Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.7; 1.2.23.1.1; 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.2.1; 2.4.6.4.1

2024 m. gruodžio 19 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Jolantos Raščiuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. gynėjo advokato Aido Mažeikos, nuteistojo M. E. gynėjo advokato Olego Šibkovo ir Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikalimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Aurelijaus Navicko apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2023 m. birželio 15 d. veika) ir jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2023 m. liepos 7 d. veika) ir jam paskirta 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2023 m. liepos 14 d. veika) ir jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir A. D. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. D. paskirta subendrinta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams ir 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, į A. D. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. liepos 14 d. iki 2023 m. liepos 16 d. (2 paros) ir nuo 2023 m. liepos 16 d. suėmime išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. E. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. E. paskirta subendrinta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, į M. E. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. liepos 14 d. 16.55 val. iki 2023 m. liepos 16 d. 11.35 val. (2 paros) išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas V. M. (V. M.), K. I. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepateikti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. 2023 m. birželio 15 d. apie 14 val. 30 min., šalia namo (duomenys neskelbtini), už tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą pardavė 0,000016 g narkotinės medžiagos – karfentanilio V. M.. Tokiu būdu neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, disponavo narkotine medžiaga;

1.2. 2023 m. liepos 7 d., per laikotarpį nuo 15 val. 49 min. iki 16 val. 47 min., bute, adresu (duomenys neskelbtini), K. I. už 210 Eur pardavė, ne mažiau kaip 0,000043 g. narkotinės medžiagos – karfentanilio. Tokiu būdu neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, disponavo narkotine medžiaga;

1.3. 2023 m. liepos 14 d., per laikotarpį nuo 16.45 val. iki 16.50 val., automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo šalia kapinių esančių, (duomenys neskelbtini), neteisėtai iš M. E. už 235 Eur, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nusipirko, t. y. įgijo didelį kiekį, ne mažiau kaip – 0,001797 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ir nuo įgijimo momento neteisėtai laikė rankoje, iki tol, kol tą pačią dieną 16.50 val., miškelyje (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir ši narkotinė medžiaga buvo paimta asmens kratos metu. Tokiu būdu neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, disponavo dideliu narkotinės medžiagos kiekiu.

2.1. 2023 m. liepos 14 d., per laikotarpį nuo 16.45 val. iki 16.50 val., automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo šalia kapinių esančių (duomenys neskelbtini), už 235 Eur pardavė A. D. didelį kiekį, ne mažiau kaip – 0,001797 g narkotinės medžiagos karfentanilio. Tokiu būdu neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, disponavo dideliu narkotinės medžiagos kiekiu;

2.2. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos be tikslo ją platinti, o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2023 m. liepos 14 d. 23 val. 45 min. neteisėtai laikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), prieškambaryje virš sieninės spintos staktos didelį kiekį – 0,002916 g narkotinės medžiagos karfentanilio ir nedidelį kiekį – 0,001 g narkotinės medžiagos metadono.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3. Nuteistojo A. D. gynėjas advokatas A. Mažeika pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. birželio 18 d. nuosprendį – perkvalifikuoti A. D. veiksmus iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti švelnesnę galutinę subendrintą bausmę.

3.1. Atkreipia dėmesį, jog kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-489/2018 (19 p.) nurodyta, kad platinimu nelaikytinos situacijos, kai, susitarus keliems asmenims, medžiagas nuperka ir išdalija vartoti vienas iš susitarusiųjų. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje 2K-187-976/2023 (15.1. p.) teisėjų kolegija pažymėjo, kad, sprendžiant dėl tikslo platinti narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas buvimo asmens veikoje, pirma, būtina vertinti asmens tyčios turinį; antra, kelių asmenų susitarimo įsigyti ir vartoti medžiagas aplinkybes. Turėtų būti nustatyta, kad asmuo įgyja medžiagas keliems asmenims bendrai vartoti, o ne platinti (taip pat ir neatlygintinai). Kelių asmenų išankstinis susitarimas įgyti ir pasidalyti psichotropines ir (ar) narkotines medžiagas galėtų būti konstatuojamas tuo atveju, kai visų susitarime dalyvaujančių asmenų būtų bent jau bendrais bruožais susitarta dėl konkrečios medžiagos įgijimo, dėl konkretaus kiekio, reikalingo visiems susitarime dalyvaujantiems asmenims, dėl kiekvieno iš asmenų piniginio ar kitokio indėlio į siekiamos įsigyti ir vartoti ketinamos medžiagos įgijimą.

3.2. Nurodo, jog A. D. paaiškino, kad 2023 m. liepos 14 d. nuo 15.00 iki 16.00 val. automobilyje, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) lauke prie miško, už 235 Eur iš M. E. nupirko narkotinę medžiagą – karfentalinį, kurios kiekio nežinojo, norėjo pirkti už 235 Eur sumą ir tikėjosi gauti 10 dozių. Pirko narkotines medžiagas sau ir kitam asmeniui, nes pinigais susimetė. Cituoja 2023 m. spalio 26 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotą A. D. pokalbį su nenustatytu asmeniu. Teigia, kad iš pokalbio matyti, kad nenustatytas asmuo su A. D. iš anksto susitaria įsigyti, pasidalinti ir vartoti narkotines medžiagas, aptaria tam reikalingą pinigų sumą – 300 Eur, kad nenustatytas asmuo turi 100 Eur, A. D. turi gauti trūkstamus 200 Eur, apie tai pagalvos ir nenustatytas asmuo. Kadangi pokalbio metu minima, kad narkotikų reikia važiuoti „ten“ ir neužduodami jokie klausimai, galima teigti, kad abiem pokalbio dalyviams galima narkotikų įgijimo vieta yra žinoma, taip pat, atsižvelgiant į aptartą pinigų sumą, suvokiama kokia narkotinė medžiaga ir koks kiekis (dozės) bus įsigytas. Iš atsiųstos SMS matyti, kad nenustatytas asmuo bendram narkotinių medžiagų įgijimui A. D. perdavė 200 Eur, likusieji 35 Eur ir išlaidos taksi buvo A. D.. Taigi, darytina išvada, kad šioje byloje esanti situacija atitinka kasacinėse nutartyse Nr. 2K-95-489/2018 ir Nr. 2K-187-976/2023 aprašytas situacijas, todėl A. D. veiksmai 2023 m. liepos 14 d. epizode platinimu nelaikyti ir šioje dalyje perkvalifikuotini iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį.

3.3. Perkvalifikavus veiksmus, bausmė, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje turi būti subendrinta apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje. Teismas A. D. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje padarymą skyrė didžiausią – 9 metų laisvės atėmimo bausmę, prie kurios pridėjo dalį bausmių, paskirtų už nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, maždaug po 6 mėnesius laisvės atėmimo už kiekvieną nusikaltimą. Eliminavus 9 metus laisvės atėmimo ir bausmes sudėjus tokiu pačiu principu, galutinė subendrinta bausmė A. D. turėtų būti paskirta ne daugiau kaip 6 metai laisvės atėmimo. Tačiau, manytina, kad yra pagrindas A. D. paskirti švelnesnes bausmes ir už nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. D. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, jas platino taip pat nuo jų priklausiusiems asmenims, suprasdamas kas yra narkotinė abstinencija, planavo nuo šios priklausomybės gydytis. Todėl, vertinant A. D. asmenybės pavojingumą, pagrįstai manytina, kad ji yra mažesnė už tipinį tokias nusikalstamas veikas padarančių asmenų pavojingumą, atsižvelgiant į jo priklausomybę narkotinėms medžiagoms, reikalaujančią dėmesio ar gydymo. Ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė itin neigiamai paveiktų A. D. tolesnes socialinės resocializacijos ir integracijos galimybes, bausmė turi įgyvendinti ne tik nubaudimo funkciją, bet svarbi ir bausmės prevencinė, socialinė paskirtis.

4. Nuteistojo M. E. gynėjas O. Šibkovas pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nuosprendį dalyje dėl M. E. paskirtos bausmės ir pritaikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti švelnesnę bausmę.

4.1. Teismas M. E. paskyrė neteisingą, aiškiai per griežtą bausmę. Labai mažai vertino M. E. charakterizuojančias aplinkybes ir jo asmens pavojingumą, itin sureikšmino nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes – tai, kad pastarasis buvo teistas ir turi neišnykusį teistumą. Galimai, dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad M. E. daro naujas nusikalstamas veikas ir nekeičia gyvenimo būdo, todėl sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, pastebėtina, kad apylinkės teismas nepakankamai argumentavo ir motyvavo savo sprendimą, apsiribodamas prokuratūros prašomos bausmės dydžio pritarimu. Mano, kad teismas mažai atsižvelgė į nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes: į tai, jog nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis, palyginus su tipinėmis BK 260 straipsnio 2 dalyje uždraustomis veikomis bei į M. E. turimus socialinius ryšius: turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su šeima ir vaikais, ilgalaikis laisvės atėmimo bausmės skyrimas jį neproporcingai atribotų nuo socialinės aplinkos. Taigi, teismas pernelyg sureikšmino M. E. neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. jo ankstesnį teistumą, vadovavosi, iš esmės, tik vienu bausmės tikslu – nubaudimu ir nesivadovavo teisingumo principu, todėl tinkamai neindividualizavo paskirtos bausmės.

4.2. Apylinkės teismas nuosprendyje nepasisakė dėl galimybės taikyti M. E. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir tokios galimybės nevertino. Tačiau manytina, kad šiuo atveju yra aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą M. E. skirti mažesnę nei baudžiamajame įstatyme už jo įvykdytą nusikalstamą veiką numatyto dydžio bausmę. Aptariamu atveju M. E. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas turėtų būti laikomas mažesniu, už tipinį BK 260 straipsnio 2 dalies veikos pavojingumą, kadangi nuteistojo nusikalstama veika nepasižymėjo sistemiškumu, be to, nuteistasis parodė, kad tiksliai nežinojo disponuojamų narkotinių medžiagų rūšies, taigi neturėjo ir tikslo disponuoti būtent dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, kas leidžia pripažinti, jog nuteistojo padarytos veikos pavojingumas neatitinka jam paskirtos bausmės griežtumo. Šiuo atveju padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis, nei toks, kuris reikalautų tokios griežtos bausmės: M. E. išplatino narkotines medžiagas tik vienam asmeniui, narkotinės medžiagos į apyvartą nepateko ir buvo konfiskuotos policijos pareigūnų. Nors nusikalstama veika vertintina kaip sunki, šiuo atveju nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių. M. E. asmenybė taip pat nėra tokia pavojinga, kad reikalautų tokios griežtos bausmės: iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad nors M. E. ir buvo anksčiau teistas už panašią nusikalstamą veiką, bet paskirtą bausmę atliko, paskutinį kartą nuteistasis buvo teistas už nesunkią nusikalstamą veiką. M. E. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą bei vaikus, taigi turi ir teigiamą socialinę aplinką. Be to, M. E. nuoširdžiai gailisi ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Apelianto vertinimu, sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jo atveju aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teigia, kad paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, todėl betikslė ir neproporcinga padarytos veikos ir nusikaltusio asmens pavojingumui. Šiuo atveju bausmės tikslas gali būti pasiektas ir paskiriant žymiai švelnesnę bausmę.

5. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikalimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. Navickas pateiktu apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. birželio 18 d. nuosprendį A. D. atžvilgiu pakeisti ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, iš A. D., valstybės naudai konfiskuoti 230 Eur, kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio l dalyje rezultatą.

5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, tinkamai juos įvertinęs, padarė teisingas išvadas apie A. D. nusikalstamą veiksmų pobūdį, jų kvalifikavimą, tačiau nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, priešingai nei nuteistojo M. E. atžvilgiu.

5.2. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo nustatyta, kad nuteistasis narkotinę medžiagą – karfentanilį V. M. pardavė už 20 Eur. Šias aplinkybes posėdžio metu patvirtino ir A. D., ir V. M.. Taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, buvo nustatyta, kad A. D., narkotinę medžiagą – karfentanilį K. I. pardavė už 210 Eur. Šių aplinkybių taip pat neneigė nei A. D., nei K. I.. Be to, šias nurodytas aplinkybes patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga – banko AB „(duomenys neskelbtini)” A. D. ir K. I. turimų sąskaitų išklotinės, iš kurių matyti, kad nusikaltimo padarymo dieną K. I. į A. D. sąskaitą atliko du pervedimus: 200 Eur ir 10 Eur, už narkotinę medžiagą, operaciją įvardijant „Kurui“. Taigi, šiais įrodymais nustatyta, kad A. D. gauti pinigai yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio l dalyje rezultatas, todėl jie privalomai su bausme turėjo būti konfiskuoti.

6. Teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų A. D. ir M. E. gynėjų skundus atmesti. A. D. ir jo gynėjas advokatas A. Mažeika, prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o klausimą dėl turto konfiskavimo paliko spręsti teismo nuožiūrai. Nuteistojo M. E. gynėjas advokatas O. Šibkovas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikalimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. Navicko skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistųjų A. D. ir M. E. gynėjų apeliaciniai skundai atmetami.

8. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl A. D. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį

9. Nuteistojo A. D. gynėjo pateiktame apeliaciniame skunde nesutinkama su A. D. 2023 m. liepos 14 d. atliktos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir prašoma ją perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį.

10. BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. O BK 260 straipsnio 2 dalyje – tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi, kaip matyti, esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas.

11. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-976/2023).

12. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad A. D. 2023 m. liepos 14 d., per laikotarpį nuo 16.45 val. iki 16.50 val., neteisėtai iš M. E. už 235 Eur įgijo didelį kiekį, ne mažiau kaip – 0,001797 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir nuo įgijimo momento neteisėtai laikė rankoje, iki kol tą pačią dieną 16.50 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir ši narkotinė medžiaga buvo paimta asmens kratos metu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis A. D. įgijo narkotinę medžiagą turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti. A. D. gynėjas, apeliaciniame skunde, cituodamas kasacinio teismo praktiką, nurodo, kad platinimu nelaikytinos situacijos, kai, susitarus keliems asmenims, medžiagas nuperka ir išdalija vartoti vienas iš susitarusiųjų. Aiškina, kad A. D. iš anksto, su kitu, nenustatytu asmeniu, buvo susitarę įgyti ir pasidalinti narkotines medžiagas, joms reikalingą sumą surinkę kartu, todėl jo veiksmai nelaikytini platinimu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad nuteistojo veika pirmosios instancijos teismo pagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nustačius tikslą platinti.

13. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-489/2018 iš tiesų nurodyta, kad platinimu nelaikytinos situacijos, kai, susitarus keliems asmenims, medžiagas nuperka ir išdalija vartoti vienas iš susitarusiųjų. Taip pat, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-187-976/2023 yra nurodęs, kad sprendžiant dėl tikslo platinti narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas buvimo asmens veikoje, pirma, būtina vertinti asmens tyčios turinį; antra, kelių asmenų susitarimo įsigyti ir vartoti medžiagas aplinkybes. Turėtų būti nustatyta, kad asmuo įgyja medžiagas keliems asmenims bendrai vartoti, o ne platinti (taip pat ir neatlygintinai). Kelių asmenų išankstinis susitarimas įgyti ir pasidalyti psichotropines ir (ar) narkotines medžiagas galėtų būti konstatuojamas tuo atveju, kai visų susitarime dalyvaujančių asmenų būtų bent jau bendrais bruožais susitarta dėl konkrečios medžiagos įgijimo, dėl konkretaus kiekio, reikalingo visiems susitarime dalyvaujantiems asmenims, dėl kiekvieno iš asmenų piniginio ar kitokio indėlio į siekiamos įsigyti ir vartoti ketinamos medžiagos įgijimą. Tačiau, priešingai nei teigia A. D. gynėjas, nagrinėjamoje byloje tokia situacija nenustatyta.

14. Šiuo atveju nėra priežasčių konstatuoti buvus išankstinį susitarimą tarp A. D. ir kito, nenustatyto, asmens. Kaip galima suprasti iš 2023 m. spalio 26 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (1 t., 79-107 b. l.) užfiksuoto A. D. ir nenustatyto asmens (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) telefoninio pokalbio, vykusio 2023 m. liepos 14 d., 13.26 val., pastarasis nuteistajam skambino norėdamas sužinoti ar šis turi narkotinių medžiagų. A. D. nurodė, kad „Čia nieko, reikia važiuoti ten“, t. y., kad narkotinių medžiagų neturi ir reikia važiuoti jų įsigyti. Nenustatytas asmuo tuomet ėmė klausinėti, ar A. D. rinks pinigus, teigė turintis 100 Eur ir reikia galvoti ką ir kaip. Tuomet A. D. pasakė, kad reikia dar 200 Eur ir galima važiuoti. Nenustatytas asmuo jam liepė suorganizuoti pinigų, nurodė, kad galvos ir pats. Jie susitarė susiskambinti ir pokalbis baigėsi. Daugiau su minėtu asmeniu A. D. telefonu nekalbėjo. Tą pačią dieną, 19.10 val., nenustatytas asmuo A. D. išsiuntė dvi SMS žinutes, kuriose teigė, kad jam padavė 200 Eur, o jo 3 valandas nėra, piktinosi, kas čia per nesąmonė. Iš to, kas išdėstyta matyti, kad nenustatytas asmuo į A. D. kreipėsi kaip į asmenį, platinantį narkotines medžiagas ir norėjo iš jo jų įgyti. Šiam pasakius, kad jų neturi, ėmė svarstyti ką daryti, siūlyti pinigų įsigijimui. Tačiau konkrečiai niekas nebuvo sutarta, nei koks narkotinių medžiagų kiekis bus perkamas, nei po kiek jas išsidalins. Iš nenustatyto asmens siųstų SMS žinučių yra aišku tik tai, kad jis A. D. davė 200 Eur. Taigi, akivaizdu, kad jokio išankstinio konkretaus susitarimo tarp nurodytų asmenų nebuvo.

15. Tiek pateikti, tiek kiti byloje surinkti ir skundžiamame nuosprendyje nurodyti įrodymai, patvirtina, kad A. D. turėjo tikslą įgytas iš M. E. narkotines medžiagas išplatinti. Taigi, jis visiškai pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

Dėl A. D. paskirtos bausmės

16. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė galima skirti bausmė – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų, o BK 260 straipsnio 2 dalies – laisvės atėmimas nuo 8 iki 10 metų. Pirmosios instancijos teismas A. D. už BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo (2023 m. birželio 15 d. veika) padarymą skyrė laisvės atėmimą 5 metams, už BK 260 straipsnio 1 dalyje (2023 m. liepos 7 d. veika) – laisvės atėmimą 5 metams ir 6 mėnesiams, o už BK 260 straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimą 9 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu, A. D. paskiriant laisvės atėmimą 10 metų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė buvo sumažinta 1/3 dalimi ir A. D. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams ir 8 mėnesiams.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. D. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas A. D. teisingai parinko ir paskyrė bausmes už minėtų nusikaltimų padarymą, nustatė jų dydžius, subendrino tarpusavyje bei sumažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendžio ir švelninti A. D. paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.

18. A. D. padarė tris baigtus tyčinius sunkius nusikaltimus. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi, bei viena sunkinanti – jas padarė būdamas recidyvistu. A. D. ankščiau teistas, tame tarpe ir už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka, nedirbantis bei neregistruotas Užimtumo tarnyboje, yra įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą, nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), tačiau skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (6 t., 1-49 b.l.).

19. Įvertinus visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus už BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje įtvirtintų nusikaltimų padarymą, įmanoma pasiekti A. D. paskyrus laisvės atėmimo bausmes, iš kurių dvi atitinka sankcijos vidurkį (BK 260 straipsnio 1 dalis (2024 m. birželio 15 d. veika) ir BK 260 straipsnio 2 dalis), o viena (BK 260 straipsnio 1 dalis (2024 m. liepos 7 d.) yra vos už jį didesnė. Pažeidimų paskirtas bausmes bendrinant tarpusavyje bei sumažinant galutinę subendrintą bausmę 1/3 dalimi, nėra padaryta. Be to, paskirtos bausmės buvo bendrintos A. D. palankesniu, dalinio sudėjimo būdu. A. D. tiek už atskirus jam inkriminuotus nusikaltimus paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių A. D. turėtų būti švelninama paskirtoji bausmė, byloje nenustatyta. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, kad A. D. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir planavo šią priklausomybę gydytis, nedaro jo mažiau pavojingu visuomenei ir nesudaro pagrindo jam švelninti paskirtą bausmę, juk jis turėjo tikslą narkotines medžiagas platinti kitiems asmenims.

Dėl turto konfiskavimo A. D. taikymo

20. Pateiktu apeliaciniu skundu prokuroras prašo iš A. D., valstybės naudai, konfiskuoti 230 Eur, kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) rezultatą.

21. BK 72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

22. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad A. D. 2023 m. liepos 7 d. K. I. už 210 Eur pardavė, ne mažiau kaip 0,000043 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, t. y. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą. K. I. pinigus už narkotines medžiagas 2024 m. liepos 7 d. A. D. pervedė į jo banko sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo atlikti du pavedimai: pirmuoju pervesta 200 Eur, o antruoju – 10 Eur (2 t., 75-77, 90-92 b.l.). Taigi, minėta suma, laikytina A. D. nusikalstamos veikos rezultatu ir privalėjo būti konfiskuota, tačiau pirmosios instancijos teismas, šios baudžiamojo poveikio priemonės nuteistajam netaikė. Todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas), konfiskuojant iš A. D. 210 Eur valstybės naudai.

23. Priešingai nei teigiama prokuroro skunde, šiuo atveju nėra pagrindo konfiskuoti iš A. D. 20 Eur, kuriuos jis neva gavo iš V. M. už jam 2023 m. birželio 15 d. parduotas narkotines medžiagas – 0,000016 g karfentanilio, kadangi ši aplinkybė byloje neįrodyta. Pažymėtina, jog po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo, A. D. sulaikytas nebuvo, pinigai pas jį nerasti. Be to, ir jam inkriminuotame kaltinime aptariama suma nenurodyta. Teisme apklausiamas A. D. taip pat negalėjo tiksliai prisiminti, už kiek V. M. pardavė narkotines medžiagas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik V. M. duoti parodymai, jog jis karfentanilį iš A. D. įgijo būtent už 20 Eur, nesurinkus jokių kitų juos patvirtinančių duomenų, nėra pakankami turto konfiskavimui taikyti. Todėl šioje dalyje, prokuroro prašymas atmetamas.

Dėl M. E. paskirtos bausmės

24. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, M. E. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 2 dalį. Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam buvo paskirta 30 parų arešto bausmė, o už BK 260 straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimas 8 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, M. E. paskiriant laisvės atėmimą 8 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir M. E. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 8 mėnesiams.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi M. E. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas M. E. teisingai parinko ir paskyrė bausmes už minėtų nusikalstamų veikų padarymą, nustatė jų dydžius, subendrino tarpusavyje bei sumažino 1/3 dalimi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendžio ir švelninti M. E. paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.

26. M. E. padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas – vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną sunkų nusikaltimą. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi, bei viena sunkinanti – jas padarė būdamas recidyvistu. M. E. teistas, tame tarpe ir už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nurodytas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, administracine tvarka nebaustas, nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje (5 t., 58-83 b.l.).

27. Įvertinus visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus įmanoma pasiekti M. E. už BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus arešto bausmę, o už BK 260 straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimo bausmę, kurių dydžiai būtų artimi sankcijų vidurkiams. Pažeidimų paskirtas bausmes bendrinant tarpusavyje bei sumažinant galutinę subendrintą bausmę 1/3 dalimi, nėra padaryta.

28. M. E. gynėjo apeliaciniame skunde prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą M. E. skirti švelnesnę bausmę.

29. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-976/2024).

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taikyti nuteistajam M. E. minėtą įstatymo nuostatą nėra jokio pagrindo. Byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad paskirtoji bausmė būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Tokiomis aplinkybėmis teismas nelaiko to, kad M. E. turi gyvenamąją vietą, šeimą bei vaikus. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo M. E. veikos laikyti mažiau pavojinga vien todėl, kad jis neva nežinojo kokias narkotines medžiagas platina, neturėjo tikslo disponuoti dideliu jų kiekiu, jos buvo platinamos tik vienam asmeniui, o ir į apyvartą nepateko, nes buvo konfiskuotos policijos pareigūnų, taigi ilgalaikiai ir nepataisomi padariniai sukelti nebuvo. Pažymėtina, kad šiuo atveju tai, kad narkotinė medžiaga buvo išplatinta tik vienam asmeniui, neturi jokios teisinės reikšmės, gi buvo platinamas didelis jos kiekis, be to, platinama asmeniui, kuris vėliau ketino jas perparduoti. Vien tai, kad narkotinės medžiagos į apyvartą nepateko, nėra priežastis M. E. skirti švelnesnę bausmę, juk tai įvyko ne dėl jo, o būtent dėl operatyvių policijos pareigūnų veiksmų. Neabejotina, kad M. E. suprato savo veiksmus, jų neteisėtumą, o tai, kad neva nežinojo kokias narkotines medžiagas platina ir kad jų kiekis laikytinas dideliu, nesudaro pagrindo taikyti jo teisinę padėtį lengvinančių nuostatų. Priešingai, ši aplinkybė parodo didesnį veikos pavojingumą.

31. Be kita ko, pabrėžtina ir tai, kad prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nusikalstamos veikos kelia didelį pavojų visuomenės interesams, nes jomis didinamas pavojus asmenims susirgti priklausomybės ligomis, keliama asmens mirties rizika, padidėja kitos asocialaus elgesio rizikos, kurioms suvaldyti reikalingi reikšmingi valstybės resursai, todėl valstybės reakcija į tokias veikas negali būti formali, neturinti poveikio kaltinamajam. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad švelnesnės bausmės paskyrimas už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą, M. E. įvykdytą nusikalstamą veiką, leistų geriau įgyvendinti bausmės paskirtį, tiksliau atitiktų teisingumo principą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikalimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Aurelijaus Navicko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. birželio 18 d. nuosprendį:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, valstybės naudai iš A. D. (A. D.) konfiskuoti 210 (du šimtus dešimt) Eur, kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos (2023 m. liepos 7 d. veika) rezultatą.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistojo A. D. gynėjo advokato Aido Mažeikos ir nuteistojo M. E. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinius skundus atmesti.