- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- eI2-1017-809/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03315-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- A. O.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė ,,(duomenys nesklebtini)“, "Advokarė"
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. (A. O.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo akcinė bendrovė ,,(duomenys nesklebtini)“ dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. O. (A. O.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir Migracijos departamentas) 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. (15/5-10) 50U-04616 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas nurodo, jog jam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas darbo pagrindu. Atsakovas ginčijamą Sprendimą priėmė, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)" 2020 m. rugsėjo 10 d. atleido jį iš pareigų. Pareiškėjo manymu, Migracijos departamento Sprendimas yra nepagrįstas ir skubotas, priimtas neįvertinus visų aplinkybių bei neleidus pasisakyti (neišklausius) pareiškėjo. Pažymi, jog darbdavys neteisėtai ir nepagrįstai atleido pareiškėją iš pareigų - pareiškėjas nebuvo įspėtas, o jo atleidimui nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjas atleidimo faktą ir pagrindą yra apskundęs Valstybinei darbo ginčų komisijai. Nurodo, jog pareiškėjas turi reikiamą kvalifikaciją, dirbdamas nepadarė jokių darbo drausmės pažeidimų.
Pareiškėjas taip pat skunde pažymi, jog šiuo metu jis negali dirbti jokioje kitoje Lietuvos įmonėje. Jei pareiškėjas įsidarbintų kitoje įmonėje, negu UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis pažeistų teisės aktų reikalavimus, negavęs prieš įsidarbindamas kitoje įmonėje Migracijos departamento leidimo dėl darbdavio ar darbo funkcijos pakeitimo. Pareiškėjas gali pakeisti darbdavį tik tuo atveju, jei Migracijos departamento Sprendimas bus panaikintas ir pareiškėjas išsaugos leidimą laikinai gyventi tol, kol gaus minėtą Departamento leidimą pakeisti darbdavį.
Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas neturėjo priimti Sprendimo, kurio pagrindu tapo neteisėti būtent darbdavio, o ne pareiškėjo veiksmai dėl neteisėto jo atleidimo iš darbo.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, jog 2020 m. rugsėjo 16 d. pranešimu pareiškėjo darbdavys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo Migracijos departamentą apie pasikeitusius pareiškėjo duomenis pranešdamas, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. nutraukė darbo sutartį su pareiškėju. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo leidimas laikinai gyventi ginčijamu sprendimu atsakovo buvo panaikintas.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Sprendimas buvo skubotas, priimtas neįvertinus visų aplinkybių bei neleidus pasisakyti (neišklausius) pareiškėjui. Pažymi, kad paaiškėjus aplinkybėms apie pareiškėjo atleidimą, Migracijos departamentas taikė imperatyvias Įstatymo nuostatas ir neturėjo diskrecijos teisės jų netaikyti.
Pažymi, kad pareiškėjui, kaip gavusiam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo žinomi išduoto leidimo laikinai gyventi teisiniai panaikinimo/pakeitimo pagrindai, o Migracijos departamentui duomenų sprendimui panaikinti leidimą laikinai gyventi priimti visiškai pakako, todėl iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama pateikti papildomų dokumentų ar paaiškinimų. Mano, kad šioje byloje pareiškėjas taip pat nenurodė ir neįrodė jokių procedūrinių pažeidimų ir konkrečių teisės aktų nuostatų, kurias Migracijos departamentas neva pažeidė neapklausdamas pareiškėjo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas.
Nurodo, jog pareiškėjo ir darbdavio tarpusavio santykiai neįtakoja Migracijos departamento sprendimo. Ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas. Todėl pažymi, kad pareiškėjui nusprendus grįžti dirbti į ankstesnę darbovietę, jis galėtų teikti prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Atsakovo nuomone, Migracijos departamentas, išnagrinėjęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo Migracijos departamento sprendimo išvadas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. (15/5-10) 50U-04616 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. O. (A. O.) yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis.
2020 m. birželio 4 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas laikinai gyventi) pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimą tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketino dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
2020 m. rugsėjo 16 d. pranešimu pareiškėjo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo Migracijos departamentą, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. nutraukė darbo sutartį su pareiškėju.
Pareiškėjas 2020 m. spalio 12 d. kreipėsi su prašymu į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – ir Darbo ginčų komisija), kuri 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. DGKS-1342 patvirtino pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis) ir darbo bylą nutraukė.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja įstatymas ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Šį sąrašą Užimtumo tarnybos direktorius kiekvienų metų pusmečiui tvirtina remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze.
Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį arba darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.
Kaip minėta pareiškėjui Leidimas laikinai gyventi buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketino dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu 2020 m. rugsėjo 16 d. pranešimu pareiškėjo darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavus Migracijos departamentą, jog 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo nutraukta darbo sutartis su pareiškėju, Migracijos departamentas priėmė šioje byloje ginčijamą Sprendimą.
Pareiškėjo ir jo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ Taikos sutarties 2 punkte numatyta, jog: „darbdavys pripažįsta, kad nutraukti darbo sutarties su darbuotoju A. O. neturėjo teisinio pagrindo ir įformino darbo sutarties nutraukimą nesilaikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimų“; 4 punkte numatyta, jog: „atsakovas (darbdavys) įsipareigoja ieškovui (pareiškėjui) panaikinti įsakymą dėl A. O. atleidimo iš pareigų (tarptautinio krovinio pervežimo vairuotojas) ir atnaujinti darbo sutartį. Darbuotojas grįžta į darbą nuo 2020 m. gruodžio 1 d., jei darbdavys iki nurodytos datos negauna rašytinio (motyvuoto) Migracijos departamento prieštaravimo darbuotojo grąžinimui į tą patį darbą (ir pas tą patį darbdavį).
Taigi, iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų - Darbo ginčų komisijos patvirtintos pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikos sutarties sąlygų matyti, jog darbdavys pripažįsta, jog darbuotojo (pareiškėjo) atleidimas iš darbo buvo neteisėtas ir naikino Įsakymą, kurio pagrindu darbuotojas buvo atleistas iš darbo, t. y. Įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo, kuris ir buvo pagrindas priimti šioje byloje ginčijamą Sprendimą.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. rugsėjo 22 d.) (toliau – ir Tvarkos aprašas) VII skyriuje „Įvertinimo, ar nėra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo tvarka“, nors ir neįtvirtinta Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų, tačiau šios teisės negalima ir suabsoliutinti. Nagrinėjamu atveju atsakovui Migracijos departamentui, pareiškėjo Leidimo laikinai gyventi panaikinimas, neišklausius pareiškėjo paaiškinimų ar papildomų įrodymų pateikimo dėl atleidimo iš darbo neteisėtumo ir galimybės savo teises ginti Darbo ginčų komisijoje, vertintinas kaip gero administravimo principo pažeidimas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Migracijos departamento Sprendimą tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo atleidimas iš darbo, o darbdaviui pripažinus, jog pareiškėjo atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, yra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Migracijos departamento Sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1-4 dalimis,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. O. (A. O.) skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. (15/5-10) 50U-04616 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.