Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui R. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui M. K. ir išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinys

II. Byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos

Teismo posėdžio metu ieškovė S. J. ir jos atstovas advokatas K. G. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas M. K. ir jo atstovė advokatė G. J. B. į teismo posėdį neatvyko ir prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Teisme gautas ir priimtas atsakovo M. K. pareiškimas dėl ieškovės S. J. ieškinio dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo pripažinimo (b. l. 90; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis ir 140 straipsnio 2 dalis).

III. Ieškinio argumentai

IV. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas R. G., atsižvelgęs į teismo medicininės DNR ekspertizės išvadas ir į atsakovo M. K. pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo, sutiko dėl ieškovės S. J. reikalavimų patenkinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

V. Faktinės aplinkybės

Iš bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti, kad:

- nepilnametis O. J. gimė (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Vaiko (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyti tik duomenys apie vaiko motiną – S. J., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Duomenų apie vaiko tėvą vaiko gimimo įraše nėra (b. l. 17);

- pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktą Nr. ES 80/ 2020(01) atsakovas M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra O. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,9999999856775 procentų tikimybe (b. l. 63–66).

VI. Teisinis vertinimas

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146 straipsnį, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir vaiko tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 389 straipsnyje nurodyta, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytos įrodymų priemonės (bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti).

Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant, pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR tyrimo išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į mokslinių tyrimų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

Nagrinėjamu atveju pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktą Nr. ES 80/ 2020(01) atsakovas M. K. yra (duomenys neskelbtini) gimusio ieškovės S. J. sūnaus O. J. biologinis tėvas su 99,9999999856775 procentų tikimybe (b. l. 63–66). Atsižvelgus į tai, taip pat į atsakovo M. K. pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo (b. l. 90), tenkintinas ieškovės S. J. ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo – atsakovas M. K. pripažintinas ieškovės S. J. mažamečio sūnaus O. J. tėvu.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalys įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155, 3.192, 3.194 ir 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydį ir formą, taip pat jų pakeitimą ir kita.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 ir 3.196 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Nagrinėjamu atveju pripažinus atsakovą M. K. nepilnamečio O. J. tėvu, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Ieškovė S. J. prašo teismo priteisti iš atsakovo M. K. nepilnamečiui sūnui O. J. kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą – po 150,00 Eur.

Atsakovas M. K. šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino ieškovės S. J. ieškinį (b. l. 90) ir neginčijo prašomo priteisti išlaikymo dydžio ir formos, nepilnamečio sūnaus poreikių ir savo galimybių teikti prašomą išlaikymą. Atsižvelgus į tai, tenkintinas ieškovės S. J. ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo – iš atsakovo M. K. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui O. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. gruodžio 16 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną – ieškovę S. J. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

VII. Bylinėjimosi išlaidos

Ieškovė S. J. šioje byloje buvo visiškai atleista nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2)-19-T-3893-13939 ir 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. (8.2)TP-20-P-3893-9353, b. l. 5, 92).

Jei ieškovė S. J. nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ji turėjo mokėti 100,00 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), o už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo – 54,00 Eur (150,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) dydžio žyminį mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2020 m. gruodžio 10 d. pažymą Nr. (12.33) PT-6240 (b. l. 98–102), kurioje nurodyta, jog nagrinėjamu atveju ieškovei S. J. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 534,38 Eur, – kurias sudaro: 189,68 Eur advokato užmokestis ir 344,7 Eur kitos išlaidos (teismo ekspertizės išlaidos ir kita).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje – 5,37 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai). Jų paskirstymas (atlyginimas) tarp proceso subjektų vykdomas pagal analogišką bendrąjį principą – pareiga kompensuoti procesą laimėjusios šalies ir valstybės išlaidas tenka pralaimėjusiai bylą šaliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 98 straipsniai).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, teismas net gali iš dalies atleisti asmenį, iš kurio priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, atsižvelgiant į tokio asmens turtinę padėtį ar kitas aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 7 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio nustatytas taisykles.

Nagrinėjamu atveju atsakovas M. K. pripažino ieškovės S. J. ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo jau šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, gavus teismo paskirtos teismo medicinos DNR ekspertizės išvadas. Atsižvelgus į tai, iš atsakovo M. K. valstybei priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos: 154,00 Eur žyminio mokesčio, 534,38 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 5,37 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Įvertinęs atsakovo M. K. elgesį šios bylos nagrinėjimo teisme metu: neteikė duomenų apie savo turtinę padėtį, vaiko tėvystę pripažino ir su ieškiniu sutiko tik gavęs teismo paskirtos teismo ekspertizės išvadas dėl tėvystės nustatymo, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos nemažintinos ir atsakovas neatleistinas nuo jų sumokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. J. ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio O. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui O. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. gruodžio 16 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiui O. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną – S. J., gimusią (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 154,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, 534,38 Eur (penkis šimtus trisdešimt keturis eurus 38 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti teismo sprendimą vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.