- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-20
- Bylos Nr.
- e2-3668-772/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- UAB „Statybų kodas“
- Atsakovas
- IĮ „Dovigna“
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Statybų kodas“ ieškinį atsakovui IĮ „Dovigna“ dėl nuostolių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3145,27 EUR nuostolių, 7,27 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 94,00 EUR žyminį mokestį bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas prašo atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (viešo paskelbimo būdu – 2015-04-28). Taip pat atsakovui apie šio posėdžio laiką, vietą ir datą pranešta tinkamai, tačiau prašymų negauta. Nesant atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir prašymo dėl nepriėmimo sprendimo už akių, o ieškovui prašant tokį sprendimą priimti, priimtinas sprendimas už akių. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad UAB „Statybos kodas“ ir IĮ „Dovigna“ susitarė, kad ieškovas pirks, o atsakovas parduos spygliuočių rąstus. Šalims susitarus ieškovas pageidavo pirkti 53 m³ spygliuočių medžių rąstų už 12064,95 litus. 2013 m. lapkričio 29 d. ieškovas pervedė avansą, už spygliuočius rąstus, į atsakovo sąskaitą 10860,00 Lt (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus šešiasdešimt litų). 2013 m. gruodžio 31 d. ieškovas gavo iš atsakovo sąskaitą - faktūrą N r. DV13185, už spygliuočių rąstus 12064,95 Lt (dvylika tūkstančių šešiasdešimt keturi Lt 95 ct) sumai, nors atsakovas nepristatė medienos į ieškovo vykdomus objektus. 2014 m. spalio 21 d. ieškovas informavo atsakovą raštu Nr. 112 ir reikalavo grąžinti pervestą 10860,00 Lt (dešimt tūkstančių aštuoni šimtai šešiasdešimt Lt 00 ct) pinigų sumą. Nurodyta pinigų suma nebuvo grąžintą į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą. Dėl neįvykusio sandorio (nepristatytos medienos ir sumokėtos sumos) ieškovas 2014 m. lapkričio 3 d. pateikė atsakovui pretenziją Nr. 118, kurioje nurodė grąžinti pervestą 10860,00 Lt. Atsakovas 2014 m. lapkričio 7 d. pateikė ieškovui atsakymą į aukščiau nurodytą pretenziją, kurioje sutiko su ginčo sandorio (dėl medienos pirkimo - pardavimo ir jos pristatymo) egzistavimu, tačiau nesutiko grąžinti ieškovo sumokėto avanso (ginčo sumos). Atsakovas nurodė ieškovui sumokėti papildomus 1204,95 Lt. Valstybinė mokesčių inspekcija savo 2014-10-30 pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-FR0687-1858 nustatė, jog ieškovas sumokėjo atsakovui avansu už medieną 10 860,00 Lt, tačiau medienos taip ir negavo. Atsakovas neįvykdęs sutartos pareigos pristatyti medieną ieškovui neįvykdė susitartų įsipareigojimų. Atsakovui nepristačius sutartų daiktų (medienos), jis priėmė iš ieškovo 10860,00 Lt (3145,27 Eur) kaip avansinį mokėjimą. Atsakovas neįvykdė sutartinės pareigos, kai ieškovas savo prievolę įvykdė. Atsakovas pripažino, kad susitarė su ieškovu, atsakovui galioja visi sutarčių (prievolių) įvykdymo principai.
Asmens veiksmas, kuriuo yra siekiama asmenų įgytų teisių ir pareigų pakeitimo arba pasibaigimo laikomas sandoriu (LR CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 6, 7 dalys), pagal kurį atsiranda prievoliniai teisiniai šalių tarpusavio santykiai, teisės ir pareigos. Taigi sutartis reiškia laisvą dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimą, kurio tikslas - sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Vykdant sutartis šalys turi elgtis pagal teisingumo, sąžiningumo ir protingumo (LR CK 1.5 str.), teisėtų lūkesčių principus (LR CK 1.2 str.), sąžiningai (LR CK 6.4 str., 6. 158 str., 6.200 str. 1 d.) bei privalo bendradarbiauti (LR CK 6.38 str. 3 d., 6.200 str. 2 d.). Kiekviena sutarties šalis, būdama sutartinių santykių dalyvė, privalo elgtis sąžiningai (LR CK 6.158 str.). Sutarties vykdymo principai, įtvirtinti LR CK 6.200 straipsnyje, įpareigoja sutarties šalis vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. LR CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrieji teisės principai įpareigoja įgyvendinant civilines teises ir atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Civiliniai santykiai turi būti tvarkomi nepažeidžiant jų reglamentavimo principų, įtvirtintų LR CK 1.2, 1.5 straipsnių, inter alia subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kt. Civilinių teisių įgyvendinimas pažeidžiant imperatyviuosius teisės principus gali būti pagrindu konstatuoti teisės subjekto veiksmų neteisėtumą. Sutarčių teisėje galioja sutarties privalomumo principas (pacta sunt servanda), kuris reiškia, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė ar įstatymai (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pažeidė sutartį, nepristatydamas ieškovui sutartos medienos, atsakovo neteisėtus veiksmus užfiksavo ir Valstybinė mokesčių inspekcija.
Iš 2014 m. atlikto UAB „Statybų kodas“ mokestinio patikrinimo, kurį atliko Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri 2014-10-30 surašė pranešimą apie atliktą mokestinį tymą Nr. (4.65)-FR0687-1858 matyti, kad UAB „Statybų kodas“ pagal 2013-12-31 PVM sąskaitą - faktūrą įformino medienos įsigijimą iš IĮ „Dovigna“. Dėl medienos įsigijimo pagal IĮ „Dovigna“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, bendrovės vadovas pateikė 2014-10-21 pretenzijas, adresuotas IĮ „Dovigna“ direktoriui kopiją. Bendrovė minėtame rašte nurodė, kad bendrovė sumokėjo 10860 Lt avansą. IĮ „Dovigna“ medienos nepristatė, tačiau išrašė ir pateikė bendrovei PVM sąskaitą faktūrą už nepateiktas ir nepristatytas prekes. Valstybinė mokesčių inspekcija nustatė, kad UAB „Statybų kodas“ apmokėjęs IĮ „Dovigna“ PVM sąskaitą faktūrą už prekes (ginčo medieną) pačių prekių negavo. Atsakovas, nepristatęs medienos, kaip kad buvo sutaręs su ieškovu, piktnaudžiavo savo teisėmis, dėl ko ieškovas negavo to, dėl ko buvo susitarta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas teise yra neteisėtas elgesys, t. y. neteisėti veiksmai, kurie yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Piktnaudžiaujant teise yra pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga savo veiksmais nepadaryti kitam asmeniui žalos. Todėl piktnaudžiavimo teise fakto konstatavimas yra pakankamas patvirtinimas neteisėtų veiksmų egzistavimą taikant civilinę atsakomybę. Atsakovo veiksmai nepagrįstai negrąžinant neteisėtai gautas lėšas yra ne kas kita kaip tik piktnaudžiavimas savo padėtimi. Atsakovas neįvykdydamas savo prievolės (sutarties) dalies ir vengdamas grąžinti tai ką gavo iš ieškovo, atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovo neteisėtai panaikintas įgaliojimas ir sutartis nulėmė tiesioginius ieškovo nuostolius. Ieškovas savo ieškinio reikalavimus atsakovui dėl 10860,00 Lt (3145,27 Eur) nuostolių atlyginimo grindžia LR CK 6.263 straipsnio nuostatose įtvirtinta generalinio delikto doktrina, kuri reiškia, kad bet koks žalos padarymas laikomas deliktu, jeigu žalos padaręs asmuo neįrodo esant aplinkybių, dėl kurių jo civilinė aplinkybė negalima. „Taigi generalinio delikto principas reiškia, kad žalos faktas kartu reiškia žalos padariusio asmens atliktų veiksmų (neveikimo) neteisėtumo ir jo kaltės prezumpciją". Deliktinė teisė gina asmens tikrumo interesą. Tikrumo interesas reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra, t. y. tikisi, kad padėtis nepablogės. Todėl deliktinės atsakomybės tikslas - grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas patiria 10860,00 Lt (3145,27 Eur) nuostolių (LR CK 6.249 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovo padaryti nuostoliai ieškovui turi būti atlyginti visiškai (LR CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos. Atsakovo neteisėtus veiksmus ir ieškovo patirtą žalą sieja priežastinis ryšys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusių nuostolių faktas yra akivaizdus, nes atsakovas turėjo teisines pareigas, šias pareigas atsakovas pažeidė, dėl to, jog neteisėtai nepristatė medienos ieškovui, tačiau paėmė jau sumokėtą avansą, šiais pažeidimais atsakovas padarė ieškovui žalą, todėl iš jo priteistini 3145,27 EUR (trijų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų, 27 euro centų) nuostoliai. Atsakovas yra kaltas dėl neteisėtais veiksmais ieškovui padarytų nuostolių. Įstatymas šią atsakovo kaltę preziumuoja (LR CK 6.248 str. 1 d.), todėl jos įrodinėti nereikia. Kaip jau buvo nurodyta, generalinio delikto principas reiškia, kad žalos faktas kartu reiškia žalos padariusio asmens atliktų veiksmų (neveikimo) neteisėtumo ir jo kaltės prezumpciją. Atsakovo atsakomybės sąlyga yra preziumuojama įstatymu (LR CK 6.248 str. 1 d., 6.263 str. 1, 2 d.) ir galioja, nes bendra tvarka atsakovo nėra paneigta (LR CPK 182 str. 4 p.).
Pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, prašo priteisti iš atsakovo 7,27 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (redakcija galiojusi ieškovo kreipimosi į teismą metu) 2 straipsnio 3 dalį palūkanų norma - vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais. Pagal įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, jeigu sutartis nenustato kitaip, palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Pareiga mokėti procesines palūkanas atsakovui atsiranda nuo bylos iškėlimo teisme dienos, todėl taikoma palūkanų norma, galiojusi 2014 m. gruodžio 31 d. - 0,27 procentai, ją padidinus septyniais procentiniais punktais (7,27). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovo reikalavimas dėl 7,27 procentų dydžio palūkanų nuo priteistos sumos, nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-31) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, tenkintinas.
Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 94,00 EUR žyminis mokestis bei 480 EUR (keturių šimtų aštuoniasdešimt eurų) (be PVM, kadangi šis mokestis susigrąžinamas iš valstybės per PVM ataskaitą) išlaidos advokato pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str., 88 str., 93 str. 1 d., 17 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo IĮ „Dovigna“ (į. k. 300927590), ieškovui UAB „Statybų kodas“ (į. k. 302711748), 3145,27 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų, 27 euro centų) nuostolius, 7,27 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos 3145,27 Eur sumos, nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-31) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 94,00 EUR (devyniasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį bei 480,00 EUR (keturių šimtų aštuoniasdešimt eurų) (be PVM, kadangi šis mokestis susigrąžinamas iš valstybės per PVM ataskaitą) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 str. 2 d. ir 3 d. nustatyta tvarka.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.