Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Vitalijus Kondratjevas Baudž. byla Nr. 1A-4560-349/2011

NUTARTIS

2011 m. rugpjūčio 12 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Arnoldo Šukaičio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Tomo Zdanavičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. ir jo įstatyminės atstovės L. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, nustatant elgesio apribojimus 12 mėnesių: įpareigojant tęsti mokymąsi, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, be įpareigojimų vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei apie įpareigojimų vykdymą atsiskaityti įstatymų nustatyta tvarka.

Priteista solidariai iš Ž. B., R. J. ir A. K., subsidiariai iš jų tėvų L. K. ir Ž. K., ir E. N., subsidiariai iš jo motinos I. N.: Valstybinei ligonių kasai 404,53 Lt nukentėjusiojo gydimo išlaidoms atlyginti, nukentėjusiajam E. R. – 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir L. R. – 1000 Lt išlaidų advokato paslaugoms atlyginti. E. R. pripažinta teisė į ieškininių reikalavimų patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti Ž. B., R. J. ir E. N. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. birželio 5 d. apie 22 val., veikdamas bendrininkų grupe su Ž. B., R. J., E. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, aikštelėje priešais. fakulteto, esančio J. B. g. 4, m., stadioną, bendrais tyčiniais veiksmais, siekdamas pagrobti svetimą turtą, užpuolė nepilnametį E. R. ir pavartojo prieš jį fizinį smurtą, t. y. Ž. B. vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. R. į veidą, o nukentėjusiajam ėmus bėgti, R. J. jį pasivijo ir sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, nuo suduoto smūgio nukentėjusysis nugriuvo, tada jam gulinčiam Ž. B., R. J., A. K. ir E. N. bendrai spyrė ne mažiau kaip dvidešimt smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarydami nukentėjusiajam E. R. nežymų sveikatos sutrikdymą; bei Ž. B. iš nukentėjusiojo kelnių kišenės ištraukus mobiliojo ryšio telefoną, bendrais veiksmais pagrobė E. R. priklausantį 40 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson W200i“ su jame buvusia 45 Lt vertės atminties kortele.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo E. R. įstatyminė atstovė L. R. prašo atmesti apeliantų skundą ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį.

Teismo posėdyje nuteistasis A. K., jo įstatyminė atstovė ir gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusysis E. R. ir jo įstatyminė atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas teisingai įvertino bylos įrodymus ir A. K. pagrįstai pripažino kaltu įvykdžius nukentėjusiojo E. R. turto plėšimą. Nuteistasis skunde nepagrįstai teigia, kad byloje nepakanka jo dalyvavimą nusikaltime patvirtinančių įrodymų. Nuteistieji Ž. B. ir E. N. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, kad jie ir apeliantas kartu spardė pargriuvusį nukentėjusįjį. Abejoti šių nuteistųjų parodymų patikimumu nėra pagrindo, nes jie išsamiai apibūdino ne tik apelianto, bet ir savo pačių atliktus nusikalstamus veiksmus, todėl savo parodymais nesiekė nei sumažinti savo vaidmens nusikaltimo padaryme, nei išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apelianto skunde nurodomas galimas šių nuteistųjų parodymų davimo motyvas – tai, kad jie buvo suinteresuoti apelianto nuteisimu, siekdami solidaraus žalos atlyginimo priteisimo – yra nepagrįstas, nes, kaip jau nurodyta, nuteistieji apeliantą kaltinančius parodymus davė jau ikiteisminiame tyrime, o nukentėjusysis civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo pateikė jau teisminio nagrinėjimo metu. Šie nuteistųjų parodymai sutampa su nukentėjusiojo, tvirtinusio, kad jį spardė visi keturi nuteistieji, parodymais. Nors nuteistasis R. J. teisminio nagrinėjimo metu iš dalies pakeitė savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kad A. K. spardė gulintį nukentėjusįjį ir ėmė tvirtinti matęs jį tik stovintį greta, tačiau ankščiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina aktyvius apelianto smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Liudytojai R. A., M. F. ir V. S., teigę matę, kad nukentėjusįjį spardo keli asmenys, negalėjo nurodyti, ar apeliantas smurtavo kartu, tačiau tai paaiškinama blogu matomumu: buvo tamsus paros metas, įvykio vieta neapšviesta, liudytojai įvykį matė keliolikos metrų atstumu, be to, buvo neblaivūs, o apeliantas buvo vienintelis jų pažįstamas, todėl liudytojai gali būti nesuinteresuoti duoti visiškai išsamius parodymus apie apeliantą. Apeliantas plėšimą įvykdė bendrininkų grupe su kitais nuteistaisiais, todėl jam pagrįstai inkriminuotos visos plėšimo pasekmės – nukentėjusiojo turto pagrobimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Apelianto skunde ginčijama atsakomybę sunkinanti aplinkybė – apsvaigimas nuo alkoholio – įrodyta paties apelianto, nukentėjusiojo, nuteistojo E. N., liudytojo M. F. parodymais, kad jie prieš įvykį gėrė alų, o apelianto jaunas amžius, dėl kurio jis nėra pratęs vartoti svaigalų, agresyvus ir neadekvatus elgesys įvykio metu, kuomet jis kartu su kitais nuteistaisiais spardė pargriautą ir nesipriešinusį nukentėjusįjį, taip sukeldamas didelį pavojų jo sveikatai, rodo, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Tenkinti apeliantų skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo A. K. ir jo įstatyminės atstovės L. K. apeliacinį skundą atmesti.