- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-30
- Bylos Nr.
- 2S-2668-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30909-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- R. T., BUAB „Cars Agro Rent“, Valstybinė mokesčių inspekcija Prie Finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. T. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuotieji asmenys – R. T., BUAB „Cars Agro Rent“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija Prie Finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja skunde nurodė, jog antstolio 2015 m. liepos 22 d. patvarkymai dėl turto arešto bei areštuojamo turto įkainojimo, 2015 m. liepos 22 d. turto arešto aktai bei 2015 m. liepos 22 d. patvarkymai dėl išskaičiavimo iš darbo užmokesčio vykdomosiose bylose Nr. 0157/15/00716 ir Nr. 0157/15/00603 priimti nepagrįstai, todėl prašė juos panaikinti.
Suinteresuotas asmuo, Valstybinė mokesčių inspekcija, nesutiko su skundu. Nurodė, jog antstolis veikė teisėtai. Pažymėjo, kad pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo nustatyti R. T. ir A. T. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti R. T. nuosavybės teisę į ½ dalį A. T. gaunamų pajamų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.
Teismas nustatė, kad CPK 666 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog išieškant iš skolininko fizinio asmens, išieškojimas nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnyje numatytas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, pagal kurią turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Minėta, jog vedybų sutarčių tarp skolininko R. T. ir jo sutuoktinės pareiškėjos A. T., remiantis Vedybų sutarčių registro duomenimis, nenustatyta, todėl preziumuotina, jog visas po santuokos sudarymo įgytas skolininko ir jo sutuoktinės turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos bei įmonė ir iš jos veiklos bei kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo (CK 3.88 straipsnis). Taigi nagrinėjamu atveju preziumuojama, jog A. T. firma (duomenys neskelbtini) bei A. T. iš šios firmos gaunamos pajamos pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl šis bendras turtas, vadovaujantis CPK 667 straipsnio nuostatomis galėjo būti areštuotas. Pagal 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš vykdomųjų bylų Nr. 0157/15/00716 ir Nr. 0157/15/00603 medžiagos nustatyta, jog toks pasiūlymas buvo surašytas bei įteiktas adresatams, be kita ko, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija yra kreipusis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Priešingai nei teigia pareiškėja, skundžiamuose procesiniuose dokumentuose ji yra nurodyta kaip skolininko sutuoktinė, o ne skolininkė. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, jog galimybę antstoliui išieškoti iš bendro sutuoktinių turto turi nustatyti teismas, o ne antstolis. Minėta, kad pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Antstolis skundžiamais patvarkymais areštavo bendrąja jungtine nuosavybe laikytiną skolininko ir jo sutuoktinės turtą bei pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Tai reiškia, jog antstolis šiais savo veiksmais nepažeidė CPK 667 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi ir skolininko turto dalies nenustatinėjo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja A. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti.
Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad teismo nutartyje nepagrįstai yra nustatyta, kad skundžiamuose procesiniuose dokumentuose pareiškėja yra nurodyta kaip skolininko sutuoktinė, o ne skolininkė. Antstolis priėmė patvarkymus dėl išskaičiavimo iš pareiškėjos darbo užmokesčio. Tačiau pareiškėja nedirbo BUAB „Cars Agro Rent“ ir niekaip nėra susijusi su sutuoktinio skola. Skundžiami antstolio patvarkymai patvirtina, kad turtas areštuojamas ir lėšos iš darbo užmokesčio išskaičiuojamos, pripažįstant, kad pareiškėja yra skolininkė. Vykdomi išieškojimai yra susiję su asmenine sutuoktinio skola. Pareiškėja nebuvo civilinės bylos, kurioje išduoti vykdomieji dokumentai, šalis ar dalyvė, teismo dokumentuose pareiškėja nėra nurodyta skolininke, o galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, o ne antstolis. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktus vykdomajame rašte turi būti nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui ir visas išieškotojo bei skolininko pavadinimas ir jų adresai. Antstoliui pateiktuose vykdomuosiuose raštuose yra nurodytas tik vienas skolininkas, todėl vykdomieji dokumentai išieškoti iš pareiškėjos turto negalėjo būti išduodami. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstolis turi išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Dėl galimybių išieškoti iš bendro sutuoktinių turto turi nustatyti teismas, bet ne antstolis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą išieškotojas BUAB „Cars Agro Rent“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti. Nurodo, jog antstolis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo tuos pačius motyvus kaip ir skunde dėl antstolio veiksmų. Antstolio patvarkymuose pareiškėja yra aiškiai nurodoma kaip skolininko sutuoktinė. Pareiškėjos nurodoma teisės aiškinimo ir taikymo praktika negali būti laikoma precedentu nagrinėjamoje byloje, nes nesutampa šių bylų aplinkybės.
Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą antstolis A. N. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti. Nurodo, kad antstolio procesiniuose dokumentuose pareiškėja nėra laikoma skolininke, minėtuose dokumentuose nurodoma, jog ji yra skolininko sutuoktinė. Išieškojimo procese egzistuoja ir išieškojimo nukreipimo į sutuoktinio turto institutas. Antstolis skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatė, o areštavo bendrąja nuosavybe esantį turtą bei pasiūlė kreiptis į teismą dėl šio turto skolininkui priklausančios dalies nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Civilinėje byloje ir antstolio pateiktose vykdomosiose bylose esantys dokumentai patvirtina, kad antstolis vykdo 2015 m. kovo 23 d. Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-16-565/2014 dėl 754.081,22 € skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš R. T. išieškotojo BUAB „Cars Agro Rent“ naudai, taip pat 2015 m. vasario 10 d. Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-16-565/2014 dėl 8.699,00 € skolos išieškojimo iš R. T. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Vykdydamas skolos išieškojimą, antstolis nustatė, jog skolininkas ir pareiškėja nuo 1986 m. rugsėjo 20 d. yra sudarę santuoką. Skolininko sutuoktinė yra įmonės savininkė bei gauna pajamas iš įmonės veiklos. Todėl antstolis 2015 m. liepos 22 d. turto arešto aktais areštavo skolininko turtą ir kartu su sutuoktine jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Taip pat 2015 m. liepos 22 d. patvarkymais vykdomosiose bylose nutarė išskaičiuoti išieškomą skolą iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, išskaičiuotas sumas saugojimui pervedant į antstolio sąskaitą. Šiuo patvarkymu antstolis išiaiškino pareiškėjai, jog piniginės lėšos bus saugomos antstolio depozitinėje sąskaitoje iki bus priimtas teismo sprendimas dėl turto esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atidalinimo. Antstolis 2015 m. liepos 22 d. pasiūlė išieškotojams ir bendrosios nuosavybės dalyviams iki 2015 m. rugpjūčio 22 d. kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-34054-728/2015 pagal išieškotojų prašymus dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dallies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, veikė kaip tik pagal nurodytas teisės normas, tai yra surado ir areštavo skolininkui priklausantį turtą, o taip pat ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine skolininkui priklausantį turtą, ir pasiūlė vykdomųjų bylų šalims kreiptis į teismą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei viename iš pareiškėjos skundžiamame patvarkyme ji nėra įvardinta skolininke, visuose antstolio patvarkymuose ji yra įvardinama skolininko sutuoktine. Šią aplinkybę nustatė ir pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.
Pareiškėjai išaiškintina, jog pagal CK nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių turtinius santykius, asmeninės sutuoktinių prievolės yra vykdomos iš jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Tačiau, jeigu šio turto nepakanka kreditorių reikalavimas patenkinti, galima išieškoti iš tam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalies. O pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3-5 punktus pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės ar kitokios veiklos, yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau bet kokiu atveju, šią dalį ir galimybę į ją nukreipti išieškojimą nustato teismas, nagrinėdamas išieškotojų prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Taigi, ar pagal antstolio 2015 m. liepos 22 d. patvarkymą dėl išskaičiavimo iš darbo užmokesčio bei jo turto areštus bus galima nukreipti išieškojimą į dalį pareiškėjos darbo užmokesčio bei į kitą bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, priklausančią skolininkui, bus išspręsta tik teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-34054-728/2015 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-26590-2015-9).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.