Vilniaus apygardos teismo nutartis

Atsiliepimas

2. Ieškovas paaiškino, kad sugedus automobiliui, ieškovas 2021 m. liepos 28 d. kreipėsi į atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „SINTERRA“ dėl remonto paslaugos, nes iš atsiliepimų susidarė įspūdį, kad tai yra aukštos kvalifikacijos reikalaujančias paslaugas teikianti, patikima bendrovė. Ieškovas su atsakovės formaliu vadovu A. T. 2021 m. liepos 28 d. sudarė žodinę sutartį dėl jo automobilio Citroen C4 Grand Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automatizuotos (robotizuotos) pavarų dėžės valdymo bloko remonto, automobilį pristatė į bendrovės servisą ((duomenys neskelbtini)), automobilis buvo priimtas, pildant (nors ir neatitinkantį teisės aktų reikalavimų) perdavimo–priėmimo aktą. Taip pat paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė telefonu ieškovui pranešė, jog remontui pateiktas valdymo blokas yra neveikiantis, todėl ieškovas kitą dieną (2021 m. rugpjūčio 3 d.) pristatė kitą valdymo bloką, kurį atsakovė pripažino kaip tinkamą ir funkcionalų. Pažymėjo, kad ieškovas aktyviai domėjosi remonto eiga, tačiau automobilis iki 2021 m. rugsėjo 13 d. nebuvo suremontuotas, todėl praėjus 1,5 mėnesio nuo automobilio pristatymo į servisą ir jo priėmimo remontui, ieškovas paprašė raštu pranešti apie remonto atlikimo terminą, preliminarią kainą bei suteikiamas garantijas ir gavo atsakovės raštišką pranešimą (nenurodant jokių konkrečių priežasčių), kad jo automobilio remontas sustabdytas ir ieškovas privalo jį atsiimti. Paaiškino, kad ieškovas 2021 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba), pateikė nustatytos formos skundą, pridėjo visus reikalingus dokumentus, tačiau Tarnyba 2021 m. gruodžio 31 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovo skundą atmetė. Nurodė, kad ieškovas 2021 m. rugsėjo 25 d. dar kartą kreipėsi į atsakovę, siūlydamas taikiai išspręsti kilusį ginčą, ir gavo atsakovės atsakymą, kad dėl nenumatytų priežasčių automobilio remontas sustabdytas, nepateikiant jokių konkrečių sutartį įvykdyti trukdančių priežasčių.

3. Pažymėjo, kad jis kreipėsi ir į Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Vilniaus skyrių dėl galimai pažeistų savo teisių ir teisėtų interesų bei gavo atitinkamus paaiškinimus, kuriuose nurodyta, jog „Sprendžiant iš fakto, kad Vartotojas teikė Paslaugos teikėjui transporto priemonės remontui reikalingas detales, o Paslaugos teikėjas, įvertinęs jų netinkamumą, jų nepriėmė, konstatuotina, kad techninio aptarnavimo ir remonto paslauga buvo pradėta“, taip pat nurodyta, kad „Dėl Aprašo 11 punkto pažeidimo Vilniaus skyrius pradėjo administracinę teiseną Paslaugos teikėjo atsakingam asmeniui“.

4. Taip pat nurodė, kad sudarant remonto paslaugos žodinę sutartį, paslaugos kaina nebuvo suderinta, nes tuo metu nebuvo aiški darbų apimtis, o paaiškėjus numanomai gedimo lokalizacijai (gedimas laidų pynėse), tapo numanoma, kad darbo sąnaudos gedimo pašalinimui – trys–keturios valandos. Akcentavo, kad remonto atlikimui reikalingą veikiantį valdymo bloką pristatė jis pats savo lėšomis, o bloko funkcionalumą patvirtino atsakovės bendrovės vadovas A. T..

5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (taip pat ir į patikslintą ieškinį), kuriuo prašė ieškinį (taip pat ir patikslintą ieškinio reikalavimą) atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovė atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad ieškovas nenurodo aplinkybės, jog jo automobilis Citroen C4 Grand Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atgabentas techninės pagalbos automobiliu ir paliktas už autoserviso teritorijos. Ieškovas, pristatydamas savo automobilį, nuslėpė nuo autoserviso darbuotojų aplinkybę, kad jo automobilis buvo remontuotas kitame servise, kuriame automobilio nepavyko suremontuoti, šios aplinkybės buvo nustatytos siekiant diagnozuoti gedimus, išorinės automobilio detalių apžiūros metu.

7. Nurodė, kad ieškovas šiuo atveju painioja dvi situacijas, suteikiant remonto paslaugas: pirma situacija, kai automobilis priimamas diagnostikai, siekiant nustatyti, kokios apimties (masto) remonto paslaugas reikia suteikti klientui, pristačiusiam automobilį į autoservisą (šioje situacijoje įforminamas priėmimo–perdavimo aktas tik patvirtina automobilio pristatymą ir perėmimą įmonės žinion, priėmimo–perdavimo aktas nėra paslaugos sutartis, kadangi jis neturi būtinų sutarčiai rekvizitų, t. y. remontuojamų agregatų pavadinimų ar jų keitimo įkainių, darbų įkainių, darbų atlikimo terminų); antra situacija – autoservisas pateikia darbų atlikimo preliminarią sąskaitą, kurioje nurodyti visi darbai, jų įkainiai, terminai, keičiamos ar remontuojamos detalės ir jų įkainiai (minėtą preliminarią sąskaitą pasirašo klientas, sutikdamas su remonto paslaugos sąlygomis). Nurodė, kad remonto taisyklėse yra nustatyta, kad, teikiant remonto paslaugą pagal sulygtas preliminarioje sąskaitoje sąlygas, atsiradus poreikiui atlikti papildomus darbus, ar keisti tam tikras detales, remonto paslaugos tiekėjas privalo informuoti klientą ir gauti sutikimą, nurodant jų įkainius ir dėl šios aplinkybės pasikeitusį darbų atlikimo terminą.

8. Pažymėjo, kad ieškovui buvo nurodyta, jog esminė atsisakymo teikti paslaugą priežastis yra įvertintas kito autoserviso meistrų (galimai ir paties ieškovo) „įsikišimas“ į automatizuotos (robotizuotos) pavarų dėžės remontą, o ankstesnis nesėkmingas remontas galėjo lemti netinkamus pakeitimus, kurių metu, net atidarant pavarų dėžės korpusą, gali būti padaryti sugadinimai, dėl kurių reikės pakeisti visą mechanizmą.

9. Paaiškino, kad atsakovė nėra atlikusi nei vieno faktinio veiksmo, susijusio su remonto paslaugos atlikimu pagal sulygtą sutartį, nes tokios sutarties nebuvo, nebuvo sutarta nei dėl vienos esminės sutarties sąlygos.

10. Nurodė, kad transporto priemonių remonto paslauga nėra rangos sutartis, taip pat ji nėra sudaroma konkliudentiniais veiksmais – transporto priemonės palikimu autoserviso (paslaugos tiekėjo) teritorijoje, ar juo labiau už jos ribų. Taip pat nurodė, kad ieškovas su atsakove nebuvo sudaręs žodinės automobilio remonto sutarties, šiuo atveju automobilis buvo priimtas remonto galimybei įvertinti, t. y. atsakovė automobilį priėmė ne remontui, o remonto galimybei įvertinti, po diagnostinio vertinimo ir atsisakymo atlikti remontą, ieškovas nepaisė nurodymo atsiimti savo transporto priemonę, po atliktos vizualinės ir elektrinės automobilio dalies diagnostikos remonto paslaugos pradžia buvo atidėta dėl planinių darbų atlikimo (t. y. kitų automobilių remonto paslaugų užbaigimo).

11. Akcentavo, kad Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Vilniaus skyriaus nurodomas paaiškinimas: „Sprendžiant iš fakto, kad Vartotojas teikė Paslaugos teikėjui transporto priemonės remontui reikalingas detales, o Paslaugos teikėjas, įvertinęs jų netinkamumą, jų nepriėmė, konstatuotina, kad techninio aptarnavimo ir remonto paslauga buvo pradėta“, yra fragmentiškas, pateiktas neįsigilinus į teisinę santykių situaciją, o ieškovo detalių pateikimas nėra remonto darbų pradžia, priešingai, tai įrodo, kad ieškovas, anksčiau kreipęs į kitus paslaugos tiekėjus, numanė, ar jam buvo suteikta informacija, apie pavarų dėžės gedimus.

12. Ieškovas dublike nurodė, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nepateikė jokių įrodymais patvirtintų faktų arba teisės normomis pagrįstų savo teiginių, pateikė bendro pobūdžio, teorinius pasvarstymus.