- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- I-8410-142/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02233-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjui T. Ž. ir atsakovo atstovui – Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Valdymo tarnybos Teisės ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam specialistui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
T. Ž. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti 3 000,00 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, atlyginimą (b. l. 1–2). Skunde pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. kovo 13 d. buvo periodiškai konvojuojamas netinkamomis sąlygomis, kurias pareiškėjas prilygina kankinimui. Nurodo, kad automobiliuose, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, neveikė vėdinimo sistema, nebuvo tinkamo apšvietimo, nebuvo tinkamų apsaugos priemonių avarijos atveju. Paaiškina, kad automobiliuose trūko vietos, stigo oro. Nurodo, kad dėl tokio konvojavimo pareiškėjas patyrė didelius fizinius nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė nerimu, nemiga, depresija, nugaros ir sąnarių skausmais, akių perštėjimu. Be to, privatumo neturėjimas žemino pareiškėjo orumą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad buvo vežamas vienvietėse automobilių kamerose (pirmoje arba šeštoje).
Atsiliepimas
Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VST), atstovaudama Lietuvos valstybę, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 39–40). Nurodo, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiuoju transportu, kuris naudojamas remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinėmis techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Paaiškina, kad konvojavimo taisyklės nenumato, jog specialiajame transporte kiekvienam konvojuojamam asmeniui turi būti įrengti saugos diržai, o Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, atlikusi šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimus, nenustatė, kad automobilių kamerų aplinka būtų netinkama asmenų konvojavimui.
Teismo posėdžio metu VST atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad konvojavimo taisyklės neįpareigoja užtikrinti konvojuojamų asmenų privatumo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės priteisti 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumas.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Taigi, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos, t. y. VST, neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp VST neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Sprendžiant dėl VST (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja VST veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė pareiškėjo, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos bus nustatytos) atsirado būtent dėl tų VST neteisėtų veiksmų.
VST pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, vykdant asmenų konvojavimą nustato Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės). Minėtų taisyklių 3 punkte pateikiama konvojavimo sąvoka: „Konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą“, taip pat numatyta, kad specialiosios transporto priemonės – tai specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose asmenims konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros.
Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. birželio 27 d. pareiškėjas buvo konvojuotas iš Klaipėdos į Kauną, konvojavimas vyko automobiliais VW valst. Nr. EDL 152 ir valst. Nr. FUV 254, vienu metu daugiausia buvo konvojuota 19 asmenų (b. l. 149–152). 2014 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas kartu su kitais asmenimis (daugiausia konvojuojamų asmenų – 18) buvo konvojuotas iš Kauno į Klaipėdą, konvojus buvo vykdomas automobiliais VW valst. Nr. EDL 149 ir valst. Nr. EDL 154 (b. l. 70–73). 2014 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjas buvo konvojuotas iš Klaipėdos į Kauną (b. l. 77). Šis konvojus buvo vykdytas automobiliais VW valst. Nr. EDL 149 ir valst. Nr. EFS 449 (didžiausias konvojuotų asmenų skaičius – 19) (b. l. 75–77). 2014 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas buvo konvojuotas iš Kauno į Klaipėdą, konvojavimas vyko automobiliais VW valst. Nr. FUV 253 ir valst. Nr. EDL 152, daugiausia vienu metu buvo konvojuota 10 asmenų (b. l. 154–157). 2014 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas buvo konvojuotas iš Klaipėdos į Kauną, konvojavimas vyko automobiliais VW valst. Nr. EDL 154 ir valst. Nr. FUV 253, didžiausias vienu metu konvojuotų asmenų skaičius buvo 19 (b. l. 145–148). 2014 m. lapkričio 3 d. pareiškėjas buvo konvojuotas iš Kauno į Klaipėdą (b. l. 79–81), konvojus vykdytas automobiliais VW valst. Nr. FUV 253 ir valst. Nr. EFS 559 (didžiausias vienu metu konvojuotų asmenų skaičius – 13) (b. l. 79–80). 2014 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas buvo konvojuotas iš Klaipėdos į Kauną, konvojus vykdytas automobiliais VW valst. Nr. EFS 558 ir valst. Nr. FUV 253, didžiausias vienu metu konvojuotų asmenų skaičius 18 (b. l. 83–85). 2014 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas buvo konvojuotas iš Kauno į Klaipėdą, konvojus vykdytas automobiliais VW valst. Nr. EDL 153 ir valst. Nr. FUV 253, didžiausias vienu metu konvojuotų asmenų skaičius buvo 19 (b. l. 87–90). 2015 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas buvo konvojuotas iš Klaipėdos į Kauną, konvojavimas vykdytas automobiliais VW valst. Nr. EDL 595 ir valst. Nr. FUV 253, didžiausias vienu metu konvojuotų asmenų skaičius buvo 18 (b. l. 91–95). 2014 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas buvo konvojuotas iš Klaipėdos į Kauną, konvojus vykdytas automobiliais VW valst. Nr. EFS 561 ir valst. Nr. FUV 254, didžiausias vienu metu konvojuotų asmenų skaičius buvo 17 (b. l. 96–99). 2014 m. gruodžio 9 d. pareiškėjas buvo konvojuotas iš Klaipėdos į Kauną, konvojavimas vykdytas automobiliais VW valst. Nr. EFS 559 ir valst. Nr. EFS 561, didžiausias vienu metu konvojuotų asmenų skaičius buvo 18 (b. l. 100–103). 2015 m. sausio 15 d. pareiškėjas buvo konvojuotas iš Kauno į Klaipėdą, konvojavimas vykdytas automobiliais VW valst. Nr. EDL 153 ir FUV 254, didžiausias vienu metu konvojuotų asmenų skaičius buvo 18 (b. l. 104–107). 2015 m. sausio 20 d. pareiškėjas buvo konvojuotas iš Klaipėdos į Kauną, konvojavimas vyko automobiliais VW valst. Nr. EDL 150 ir valst. Nr. EFS 561, didžiausias vienu metu konvojuotų asmenų skaičius buvo 15 (b. l. 108–111). 2015 m. sausio 28 d. pareiškėjas buvo konvojuotas iš Kauno į Klaipėdą, konvojavimas vykdytas automobiliais VW valst. Nr. EDL 152 ir valst. Nr. EDL 153, didžiausias vienu metu konvojuotų asmenų skaičius 22 (b. l. 112–115). 2015 m. vasario 5 d. pareiškėjas buvo konvojuotas iš Klaipėdos į Šiaulius, konvojavimas vyko automobiliais VW valst. Nr. FUV 253 ir valst. Nr. FUV 254, vienu metu didžiausias konvojuotų asmenų skaičius buvo 22 (b. l. 116–119). 2015 m. vasario 10 d. pareiškėjas buvo konvojuotas iš Šiaulių į Klaipėdą, konvojavimas vyko automobiliais VW valst. Nr. EDL 153 ir valst. Nr. FUV 253, didžiausias konvojuotų asmenų skaičius vienu metu buvo 16 (b. l. 124–127). 2015 m. vasario 18 d. pareiškėjas buvo konvojuotas iš Klaipėdos į Šiaulius, konvojavimas vyko automobiliais VW valst. Nr. EDL 153 ir valst. Nr. FUV 254, didžiausias vienu metu konvojuotų asmenų skaičius buvo 22 (b. l. 128–131). 2015 m. vasario 23 d. pareiškėjas buvo konvojuotas iš Šiaulių į Klaipėdą, konvojavimas vyko automobiliais VW valst. Nr. EFS 559 ir valst. Nr. FUV 254, didžiausias vienu metu konvojuotų asmenų skaičius buvo 19 (b. l. 132–135). 2015 m. vasario 25 d. pareiškėjas buvo konvojuotas iš Klaipėdos į Šiaulius, konvojavimas vyko automobiliais VW valst. Nr. EDL 149 ir valst. Nr. EDL 153, didžiausias vienu metu konvojuotų asmenų skaičius buvo 15 (b. l. 136–139). 2015 m. kovo 9 d. pareiškėjas buvo konvojuotas iš Šiaulių į Klaipėdą, konvojavimas vyko automobiliais VW valst. Nr. EFS 559 ir valst. Nr. EFS 561, didžiausias vienu metu konvojuotų asmenų skaičius buvo 21 (b. l. 140–143). 2015 m. kovo 13 d. pareiškėjas buvo konvojuotas iš Klaipėdos į Šiaulius, konvojavimas vyko automobiliais VW valst. Nr. EDL 150 ir valst. Nr. 152, daugiausia vienu metu konvojuota 20 asmenų (b. l. 158–161). Bylos duomenimis nustatyta, kad visi automobiliai, kuriais buvo konvojuotas pareiškėjas, buvo 19 sėdimų vietų (b. l. 42, 45, 48, 51, 54, 57, 60, 66, 70). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad VST 2015 m. sausio 28 d., 2015 m. vasario 5, 18 d. ir 2015 m. kovo 9, 13 d. konvojavimą vykdė, pažeidžiant Konvojavimo taisyklių 109 punkto reikalavimą.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius ginčo laikotarpiu (t. y. nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. kovo 13 d.) ventiliacijos efektyvumo ar kitų matavimų automobiliuose, kuriais buvo konvojuotas pareiškėjas, neatliko, tačiau iš minėtų transporto priemonių kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemų (b. l. 41, 44, 47, 50, 53, 56, 59, 64–65) matyti, kad šiose transporto priemonėse buvo įrengtos šildymo ir vėdinimo sistemos, apšvietimas. Automobilių techninės apžiūros rezultatų kortelės patvirtina, kad transporto priemonės ginčo laikotarpiu atitiko joms keliamus techninius reikalavimus (b. l. 43, 46, 49, 52, 55, 58, 61, 67, 153). Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad minėtos transporto priemonės pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą ginčo laikotarpiu buvo tinkamos konvojavimui. Kelionės žiniaraščiuose jokių pareiškėjo ar kitų konvojuotų asmenų nusiskundimų (dėl temperatūros, oro ar šviesos trūkumo) nepažymėta.
Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju buvo konstatuoti VST neteisėti veiksmai (dėl Konvojavimo taisyklių 109 punkto pažeidimo), teismui kyla pagrindas svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo klausimą.
Kaip minėta, pareiškėjas skunde tvirtino, kad dėl nežmoniškų konvojavimo sąlygų jis patyrė didelius fizinius nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė nerimu, nemiga, depresija, nugaros ir sąnarių skausmais, akių perštėjimu.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties išgyventų emocijų. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytas neigiamas poveikis. Šiuo aspektu būtina nustatyti, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012).
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į VST su žodiniais ar rašytiniais skundais dėl konvojavimo netinkamomis sąlygomis. Nustatytų pažeidimų skaičius (5 atvejai) ir jų nedidelis mastas neleidžia pažeidimų vertinti kaip galėjusių lemti pareiškėjo intensyvius dvasinius išgyvenimus. Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo konvojuojamas vienvietėse automobilių kamerose, todėl nustatytas Konvojavimo taisyklių 109 punkto pažeidimas pareiškėjui neturėjo įtakos, o pareiškėjo skundo argumentai susiję su privatumo pažeidimu atmetami kaip nepagrįsti. Iš į bylą pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 10–38) taip pat negalima daryti išvados, kad pareiškėjas turėjo kokių nors fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimų dėl konvojavimo sąlygų. Priešingai, psichiatro apžiūros metu (2014 m. liepos 23 d. ir 2014 m. gruodžio 30 d.) pareiškėjas nusiskundimų neturėjo (b. l. 28, 34). 2015 m. balandžio 16 d. pareiškėjas skundėsi miego sutrikimais, tačiau gydytoja pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje pažymėjo, kad pareiškėjas ramus, nuotaika lygi bei padarė išvadą, kad psichikos sutrikimų nestebima (b. l. 38). Atsižvelgdamas į visa tai, taip pat ir į tai, kad pareiškėjas su skundais (nei žodžiu, nei raštu) dėl netinkamų konvojavimo sąlygų į VST nesikreipė, o nustatyti pažeidimai buvo nežymūs (pvz., vietoje leidžiamų konvojuoti 19 asmenų buvo konvojuojama 20 asmenų), teismas neturi pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas patyrė dvasinį sukrėtimą, depresiją ar kitas neigiamas pasekmes CK 6.250 straipsnio prasme. Atitinkamai, vertintina, kad neegzistuoja kitos būtinos CK nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.
Apibendrinant išdėstytus motyvus, skundo tenkinti ir pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VST, priteisti 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. Ž. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.