Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-06-03 · Byla Nr. N-444-1002-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-03
Bylos Nr.
N-444-1002-11
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00024-2010-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Antanas Ablingis
Nukentėjusysis
R. S.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-1002/2011Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00024-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarimo V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė : I.

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarimu V. J. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir jam skirta 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Nuobauda skirta už tai, kad V. J. 2009 m. gruodžio 31 d., apie 06.25 val., Kėdainiuose, P. Lukšio g. 4 daugiabučio namo kieme, važiuodamas savo automobiliu Audi 80, nesilaikė tokio atstumo, kad manevras būtų saugus, kliudė kieme stovėjusį R. S. automobilį Ford Scorpio ir jį apgadino, iš įvykio vietos pasišalino nepranešdamas policijai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. J. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad pažeidimų nepadarė – byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo R. S. parodymais, kadangi jis į policiją kreipėsi po daugiau nei 2 valandų nuo įvykio, iš pradžių negalėjo nurodyti, kas apgadino jo automobilį. Be to, neapžiūrėtas V. J. automobilis. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis nenurodė kitų liudytojų, kurie matė įvykį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas netenkintinas. V. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. V. J. neigia sukėlęs eismo įvykį ir pasišalinęs iš įvykio vietos.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Tai, kad V. J. 2009 m. gruodžio 31 d. vairuodamas automobilį atsitrenkė ir apgadino stovinčią kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, taip padarydamas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, patvirtina nukentėjusiojo R. S. paaiškinimai pareigūnams (b. l. 6-7), jo parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 46), eismo įvykio vietos schema (b. l. 8), pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 2-4), jų parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 47), nukentėjusiojo automobilio apgadinimų nuotrauka (b. l. 10), paties atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai pareigūnams (b. l. 5). Pažymėtina, kad nukentėjusysis tiesiogiai stebėjo eismo įvykį, jis aiškiai atpasakojo įvykio aplinkybes, nurodė, jog įsidėmėjo eismo įvykį sukėlusį ir pasišalinusį automobilį, aiškiai pareigūnams nurodė, jog eismo įvykį sukėlė kaimynas iš pirmo aukšto su automobiliu Audi 80. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas liudytojas būtų suinteresuotas pakenti atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo parodymai logiški, nuoseklūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Be to, šio liudytojo parodymai, įvertinus juos kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad būtent V. J. vairuotas automobilis dalyvavo eismo įvykyje ir padarė apgadinimus. Apgadinimai yra aiškūs, matomi, jų nepastebėti išlipęs iš automobilio asmuo tikrai negalėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu V. J. savo kaltę pripažino, dėl pažeidimo gailėjosi, bendraudamas tiek su pareigūnais, tiek su nukentėjusiuoju neneigė sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalinęs. Tuo tarpu versiją, kad jis lauke tik keitė akumuliatorių, o kaimyno automobilio neapgadino, iškėlė tik pirmosios instancijos teismo posėdyje. Todėl toks apelianto nenuoseklumas kelia abejonių jo keliamų versijų tikrumu ir leidžia jas laikyti neatitinkančiomis tikrovės. Apelianto argumentai dėl jo automobilio apgadinimų neįvertinimo atmestini kaip nereikšmingi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad V. J. veikoje yra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Taip pat nereikšmingas ir apelianto argumentas, kad nukentėjusysis į policiją kreipėsi praėjus daugiau nei 2 valandoms nuo eismo įvykio – teisės aktai nenumato konkretaus laiko tarpo, per kurį nukentėjusysis turėtų kreiptis į pareigūnus.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl V. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarimą V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius