrinėjant bylą teisme. Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 3 d. yra nurodyta, kad atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą. Teismui ir atsakovei pateiktose sąskaitose už praėjusį laikotarpį yra nurodyta ne tikrojo skolininko F. G. pavardė, o Masiuko, kurio buto atsakovas (Kauno apskrities VMI) nepaveldėjo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995-01-25 nutarimo Nr. 124 ,,Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos" 1.1 punkte nurodyta, kad delspinigiai gyventojams, nesumokėjusiems už buto nuomą ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir t. t.), skaičiuojami praėjus 30 kalendorinių dienų nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos - 0,02 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Šio nutarimo 3.2 punkte yra nurodyta, kad gyventojams atsiskaitymo už gyvenamųjų patalpų nuomą ir komunalines paslaugas sąskaita už ataskaitinį mėnesį turi būti pateikta ne vėliau kaip ataskaitinio mėnesio 30 dieną. Byloje įrodymų apie sąskaitų savalaikį pateikimą kaip F. G. iki mirties, taip ir už laikotarpį, kai butą valdė H. Ž., ir kai butą perėmė Kauno apskrities VMI, nėra. Todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti delspinigius už tuos laikotarpius, kai sąskaitos nebuvo teikiamos. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad Kauno apskrities VMI, dalyvavusiai sudarant F. G. turto apyrašą, turėjo būti aišku, kad jai, kaip F. G. įpėdinei, priėmusiai po jo mirties atsiradusį palikimą pagal turto apyrašą, privalu bus sumokėti už F. G. skolas ir už butui, kurį ji priėmė kaip palikimą, teikiamą šilumos energiją; kad Kauno apskrities VMI nepasidomėjo, ar yra skolų ieškovei, nors buvo akivaizdu, kad daugiau F. G. įstatyminių įpėdinių nėra. Ieškovės nuomone, teismas nenurodė pagrįstos įstatymo nuostatos, kuria remiantis padarė šią išvadą. Atsakovė taip pat nesutinka su apeliacinio skundo reikalavimu priteisti palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal CK 6.37 str. 2 d. nuostatas. Sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nėra sudaryta. Todėl tokiais atvejais, kai palikimas pereina valstybei, įstatymas nereglamentuoja palūkanų priskaičiavimo, juo labiau, kad palikimas pereina valstybei tik praėjus 18 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.2 ir 5.62 str. 1 d. 2 p.). Ieškovė, sužinojusi, kad butas perėjo valstybei, neteikė sąskaitų Kauno apskrities VMI, kaip tai numato minėtų įstatymų nuostatos, nepareiškė kreditorinių reikalavimų pagal CK 5.63 str. nuostatas, nors dėl kreditorinio reikalavimo teismo prašė atnaujinti terminą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teismas savo nesutikimą priteisti ieškovei iš atsakovų delspinigius argumentavo tuo, jog ieškovė sutartinių santykių su atsakovais neturėjo, atsakovų vardu sąskaitų bei pranešimų dėl mokėjimų už šilumos energiją nėra, ieškovė pati pavėluotai pateikė teismui prašymą pratęsti terminą kreditoriniams reikalavimas pareikšti. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė už ieškinio reikalavimą priteisti delspinigius nesumokėjo žyminio mokesčio, reikalavimą dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp ginčo šalių atsirado šiluminės energijos tiekimo-vartojimo santykiai. Nors, kaip teigia atsakovė Kauno apskrities VMI, rašytine forma energijos tiekimo sutartis ir nebuvo tarp šalių sudaryta, kolegija daro išvadą, kad jos egzistavimą patvirtina faktinė bylos situacija. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, F. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini), mainų sutarties pagrindu įgijo 2001-10-04, todėl ieškovė visiškai pagrįstai 2007-05-31 patikslintame ieškinyje skolos pradžią nurodė 2001-10-04.
Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė 2004-12-29 mokėjimo nurodymu Nr. 5243 sumokėjo 90,76 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. 1. 5), 2008-03-04 mokėjimo nurodymu Nr. 207 papildomai sumokėjo 64,24 Lt žyminį mokestį (1 t., b. 1. 122). Nors ieškovė 2008-08-07 patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų skolą bei delspinigius bendroje 5 508,18 Lt sumoje (klaidingai paskaičiuodama ir nurodydama ieškinio sumą – 5 171,44 Lt), už kurią turėjo sumokėti 165,25 Lt žyminį mokestį, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė sumokėjo tik 155 Lt žyminį mokestį. Pripažintina, kad toks CPK 80 str. 1 d. 1 p. pažeidimas buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui reikalauti, kad ieškovė ištaisytų šį procesinį trūkumą ir primokėtų trūkstamą žyminį mokestį. Kadangi teismas nebuvo nustatęs šio ieškinio trūkumo ir nebuvo įpareigojęs ieškovo primokėti trūkstamo žyminio mokesčio, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo šiuo argumentu vadovautis ir ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo palikti nenagrinėtą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kauno apskrities VMI nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog butą ir su juo susijusias skolas pagal CK 5.62 str. 1 d. 2 p. paveldėjo Kauno apskrities VMI. CK 5.62 str. 3 d. nustato, kad palikimo perėjimo valstybei atveju, valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. CK 5.39 str., numatantis vieną iš paveldėjimo būdų – paveldėjimą pagal apyrašą, nustato, kad pradėjęs tvarkyti palikimą, palikimo administratorius nedelsdamas sudaro palikimo apyrašą, kur įvardijamas palikimą sudarantis turtas, palikėjo kreditoriniai ir debitoriniai įsiskolinimai. Kauno apskrities VMI 2005-11-24 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl F. G. turto apyrašo sudarymo. Nors šiame apyraše nurodyta, kad F. G. turtą sudaro ginčo butas bei jame esantys apyvokos daiktai, tačiau neįrašytos palikėjo skolos, teismo nuomone, ieškovės argumentas, kad šiuo pagrindu Kauno apskrities VMI galėtų būti atleista nuo skolos ar delspinigių už pateiktą šilumos energiją mokėjimo, yra nepagrįsta, nes F. G. skolos į turto apyrašą nebuvo įrašytos ir dėl pačios Kauno apskrities VMI neveikimo. Kaip matyti iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. A2-2981-329/2006 esančių duomenų, Kauno apskrities VMI 2006-01-26 prašymu Nr. (14.5-14)-K-882 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-12277-364/2005 nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2005-10-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12277-364/2005 pripažino nuosavybės teises H. Ž. į butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), neįtraukdamas į bylos nagrinėjimą Kauno apskrities VMI, atstovaujančios valstybę, kaip būsimo F. G. turto paveldėtojo. Šiame prašyme Kauno apskrities VMI nurodo, kad AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialas informavo atsakovę, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas F. G. yra miręs, tačiau jis liko skolingas įmonei už suvartotas gamtines dujas. Šiuo raštu AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialas kreipėsi į Kauno apskrities VMI kaip į galimą F. G. turto paveldėtoją. 2005-11-23 kreipdamasi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, Kauno apskrities VMI šį AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialas raštą pateikė ir teismui. Taigi jau kreipdamasi į teismą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo Kauno apskrities VMI žinojo, kad F. G. turėjo skolų už suvartotas gamtines dujas, todėl galėjo daryti pagrįstą išvadą, kad skolų gali būti ir daugiau. Kaip matyti iš 2005-12-13 antstolės R. S. sudaryto Turto apyrašo (civilinė byla Nr. 2-1591-429/2006), jame nurodyta, kad nėra žinomų palikėjo skolinių pareigų. Pažymėtina, kad šį turto apyrašą savo parašu patvirtino ir atsakovės Kauno apskrities VMI NIS pareigūnė, nors atsakovei ir buvo žinoma apie egzistuojančias palikėjo skolas. Atsižvelgdama į tai, kad įstatymas neleidžia palikimo priimti iš dalies (CK 5.50 str.), bei į tai, kad tuo atveju, jeigu sudarant palikimo apyrašą įpėdinis dėl savo kaltės nepapildė apyrašo, įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu (CK 5.54 str. 1 d.), o pagal CK 5.62 str. 3 d. valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, kolegija daro išvadą, kad Kauno apskrities VMI, nesiėmusi priemonių tiksliai nustatyti palikėjo skolinius įsipareigojimus, CK 5.62 str. 1 d. 2 p. pagrindu paveldėjusi jo turtą, privalo atsakyti ir už į apyrašą neįtrauktas palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad prielaidos nepriteisti ieškovei iš atsakovų delspinigius ir procesines palūkanas yra nustatytos aplinkybės, kad ieškovė sutartinių santykių su atsakovais neturėjo, atsakovų vardu sąskaitų bei pranešimų dėl mokėjimų už šilumos energiją nėra. Kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka, tačiau tik toje dalyje, kiek tai liečia delspinigius. Vadovaujantis 1995-01-25 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 124 ,,Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.2 p., gyventojams atsiskaitymo už gyvenamųjų patalpų nuomą ir komunalines paslaugas sąskaita už ataskaitinį mėnesį turėjo būti pateikta ne vėliau kaip ataskaitinio mėnesio 30 dieną; priešingu atveju atsiskaitymo terminas pratęsiamas tiek dienų, kiek vėluojama įteikti sąskaitą, ir už šį laikotarpį delspinigiai neskaičiuojami. 2003-05-20 LR Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 14 str. 3 d. numatyta, jog atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą; buitiniam vartotojui išrašytoje sąskaitoje turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti..
Kaip matyti iš bylos duomenų (1 t., b. l. 50-75), sąskaitos už buto (duomenys neskelbtini) šilumą laikotarpiu nuo 2001 m. spalio mėnesio iki 2003 m. lapkričio mėn. buvo išrašomos ne G., o M. (kaip nustatyta šalių paaiškinimui - savininkui, buvusiam iki G.). Ši aplinkybė, kolegijos nuomone, patvirtina, kad G., kaip mokėtojui, sąskaitos net nebuvo išrašytos, o tai reiškia, kad jo vardu išrašytos sąskaitos jam niekada ir nebuvo įteiktos ir kad delspinigiai jam 1995-01-25 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 124 ,,Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.2 p., pagrindu negalėjo būti skaičiuojami. Kadangi atsakovė Kauno apskrities VMI paveldėjo tik G. turtą ir skolas, o delspinigiai, kaip nustatyta, už laikotarpį, kai butas priklausė G. (t. y. iki jo mirties 2003-10-12) , paskaičiuoti nepagrįstai, pripažintina, kad ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 273,75 Lt delspinigius yra nepagrįstas ir netenkintinas. Tais pačiais pagrindais netenkintinas ir reikalavimas priteisti iš atsakovo H. Ž. 62,99 Lt delspinigius už laikotarpiu nuo 2005-10-05 iki 2006-05-24 tiektą šilumą, nes, kaip matyti iš šio laikotarpio sąskaitų (2 t., b. l. 46), jos buvo išrašytos ne atsakovui H. Ž., nors šis ir buvo butą įsiregistravęs savo vardu, o F. G., kuris 2003-10-12 jau buvo miręs.
Apeliaciniu skundu ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria kaip nepagrįstas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovų 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kolegija pritaria apelianto argumentams, kad be mokėjimo funkcijos palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 str. numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą ( CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku. Prie kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 str. 2 d. numatytos palūkanos, jeigu skola išieškoma teismine tvarka. Jų dydis taip pat nustatytas CK 6.210 str. Šios palūkanos, vadinamos „procesinėmis", skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki pat visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šiam kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės mokėti šias palūkanas. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintais ieškiniais, kuriuose konstatavo, jog atsakovai privalo ieškovei sumokėti atitinkamai H. Ž. - 62,99 Lt delspinigių, atsakovė Kauno apskrities VMI - 273,75 Lt delspinigių. Nuo kreipimosi į teismą dienos ieškovė skolininkams delspinigių nebeskaičiavo, teigdama, kad ieškovės nuostolius kompensuos 5 proc. dydžio ,,procesinės" palūkanos, t. y. šios palūkanos apims netesybas (CK 6.258 str. 2 d.). Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CK 6.37 str. 2 d.. Šių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo teismo priteistos sumos, priteisimas, kolegijos nuomone, neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijams.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija iš dalies tenkindama ieškovės apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str., 329 str. 1 d.), panaikindama sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovų delspinigius paliktas nenagrinėtas ir kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Kolegija atmeta reikalavimą priteisti iš atsakovų delspinigius ir priteisia ieškovei iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2008-10-06 (atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo posėdyje sutikslintą ieškinio reikalavimą) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Be to, kolegija panaikina sprendimo dalį, kuria atsakovui H. Ž. priteista iš ieškovės 75 Lt advokato pagalbai apmokėti, nes byloje nėra jokių duomenų apie šio atsakovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
nutari a:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovų delspinigius paliktas nenagrinėtas ir kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, panaikinti.
Priteisti ieškovei AB „Kauno energija“ (į. k. 235014830, reg. Kaune, Raudondvario pl. 84) iš atsakovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (į. k. 188729019, reg. Kaune, Europos pr. 105) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2008-10-06 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti ieškovei AB „Kauno energija“ (į. k. 235014830, reg. Kaune, Raudondvario pl. 84) iš atsakovo H. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2008-10-06 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškinio reikalavimus dėl 62,99 Lt delspinigių priteisimo iš atsakovo H. Ž. ir dėl 273,75 Lt delspinigių priteisimo iš atsakovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atmesti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovui H. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) reg. Kaune, (duomenys neskelbtini)) buvo priteista iš ieškovės AB „Kauno energija“ (į. k. 235014830, reg. Kaune, Raudondvario pl. 84) 75 Lt advokato pagalbai apmokėti.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.