- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-16
- Bylos Nr.
- 2-120-514/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- Z. V.
- Atsakovas
- Plungės
- Trečiasis asmuo
- V. Ž., A. P., L. P.
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. V. ieškinį atsakovui Plungės r. savivaldybės administracijai, tretieji asmenys V. Ž., A. P., L. P., dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė pripažinti buto (29/50 dalies pastato), esančio (duomenys neskelbtini) Plungės r., pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia; pripažinti jai nuosavybės teisę į šią pastato dalį; panaikinti teisinę registraciją, kuria gyvenamosios patalpos įregistruotas kaip Plungės r. savivaldybės nuosavybė; atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą.
Nurodė, kad 1984 m. jai buvo suteiktas butas, esantis dabartiniame (duomenys neskelbtini), Plungės r. Prasidėjus privatizacijos procesui, pateikė prašymą įsigyti butą, 1992-08-24 butas buvo įkainuotas, ieškovė 1994-12-30 sumokėjo buto kainą, sumokėdama 24,67 Lt grynaisiais ir 177,58 investiciniais čekiais. Buvusios G. žemės ūkio įmonės darbuotojos buvo informuota, jog buto pirkimo-pardavimas bus baigtas P. apylinkės darbuotojų. Likvidavus G. žemės ūkio įmonę ne kartą domėjosi buvo privatizavimu, tačiau jai vis buvo liepiama palaukti. Buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. 2014 m. vasarą iš P. seniūnijos seniūno sužinojo, jog gyvenamosios patalpos, kuriose ji gyvena, 2008-11-26 įregistruotas kaip Plungės r. savivaldybės nuosavybė. Ieškovės nuomone, ji įvykdė visas buto pirkimo-pardavimo sąlygas, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia, pripažįstant jai nuosavybės teisę į ginčo gyvenamąsias patalpas.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys V. Ž. ir A. P. atsiliepimais neprieštaravo, jog butas būtų privatizuotas ieškovės Z. V. vardu.
Trečiasis asmuo L. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Tretieji asmenys teismo posėdyje nedalyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo butas kaip Plungės r. savivaldybės nuosavybė įregistruotas 2008-11-26. Sandorio sudarymo metu galiojusio CK 255 str. nustatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta bei įregistruota per 3 mėnesius atitinkamo turto registravimo įstaigoje. Ieškovė nuo 1994 m. pabaigos, sumokėjusi buto kainą, elgėsi nerūpestingai ir nesirūpino tolimesnėmis buto privatizavimo procedūromis, todėl CK nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto sutartį daro negaliojančia.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas ieškinį pripažino.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl sąlygų buto privatizavimo sutarčiai sudaryti tinkamo įvykdymo
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ginčo bute, es. (duomenys neskelbtini), Plungės r., su šeima (byloje dalyvaujančiais trečiaisiais asmenimis V. Ž., A. P. bei L. P. ) apsigyveno 1984 m. Ieškovės teisę į butą netiesiogiai patvirtina 1984-03-15 Plungės r. teismo sprendimas, kuriuo ieškovė kartu su šeima iškeldinta iš buvusio buto P. pionierių stovykloje, suteikiant kitą butą Plungės r. G. kolūkyje. Kaip matyti iš minėto teismo sprendimo ir 1984-04-10 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties ieškovei buvo suteiktas butas G. kolūkio ribose, susidedantis iš 34 kv. m. dviejų kambarių ir virtuvės.
Iš įrašų Plungės r. P. apylinkės J. kaimo (dabartinio Š. k.) 1986-1990, 1991-1996 metų ūkinėse knygose matyti, kad ieškovės šeima nurodytu laikotarpiu gyveno (duomenys neskelbtini), Plungės r. Išrašai iš 1987-05-25 ir 1987-08-13 G. kolūkio valdybos posėdžio protokolų įrodo, kad ieškovės vyro V. Ž. ir pačios ieškovės prašymai įregistruoti į ūkio namą, esantį (duomenys neskelbtini) tenkinti. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovė ginčo bute apsigyveno teisėtai. Taigi tarp ieškovės ir tuometinio G. kolūkio (vėliau G. ŽŪĮ) buvo susiklostę patalpos nuomos prievoliniai santykiai.
Ieškovė nurodo, kad yra atlikusi visus Butų privatizavimo įstatyme nustatytus veiksmus butui privatizuoti, tokiu būdu ne tik įgijo, bet ir įgyvendino teisę privatizuoti butą, todėl yra pagrindas buto prikimo-pardavimo (privatizavimo) sutartį pripažinti galiojančia galiojusio CK 58 str. 5 d. pagrindu (atitinkamai galiojančio CK 1.93 str. 4 d.).
Butų privatizavimo įstatymas įtvirtino Lietuvos gyventojų teisę įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas. Įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta nurodytų gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo-pardavimo) tvarka, taip pat sąlygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti perkamos, kas turi teisę jas pirkti.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl to, turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bylos Nr. 3K-3-548/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Č. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-240/2012; kt.).
Nagrinėjamos bylos atveju nėra ginčo dėl to, kad ginčo gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas, kad ieškovė turi teisę privatizuoti butą (apsigyveno teisėtai nuomos sutarties pagrindu).
Ieškovės pateikti dokumentai: 1992-08-24 pareiškimas G. žemės ūkio įmonei dėl gyvenamosios patalpos priklausinių vertės apskaičiavimo, 1992-08-24 99,92 kv. m. buto įkainavimo aktas, kuriuo patvirtinta buto kaina ir jos mokėjimo tvarka, tos pačios dienos mokėjimo pranešimas, kuriuo siūloma ieškovei prieš pasirašant buto pirkimo-pardavimo sutartį sumokėti valstybinį mokestį ir pinigus už perkamą butą, įrodo, kad ieškovė pasinaudojo teise privatizuoti butą, atlikdama šiai teisei įgyti būtinus veiksmus, kurių pagrindu susiklostė ieškovo ir tuometinio gyvenamųjų patalpų valdytojo (G. ŽŪĮ) santykiai dėl ginčijamo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 ir kt. straipsniai). Taigi nustatytos visos Butų privatizavimo įstatymo numatytos buto privatizavimo sąlygos.
Ieškovė prašo pripažinti ginčo gyvenamąsias patalpas privatizuotomis. Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog ji buto įkainavimo akte ir mokėjimo pranešime nustatytą buto kainą 202,25 rub. (24,67 Lt grynaisiais ir 177,58 investiciniais čekiais)
sumokėjo , t.y. 1994-12-30 ieškovė už perkamą butą sumokėjo 24,67 Lt grynaisiais, o 1994-12-30 iš savo investicinės sąskaitos nebalansinės dalies nurašė likusią sumą - 177,58 investiciniais čekiais. Šie dokumentai patvirtina, kad ieškovė kaip privatizuojamo buto nuomininkė įvykdė ir vieną iš esminių buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutarties sudarymo sąlygų, t.y. sumokėjo už perkamą butą. Ginčo tarp ieškovės kaip privatizuojamo buto nuomininkės ir jos šeimos narių nėra, tretieji asmenys neprieštarauja, kad butas privatizuotas ieškovės vardu.
Iš atsakovo atsiliepime išdėstytos pozicijos seka, kad Plungės r. savivaldybė nepripažįsta ginčijamos gyvenamosios patalpos pirkimo-pardavimo sandorio ir atsisako jį sudaryti, įregistruodama nuosavybės teises į ginčo patalpas.
Pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį (analogiška nuostata galiojusio CK 58 str. 5 d.), jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.
Byloje nėra nustatytos jokios aplinkybės, kurios leistų spręsti, kad dėl susiklosčiusios situacijos, susijusios su ginčo buto privatizavimo procedūrų formaliųjų reikalavimų neužbaigimu, būtų kalta ieškovė. Ieškovė ginčo bute apsigyveno teisėtai, įgijo teisę šį butą privatizuoti ir šią teisę ieškovė įgyvendino, kai sumokėjo G. žemės ūkio įmonės privatizavimo komisijos nurodytą buto kainą. G. žemės ūkio įmonė, nurodydama sumokėti kainą ir priimdama mokėjimą, patvirtino ir įgyvendino valią dėl privatizavimo sandorio sudarymo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu atliko visus įstatyme nustatytus veiksmus butui privatizuoti, t. y. įvykdė visas sąlygas buto pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Buto pirkimo–pardavimo sutartis notarine tvarka nebuvo sudaryta, tačiau šis veiksmas yra ne vienašalis, bet dvišalis, t. y. jo atlikimas priklauso ne tik nuo pirkėjo, bet ir nuo pardavėjo valios.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninių butų fondo privatizavimo taisyklių 19 punkte buvo nurodyta, kad miestų, rajonų valdybos, įmonės, įstaigos, organizacijos, suderinusios su valstybinėmis notarinėmis kontoromis (apylinkėse – su viršaičiais) ir inventorizavimo biurais, potvarkiu (įsakymu) nustato visų reikalingų pirkimo–pardavimo sutartims įforminti dokumentų parengimo tvarką. Taigi privatizavimo sutarties sudarymo iniciatyva priklausė ne pirkėjui, o pardavėjui. Ieškovei kreipusis į privatizavimo tarnybą, G. žemės ūkio įmonės privatizavimo komisijai įkainojus butą ir sumokėjus nurodytą buto kainą, ieškovei neturėjo atitekti rizika dėl administracinių subjektų neveikimo. Tuo tarpu byloje nenustatyta jokių aktyvių atsakovo ar jos įgaliotų asmenų veiksmų pirkimo–pardavimo sutarčiai įforminti įstatymo nustatyta tvarka.
Tokios aplinkybės atitinka CK 1.93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią teismui pripažinti sandorį galiojančiu, kai viena iš šalių vengia jį įforminti notarine tvarka.
Ieškovės teisė į ginčo gyvenamąją patalpą buvo garantuota kompetentingų institucijų sprendimais, ieškovė turėjo teisėtus lūkesčius pasinaudoti specialaus gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentavusio Butų privatizavimo įstatymo suteikta teise Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, todėl ieškinys tenkintinas ir pripažintina, jog ieškovė pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo (privatizavo) ginčo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Plungės r.
Dėl ieškinio senaties
Privatizavimo procesas Lietuvos Respublikoje buvo vykdomas pirmą kartą, siekiantys butus privatizuoti piliečiai anksčiau nebuvo susidūrę nei su privatizavimo procesu, nei su jį reglamentuojančiais norminiais aktais, kurie nurodytu laikotarpiu buvo dažnai keičiami, ieškovės veiksmų pobūdis (atliko visus būtinus veiksmus buto privatizavimo sutarčiai sudaryti, sąžiningai gyvenamąsias patalpas valdė, naudojo ir išlaikė, sužinojusi, jog ginčo patalpos neįregistruotos kaip jos nuosavybė, aktyviai gynė savo teises – ne kartą kreipėsi tiek į P. seniūniją, tiek į Plungės r. savivaldybės administraciją, į VĮ Registrų centrą), leidžia daryti išvadą, kad ieškovė sąžiningai klydo dėl savo atliktų veiksmų teisinių pasekmių (nuosavybės teisių įgijimo). Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
Dėl teisinės registracijos panaikinimo
Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytas pavyzdinis sąrašas juridinius faktus patvirtinančių dokumentų, kuriais remiantis registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, o 29 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurių nors vieną nustačius, atsisakoma įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą.
Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, tai asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti.
Ginčo patalpos 2008-11-26 įregistruotos kaip Plungės r. savivaldybės nuosavybė 1995-03-12 priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Šių įrašų neteisėtumo ieškovė neįrodinėjo, dokumentų, kurių pagrindu įregistruotos daiktinės teisės neginčijo, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje netenkintinas (CPK 178 str.).
Pažymėtina, kad teismo sprendimas yra pagrindas pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis (registruoti nuosavybės teises), todėl šis ieškovės reikalavimas laikytinas kaip perteklinis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 str. 1 d.), taip pat valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 99 str.). Ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mažintinos ir priteistina 100 Eur.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, jog Z. V., a.k. (duomenys neskelbtini), 1994 m. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo (privatizavo) gyvenamąsias patalpas, 29/50 dalis pastato, (duomenys neskelbtini), ir pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei 29/50 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Plungės r.
Priteisti iš Plungės r. savivaldybės administracijos 201,57 Eur žyminio mokesčio (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660) ir 100 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.