Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui D. G. (D. G.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovė ir atsakovas susituokė ((duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Pažymėjo, kad daugiau nei 1 metus su atsakovu neveda bendro ūkio, negyvena bendro santuokinio gyvenimo, nevysto šeiminių santykių. Nurodė, jog siekdama nedidinti nagrinėjamoje byloje ginčo apimties, o tuo pačiu ir bylinėjimosi išlaidų, prašo, kad santuoka būtų nutraukta neišskiriant nei vienos iš šalių kaltės, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės, numatant, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to bendras santuokinis gyvenimas tapo negalimas.

3. Ieškinyje teigiama, kad santuokoje įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar bet kokio kito neregistruoto kilnojamojo turto – nėra.

4. Ieškinyje nurodoma, kad asmeninių ir / ar bendrų skolinių įsipareigojimų kreditoriams šalys neturi.

5. Procesiniai dokumentai atsakovui išsiųsti 2023 m. birželio 16 d. ieškovės nurodytu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau 2023 m. birželio 30 d. siunta grįžo neįteikta su žyma, jog asmuo neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką (2023 m. birželio 30 d. DOK-106150). Teismo iniciatyva patikrinus duomenis apie asmens darbovietę, gauta informacija, jog atsakovas šiuo metu nedirba. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. liepos 21 d. procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismo nustatytu terminu atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

8. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

9. Byloje nustatyta, kad ieškovė N. G. ir D. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, motyvuodama tuo, jog daugiau nei 1 metus su atsakovu neveda bendro ūkio, negyvena bendro santuokinio gyvenimo, nevysto šeiminių santykių. Prašo, kad santuoka būtų nutraukta neišskiriant nei vienos iš šalių kaltės, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės, numatant, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius

11. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).

12. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo dėl šalių, kaip sutuoktinių, pareigų nesilaikymo bei santuokinio gyvenimo nesusiklostymo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovo išimtinės kaltės dėl santuokos išrimo. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis).

13. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkintinas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

14. Ieškovės prašymu, šalims neturint bendrų vaikų bei nesant atsakovo prieštaravimų, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama ikisantuokinė pavardė – „V.“, o ieškovui paliekama jo pavardė – „G.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

15. Šalys viena iš kitos neprašo išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas.

Dėl nepilnamečių vaikų

16. Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

17. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

18. Iš byloje esančių 2023 m. gegužės 16 d. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bei 2023 m. gegužės 16 d. VĮ „Regitra“ pažymų nustatyta, jog tiek N. G., tiek D. G. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, neįregistruotos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruoto turto, kuris būtų dalinamas santuokos nutraukimo byloje, neturi.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

19. Ieškovė nurodė, jog asmeninių ir / ar bendrų skolinių įsipareigojimų kreditoriams neturi. Byloje taip pat nėra duomenų apie šalių bendrus ir / ar asmeninius kreditorinius įsipareigojimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

21. Byloje nustatyta, kad ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 1 050 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

22. Ieškovės ieškinys yra patenkintas pilna apimtimi, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 160 Eur (1 050 Eur + 110 Eur = 1 160 Eur).

23. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės N. G. ieškinį tenkinti.

Ieškovės N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. G. (D. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo N. G. palikti ikisantuokinę pavardę „V.“, D. G. (D. G.) – pavardę „G.“.

Priteisti iš atsakovo D. G. (D. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo D. G. (D. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo D. G. (D. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,64 Eur (šešis eurus ir 64 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.