Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išduoti ieškovui sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

2.1. Ieškovui su sutuoktine V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pastatas – 99,68 kv.m. ploto boilerinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi ant 0,0168 ha ploto valstybei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pastarasis žemės sklypas 2003 m. birželio 6 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 406 N01/2003-27205 ir 2014 m. balandžio 18 d. Susitarimu „Dėl 2003 m. birželio 6 d. sutarties Nr. 406 N01/2003-27205 „Dėl valstybinės žemės nuomos“ pakeitimo“ buvo išnuomotas ieškovui. Ieškovas su sutuoktine nusprendė parduoti pastatą ir 2017 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, tačiau atsakovė informavo atsisakanti tai padaryti.

2.2. Ieškovas ketina perleisti žemės sklype stovintį jam nuosavybės teise priklausantį pastatą bei kaip nuomininkas tinkamai vykdė pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Nuo 2007 m. nenaudojamą boilerinę, kurioje buvo išmontuota visa įranga, skirta karšto vandens ruošimui, ieškovas 2014 m. kovo 7 d. viešame aukcione įsigijo iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Atsakovė 2013 m. gruodžio 6 d. davė sutikimą dėl nekilnojamojo daikto ir nuomos teisių perleidimo bei 2014 m. balandžio 18 d. sudarė susitarimą su ieškovu, pagal kurį visos valstybinės žemės nuomos teisės perėjo ieškovui.

2.3. Nuomojamas sklypas yra 70 proc. užstatytas boilerine, todėl laikomas užstatytu ir negali būti naudojamas pagal kitą paskirtį bei turi būti išnuomojamas ne aukciono būdu.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, V. K. pateikė atsiliepimą, prašydama ieškinį tenkinti. Atsiliepime antrinama ieškinio motyvams bei papildomai nurodoma, kad boilerinė buvo naudojama sandėliavimui, buvo surastas pirkėjas, kuris ketino boilerinę pertvarkyti į kavinę, tačiau dėl atsakovės veiksmų sandoris neįvyko.

4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė ieškinį atmesti.

5.1. Valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas boilerinės statiniui pagal paskirtį naudoti, todėl ir valstybinės žemės sklypas, skirtas boilerinei eksploatuoti, gali būti išnuomotas lengvatine tvarka (be aukciono) tik tuo atveju, jei ant jo stovinti boilerinė būtų naudojama pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę jos paskirtį. Atsakovė 2018 m. balandžio 20 d. atliko ginčo žemės sklypo patikrinimą ir nustatė, kad boilerinė nėra naudojama bei realiai funkcionuojanti, dėl ko atsakovė nurodo neturinti teisės išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi boilerinė.

5.2. Yra suėję terminai apskųsti atsakovės veiksmus, atliktus pateikiant ieškovui atsakymus raštu 2017 m. gruodžio 14 d. ir 2018 m. kovo 19 d., dėl ko atsakovė negali priimti kito individualaus akto, kuris prieštarautų galiojantiems (nepanaikintiems) kitiems individualiems aktams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu A. K. ieškinį tenkino visiškai – įpareigojo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išduoti leidimą (sutikimą) ieškovui perleisti 0,0168 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio Lietuvos Respublikai, nuomos teisę, atsiradusią Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2003 m. birželio 6 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 406 N01/2003-27205 pagrindu (keistos 2014 m. balandžio 18 d. Susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-94) ir priteisė ieškovui iš atsakovės 495,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat pirmosios instancijos teismas priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovės 10,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Nustatė, kad įstatymo leidėjas nenumatė jokių išimčių, jei žemės sklypas (ant kurio stovi kitam savininkui priklausantis nekilnojamasis daiktas) priklauso valstybei, o ne privačiam asmeniui. Taigi teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis. Įstatymo leidėjas (priešingai nei teigia atsakovė) nenumatė pareigos rengti viešą aukcioną siekiant perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą naujajam pastato, stovinčio ant valstybinės žemės sklypo, savininkui. Vieninteliai statinio savininkui (turinčiam tikslą jį perleisti) keliami reikalavimai – statinio savininkas turi būti tinkamai vykdęs valstybinės žemės sklypo nuomininko įsipareigojimus bei turi būti nustatyta, kad reikia viso žemės sklypo (o ne konkrečios jo dalies) ant žemės sklypo stovinčiam pastatui eksploatuoti.

5. Bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikta duomenų bei tarp bylos šalių nebuvo kilęs ginčas, kad ieškovas būtų pažeidęs savo kaip valstybinės žemės sklypo nuomininko teises; atsakovė taip pat neįrodinėjo, kad pastatui (boilerinei) eksploatuoti nereikalingas visas 0,0168 ha valstybinės žemės sklypo plotas. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovė, atsisakydama duoti sutikimą ieškovui perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę pažeidė ieškovo kaip pastato (boilerinės), stovinčio ant valstybinės žemės sklypo, konstitucinę teisę į nuosavybę, nepagrįstai ją savo neveikimu apribodama. Taigi, konstatavus, kad viešasis administravimo subjektas pažeidė imperatyvias įstatymo normas, susijusias su asmens disponavimu nuosavybės teise į nekilnojamąjį daiktą, ieškinys buvo tenkintas ir atsakovė įpareigota duoti leidimą (sutikimą) ieškovui perleisti 0,0168 ha žemės sklypo, priklausančio Lietuvos Respublikai, nuomos teisę, atsiradusią Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2003 m. birželio 6 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 406 N01/2003-27205 pagrindu.

6. Pirmosios instancijos teismas atmetė, kaip nepagrįstas atsakovės prielaidas apie tai, jog nėra pagrindo duoti sutikimą ieškovui perleisti valstybinės žemės nuomos teisės vien dėl to, kad ieškovas nebenaudoja pastato (boilerinės), stovinčio ant valstybinės žemės sklypo. Taisyklėse nėra numatyta (priešingai nei teigia atsakovė), kad statinio savininkas, jį perleisdamas, privalo realiai jį eksploatuoti, jame vykdyti konkrečią veiklą ir pan. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai rėmėsi Taisyklių 2.4 punktu, kuriame apibrėžiamos sąlygos, būtinos asmeniui siekiančiam nusipirkti valstybinės žemės sklypą, kai tuo tarpu šioje byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš valstybinės žemės nuomos teisinių santykių. Be to, nei pačioje valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje, nei jos pakeitime, sudarytame su ieškovu, nebuvo numatyta pareiga pastato savininkui privalomai vykdyti veiklą boilerinėje, naudoti ją pagal paskirtį ir pan. Teismas, konstatuodamas ieškovo nuosavybės teisės pažeidimą, įvertino ir tai, kad pati atsakovė buvo priėmusi sprendimą ieškovą pakeisti kaip naująjį valstybinės žemės nuomininką, kuomet pastarasis įsigijo nenaudojamą boilerinę iš pradinio pardavėjo, šie sandoriai bei viešojo administravimo subjekto individualaus pobūdžio aktai yra galiojantys/nenuginčyti. Pažymėjo, kad tokio informacinio pobūdžio rašto egzistavimas/neegzistavimas, kuriame atsakovė pateikia savo poziciją dėl teisės normų aiškinimo bei atitinkamai nusprendžia, kad ji neturi teisės išduoti leidimą ieškovui perleisti žemės sklypo nuomos teisės neriboja ieškovo teisės ginti savo kaip pastato savininko teisių kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu civilinio proceso tvarka bei neeliminuoja atsakovės pareigos vykdyti bendrosios kompetencijos teismo sprendimą – išduoti atitinkamą leidimą.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovui iš atsakovės priteisiama 75,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, bei 420,00 Eur protingo dydžio bylinėjimosi išlaidos, ieškovo patirtos dėl advokato teisinės pagalbos teikimo rengiant ieškinį ir atstovaujant teisme. Taip pat, iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos į valstybės biudžetą priteisiamos 10,75 Eur bylinėjimosi išlaidos, teismo patirtos dėl procesinių dokumentų įteikimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliantė Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

9.1. Galiojančiuose teisės aktuose įtvirtinta principinė nuostata, kad valstybinės žemės naudotojai (žemės sklype esančių statinių savininkai) turi išimtinę teisę ne aukciono tvarka nuomoti atitinkamą valstybinės žemės sklypo dalį, skirtą teisėtai žemės sklype esančių jų nuosavybės teise valdomų ir naudojamų statinių eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį. Aplinkybė, jog pastatas – boilerinė nėra naudojamas sąlygoja, kad ji nėra ir negali būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre.

9.2. Valstybinė žemė gali būti nuomojama statiniams eksploatuoti ir tik tokio dydžio, kuris reikalingas jiems eksploatuoti ir priešingai, jei asmuo/įmonė neturi (nebevaldo, nenaudoja) statinių valstybinės žemės sklype toks žemės sklypas negali būti nuomojamas, o sudaryta sutartis turi būti nutraukiama. Teisė be aukciono išsinuomoti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypą ar jo dalį siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti valstybinės žemės plote. Tik asmuo, turintis valstybinės žemės sklype savarankiškai funkcionuojančių statinių, pirmiau minėtų nuostatų pagrindu turi teisę reikalauti sudaryti žemės nuomos sutartį ar jos pakeitimus dėl šiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto. Minėtos teisės aktų nuostatos suteikia galimybę be aukciono išsinuomoti žemės sklypą po esamais savarankiškai funkcionuojančiais statiniais ar įrenginiais, o ne planuojamais statyti ar statomais.

9.3. Pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypo nuoma be aukciono siejama su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Teisės aktai nenumato galimybės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį prie nenaudojamų statinių, kadangi tokie statiniai negali būti eksploatuojami pagal paskirtį. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus.

9.4. Šiuo atveju siekiama parduoti ne tik statinį, bet statinį su nuomos teise, kas galimai ateityje sudarytų prielaidas verslo subjektams bandyti keisti statinio paskirtį ir tokiu būdu valstybinėje žemėje atsirastų atitinkamas komercinis objektas (pvz. picerija, kepykla, kebabinė) nepaisant to, valstybinė žemė griežtai nuomojama realaus, egzistuojančio ir faktiškai funkcionuojančio statinio eksploatacijai, o ne galimam verslui vystyti, statinių rekonstravimui ar naujoms statyboms. Taigi, kliūčių parduoti pastatą – boilerinę be sudarytos valstybinės žemės nuomos nebūtų, tačiau tikėtina, kad toks minėto pastato pardavimas netenkina ieškovo (pirkėjų) dėl sumažėjančių galimybių boilerinę panaudoti kitokiu būdu. Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai atsisakė ieškovui išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę, kadangi nustatytos faktinės aplinkybės Žemės sklype liudija apie tai, kad realiai funkcionuojančio statinio (kuriam ir buvo išnuomotas žemės sklypas pagal paskirtį) nėra, kitu atveju būtų paneigta įstatymų suteikta valstybinės žemės patikėtinio pareiga užtikrinti racionalų valstybinės žemės naudojimą, nuo ko nukentėtų visos visuomenės viešasis interesas.

9.5. Valstybinės žemės patikėtinis rengdamas nuomos sutarties pakeitimus (susitarimus) turi teisę vertinti žemės sklypo naudojimą (potencialų naudojimą ateityje) ir nustačius, kad žemės sklypas nenaudojamas konkrečiam statiniui eksploatuoti - konstatuoti šiuos pažeidimus bei nesudaryti jokių priešingų teisei sandorių, kurie, kaip jau minėta, sukeltų galimą finansinę žalą valstybei. Nors pastatas – boilerinė, esantis valstybinėje žemėje, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras statinys, tačiau šio statinio registravimo metu, pagal savo atliekamą funkciją, jis buvo inžinerinių šilumos sistemų įrenginių sudedamoji dalis ir gyvenamųjų namų priklausinys. Paminėtina, kad pats ieškovas pripažįsta, jog „pareiškėjo su sutuoktine 2014 m. įgytas pastatas, jau nuo 2007 m. nebuvo eksploatuojamas pagal savo funkcinę paskirtį kaip boilerinė - karšto vandens ruošimui, nes visa boilerinės įranga jame buvo išmontuota“. Todėl darytina išvada, kad po šio sandorio sudarymo boilerinė neruošė ir neteikė šilumos nei vienam šalia jos esančiam pastatui t. y. nebeatliko savo tiesioginės funkcijos.

9.6. Raštais buvo atsisakoma tenkinti asmens prašymą ir išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę, todėl nesuprantama, kaip realias teisines pasekmes sukeliančius raštus galima laikyti išimtinai tik informacinio pobūdžio ir nekreipti dėmesio į buvusią administracinę procedūra ir nurodytą apskundimo tvarką. Taigi, terminas minėtiems aktams apskųsti jau yra pasibaigęs.

9.7. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos atstovų nėra priteisiamos.

10. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti ieškovui iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje,

11.1. Negalima laikyti žemės naudojimo pažeidimu patikrinimo akte nurodyto fakto, kad žemės sklypas nėra aptvertas tvora, kadangi tokia sąlyga nėra numatyta žemės sklypo nuomos sutartyje ir susitarime. Be to žemės sklypo bendras plotas - 168 kv. m., o pastatu užstatytas plotas - 117 kv. m., t. y. atstumas nuo pastato išorinių sienų iki sklypo ribos neviršija 1 metro, t.y. didžiausią sklypo dalį (70 proc.) užima pastatas, todėl miesto gyvenamajame rajone prie gatvės tvora aptvertas tokio nedidelio didžio sklypas su pastatu atrodytų neestetiškai ir absurdiškai. Kitus patikrinimo akte nurodytus faktus, kad ant pastato kabo iškabą „Parduodama“ ir, kad patikrinimo metu pastatas nebuvo naudojamas, taip pat negalima laikyti žemės naudojimo pažeidimais, kadangi šie faktai tiktai patvirtina aplinkybę, kad pastatas paruoštas pardavimui.

11.2. Žemės naudojimo patikrinimas buvo atliktas vienašališkai, neinformavus ieškovo apie patikrinimą teisės aktų nustatyta tvarka, ieškovas nebuvo informuotas apie patikrinimo rezultatus. Kadangi žemės naudojimo patikrinimas buvo atliktas jau po apeliantės veiksmų apskundimo, todėl galima teigti, kad minėtas patikrinimas - tai yra bandymas pateisinti savo veiksmus dėl atsisakymo išduoti ieškovui sutikimą perleisti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi, darytina išvadą, kad 2018 m. balandžio 20 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-269 negali turėti nei faktinės, nei teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai.

11.3. Naudojimo paskirties atžvilgiu pastatas - boilerinė yra atskiras universalus pastatas turi suformuota žemės sklypą ir todėl po jame atlikus nedideles rekonstrukcijas yra galima administracinė, prekybos, viešojo maitinimo, paslaugų, sporto, medicinos, gamybos, sandėliavimo ar kitos veiklos. Be kita ko, atskaitoje visur pažymima, kad boilerinės tikslinė paskirtis kita, kas nurodoma ir Nekilnojamojo turto registre. Šiuo konkrečiu atveju vertintojas pasirinkdamas analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasiriko kompresorinę, siurblinę, propanbutano sandėlį bei dujotiekio mazgą (visų statinių tikslinė paskirtis kita), kadangi pagal savo fizines, funkcines, ir ekonomines charakteristikas statiniai buvo panašiausi į vertinamą turtą. Ieškovas boilerinę nuo pat jos įsigijimo naudoja pagal jos tikslinę paskirtį, t.y. sandėliavimo, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad statinys turi būti naudojamas šilumos sistemų įrengimui.

11.4. Neatitinka tikrovės apeliantės teiginiai, kad ieškovas nepasinaudojo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus rašto - atsisakymo išduoti sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę apskundimu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka ir jo apskundimo terminas yra pasibaigę. 2018 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas pareiškėjo patikslintas skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2017-12­14 rašto Nr. 49SFN-2758 (14.49.104) administracinėje byloje Nr. el-2142-968/2018. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną administraciniam teismams ir išaiškino pareiškėjui, kad ieškinys dėl Žemės sklypo nuomos bei susitarimo dėl Žemės sklypo nuomos pakeitimo gali būti reiškiamas bendrosios kompetencijos teismui. Remiantis nurodytu, nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovės nurodyti teiginiai dėl rašto apskundimo ABTĮ tvarka yra pagrįsti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys dėl įpareigojimo duoti sutikimą perleisti teisę į valstybinės žemės sklypą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui A. K. su sutuoktine V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pastatas – 99,68 kv.m. ploto boilerinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri stovi ant 0,0168 ha ploto valstybei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pastarasis žemės sklypas 2003 m. birželio 6 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 406 N01/2003-27205 ir 2014 m. balandžio 18 d. Susitarimu „Dėl 2003 m. birželio 6 d. sutarties Nr. 406 N01/2003-27205 „Dėl valstybinės žemės nuomos“ pakeitimo“ buvo išnuomotas ieškovui. Ieškovas su sutuoktine nusprendė parduoti pastatą-boilerinę ir 2017 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, tačiau atsakovė informavo, kad neprieštarauja valstybinės žemės sklype esančios statinio perleidimui, tačiau sutikimo perleisti žemės sklypo nuomos teisę išduoti negali. Ieškovo nuomone, jis tinkamai vykdė nuomininko pareigas, nuomojamas sklypas 70 proc. užstatytas kaip boilerinė, todėl negali būti naudojamas pagal kitą paskirtį, bei turi būti išnuomojamas ne aukciono būdu, todėl atsakovė nepagrįstai nedavė sutikimo perleisti nuomos sklypo teisę, reikalingą boilerinei eksploatuoti. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymu įpareigojo atsakovė išduoti leidimą (sutikimą) ieškovui perleisti 0,0168 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio Lietuvos Respublikai, nuomos teisę, atsiradusią Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2003 m. birželio 6 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 406 N01/2003-27205 pagrindu (keistos 2014 m. balandžio 18 d. Susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-94). Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti.

12. Pažymėtina, kad CK 6.394 straipsnio, reglamentuojančio teises į žemės sklypą sudarant nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį; pagal to paties straipsnio 3 dalies nuostatą, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms; kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

13. Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja NŽT – visais kitais nei Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1–3 punkte nurodytais atvejais; sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Taigi NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas turi teisę ne tik priimti sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą, sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, bet ir priimti sprendimą pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį ir sudaryti šios sutarties pakeitimus, įskaitant ir duoti sutikimą dėl valstybinės žemės nuomos teisių perleidimo.

14. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl NŽT sutikimo perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, yra išaiškinęs, kad toks sutikimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. sukurti teisines pasekmes; toks vienašalis sandoris sukuria tokias teisines pasekmes, kad sudaro sąlygas perleisti nuomininko teises ir pareigas, kylančias iš valstybinės žemės nuomos sutarties. Valstybinės žemės nuomininkei perleidus šias teises ir pareigas kartu su nuomininkei nuosavybės teise priklausančiais statiniais, naujoji statinių savininkė tampa šalimi – nuomininke. Tačiau tam, kad galėtų įforminti nuomos sutartį įrašant naują nuomininką, pirmiausia reikia gauti valstybinės žemės savininko sutikimą perleisti žemės nuomos teisę.

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui 2017 m. lapkričio 2 d. kreipusis į atsakovę su prašymu išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, toks sutikimas duotas nebuvo, nurodžius, kad boilerinė pagal savo tiesioginę paskirtį neatlieka savo tiesioginės funkcijos, todėl tokiam pastatui eksploatuoti žemės sklypas ne aukciono būdu negali būti išnuomotas. Taip pat, iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. balandžio 10 d. patikrinimo metu NŽT nustatė valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimus ir informavo ieškovą apie galimybę nutraukti nuomos sutartį. Tuo tarpu, tiek ieškovas teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, teigė, kad nuomininkas žemės nuomos sutartį vykdė tinkamai, todėl dėl naudojimosi žemės sklypu pažeidimų nėra ginčo.

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkrečioje situacijoje siekiant nustatyti ar NŽT pažeidė ieškovo, kaip nuomininko teises, neduodama sutikimo perleisti valstybinės žemės nuomos teisę, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti ar konkrečiu atveju galimas išimtinis valstybinės žemės nuomos teisės perleidimas ne aukciono tvarka, bei išsamiai išanalizuoti šalių tarpusavio santykius, iš jų kylančias pasekmes ir atsižvelgdamas į nuomojamo žemės sklypo paskirtį įvertinti galimą sutarties pažeidimą.

17. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių netyrė ir neanalizavo, o tik formaliai nustatė, jog dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje yra saistomas apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų, o byloje būtinas išsamus aplinkybių ištyrimas, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.