Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Konveda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Langų centras“ ieškinį atsakovui UAB „Konveda“ dėl skolos pagal subrangos sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2008-03-12 sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovo UAB „Kovenda“ 61 474,13 Lt įsiskolinimo už atliktus darbus ir 6 844 Lt bylinėjimosi išlaidų ir viso 68 318,13 Lt ieškovo UAB „Langų centras“ naudai. Teismas nustatė, kad šalys 2007-06-29 sudarė subrangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo savo rizika ir iš savo medžiagos atlikti 3.5 punkte ir rangos sutarties priede Nr. 1 – komercinio pasiūlymo – sąmatoje numatytus darbus, o atsakovas įsipareigojo priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti. Teismas nustatė, kad ieškovas atlikęs sutartyje numatytus darbus, pateikė atsakovui 2007-08-02 atliktų darbų aktus, kuriuos atsakovo atstovas M.D. 2007-08-31 grąžino ieškovui nepasirašytus, nurodęs kitoje pusėje trūkumus, kuriuos reikia taisyti. Apklaustas byloje kaip liudytojas M.D. paaiškino, kad pas atsakovą dirba statybos darbų vadovu ir pranešimą apie atliktus darbus gavo rugsėjo 10 arba 11 dieną ir, kad 2007-08-02 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto anksčiau nebuvo matęs. Kai objekte sutikti darbininkai paprašė paaiškinti, kodėl nepriimėme darbų ant popieriaus lapo M.D. nurodė darbų trūkumus. Teismas konstatavo, jog iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2007-09-26 matyti, kad atsakovo atstovui M.D. pateikus 2007-09-11 atliktų darbų aktus bei PVM sąskaitas-faktūras, priėmė tik atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus, tačiau juos pasirašyti atsisakė nenurodydamas atsisakymo motyvų, o pasiūlius nurodyti konkrečius atliktų darbų ir sumontuotų gaminių trūkumus (defektus), jei tokie yra, kad antstolis galėtų užfiksuoti vaizdo priemonėmis, tai padaryti atsisakė bei atsisakė nurodyti tokio atsisakymo motyvus. Iš byloje surinktos medžiagos ir šalių paaiškinimų teismas padarė išvadą, kad neatsiskaitydamas su ieškovu atsakovas elgėsi jo atžvilgiu nesąžiningai. Tokias išvadas patvirtina ir tos aplinkybės, kad nors atsakovas nurodė, jog kitų rangovų papildomų darbų, kurie bus atliekami dėl subrangovo kaltės kaina sudarys tik 17 953, 70 Lt (šioms išlaidoms pagrįsti nebuvo pateikti jokie įrodymai), tačiau vis vien atsakovo atstovė nurodė, jog atsakovas ieškinio nepripažįsta visiškai. Teismas konstatavo, jog atsakovas nesąžiningai elgiasi ieškovo atžvilgiu, delsia atsiskaityti už pastarojo atliktus darbus, todėl ieškinys įsiskolinimo už atliktus darbus tenkintas pilnai priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 61 474,13 Lt sumą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

CK 6.681 str. 1 d. nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 str. 2 d.); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Remiantis CK 6.694 str. 4 d., kad priėmimo-perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007). Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose teisės normose, tiek specialiosiose, reglamentuojančiose statybos rangos teisinius santykius (CK 6.662, 6.694 str.). Pagal abiejų CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi vieningos nuostatos, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“, byla Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, byla Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 str. 4 d.); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 str. 5 d.); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 str. 6 d.). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t.y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t.y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, byla Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007). Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. G. A., byla Nr. 3K-3-2005).

Tarp šalių sudarytos subrangos darbų sutarties 2.2 punkte buvo numatyta, kad genrangovas (apeliantas) gavęs pranešimą apie pagal šią sutartį numatytų darbų užbaigimą, per 5 darbo dienas priima subrangovo (ieškovo) atliktus darbus, pasirašydamas darbų priėmimo-perdavimo aktą. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad apeliantas iki šio laiko sutartyje numatyto pranešimo apie darbų užbaigimą negavo, todėl neturėjo ir neturi pareigos organizuoti darbų priėmimą. Apeliantas be pagrindo labai siaurai ir formaliai aiškino subrangos sutartyje paminėtą pranešimą apie darbų užbaigimą kaip pranešimą tik rašytine forma, nes sutartyje nėra griežtai nurodyta, kaip turi būti pranešta apie darbų užbaigimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pateikė atsakovui 2007-08-02 atliktų darbų aktus, kuriuos atsakovo atstovas M.D. 2007-08-31 grąžino nepasirašytus, kitoje aktų pusėje nurodęs trūkumus. Esant tokioms bylos faktinėms aplinkybėms, pasiūlymas pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus vertintinas kaip pranešimas apie darbų užbaigimą, taigi apeliantas (atsakovas) privalėjo pagal sutarties sąlygas per 5 darbo dienas organizuoti šių darbų priėmimą.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas be pagrindo nevertino techninio prižiūrėtojo 2007-09-03 protokole ir nuotraukose išvardintus darbų trūkumus (b.l. 88); faktas, kad genragovas (atsakovas) nebuvo patenkintas atliktų darbų kokybe, neatleidžia jo nuo pareigos priimti atliktus darbus ieškovui (subrangovui) pareikalavus, su trūkumais ar be jų; teisines pasekmes sukelia darbų trūkumų fiksavimas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose, taigi teismas pagrįstai nevertino atsakovo 2007-09-03 dokumento, pavadinto techninio prižiūrėtojo protokolu, kaip įrodymo apie atliktų darbų trūkumus. Dėl analogiškų motyvų kolegija atmeta ir kitus apeliaciniame skunde išvardintus įrodymus apie netinkamą atliktų darbų kokybę – ieškovo 2007-09-13 atsakymą apeliantui, kuriame ieškovas (subrangovas) pripažino tam tikrus atliktų darbų trūkumus. Apeliantas savo skunde nurodo, kad ieškovui (subrangovui) pakartotinai 2007-09-25 pateikus apeliantui pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, apelianto atstovas atsisakė juos pasirašyti, bei žodžiu pažymėjo, kad darbų trūkumai išdėstyti protokole bei rašte.

Kaip minėta, pagal CK 6.662, 6.694 str. nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Darbų rezultatas gali būti nepriimtas tik išimtinais atvejais: 1) kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 str. 4 d.); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 str. 5 d.); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 str. 6 d.). Tačiau ir tokiu atveju užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis, t.y. atsisakymas pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą jis turi aiškiai išreikšti, kad aktą atsisako pasirašyti ir šį savo atsisakymą taip pat aiškiai motyvuoti. Apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi CK 6.46 ir 6.58 str. nuostatomis, leidžiančiomis sustabdyti prievolės vykdymą, taikytinos specialios rangos santykius reglamentuojančias normas.

Apeliantas privalo priimti atliktus darbus; netinkama atliktų darbų kokybė arba darbų atlikimo ir pridavimo termino pažeidimas neatleidžia užsakovo nuo šios pareigos, taigi priešingai, nei teigia apeliantas pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas vengė priimti darbus ir atsiskaityti su ieškovu. Apeliantui atsisakius pasirašyti aktus ieškovas (subrangovas) pagrįstai ir teisėtai pareikalavo atsiskaityti remiantis vienašališkai pasirašytais aktais. Atsakovas priešieškinio dėl jų pripažinimo negaliojančiais nepateikė, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovo vienašališkai pasirašytais 2007-09-11 aktais ir PVM sąskaitomis-faktūromis (b.l. 43-44, 45-46) ir patenkino ieškinį. Apeliantas skunde nurodė, kad nesutikdamas su ieškovu, kuris nesąžiningai ketino perduoti apeliantui ne laiku, ne pilna apimtimi atliktus ir trūkumų turinčius darbus bei reikalavo sumokėti už juos visą kainą, apeliantas atsisakė priimti darbus ir atitinkamai sustabdė savo prievolės, atsiskaityti už atliktus darbus, vykdymą. Prievolė atsiskaityti atsiranda tik po atliktų darbų priėmimo akto pasirašymo, todėl kolegijos vertinimu, šio teiginiu apeliantas pripažino, jog atsisakymu pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus jis iš tikrųjų siekė išvengti atsiskaitymo su ieškovu.

Kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovo atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų bei PVM sąskaitų-faktūrų turinio trūkumų ištaisymo, kaip itin formalius. Apelianto nurodyti paminėtų dokumentų turinio trūkumai nesuteikė jam teisės neatsiskaityti su ieškovu, tuo labiau, kad apeliantas teigia, jog sutinka su ieškiniu iš dalies. Apelianto pozicija, kad ieškovui pateiktų dokumentų formalūs trūkumai kliudo pasiekti šalių taikų susitarimą ir sudaryti juridinį pagrindą apmokėti apelianto neginčijamą skolos dalį yra nesąžininga.

Atmestinas apelianto argumentas dėl apelianto patirtų nuostolių atlyginimo. Kaip jau buvo paminėta, teisines pasekmes sukelia atliktų darbų trūkumai, užfiksuoti atliktų darbų akte. Teismui buvo pateikti ieškovo vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktai, atsakovo nepasirašyti nenurodant nepasirašymo priežasčių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė atsakovo (genrangovo) pateikta sutartimi su individualiąja įmone „Vdista“ dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo bei apelianto raštu apie priskaičiuotus ieškovui delspinigius, nes priešieškinio dėl šio akto nuginčijimo bei nuostolių priteisimo atsakovas nepateikė, o teismas neturėjo procesinio pagrindo vertinti atsakovo argumentus apie jo galimus nuostolius bei jo teisę į delspinigius bei svarstyti priešpriešinių reikalavimo įskaitymo galimybę.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, tai pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, bei teikiant konsultacijas; išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio; tokios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 str.). Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo priteista išlaidų, skirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma (5 000 Lt) viršija maksimalius advokato užmokesčio dydžius. Apelianto nuomone, kadangi maksimalus dydis už ieškinio parengimą yra 2 100 Lt, o už dubliko parengimą – 1 225 Lt, tai maksimali priteistina atstovavimo išlaidų suma nagrinėjamoje byloje neturėtų viršyti 3 325 Lt. Toks apelianto argumentas atmestinas. Iš 2007-10-24 sąskaitos už teisines paslaugas matyti, kad ieškovui buvo suteiktos ne tik procesinių dokumentų paruošimo, bet ir kitos teisinės paslaugos – atstovavimas, kiti veiksmai pagal teisinių paslaugų sutartį (b.l. 124). Kitos teisinės paslaugos buvo realiai suteiktos; iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo atstovas advokatas R.Širvys dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, ruošė dokumentų kopijas, turėjo susipažinti su atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje užėmė aktyvią poziciją, teikė įrodymus savo pozicijai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas atidėjo teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą nagrinėjamoje byloje, t.y. laikė, kad byla yra sudėtinga. Kolegija sutinka su teismo pozicija; nagrinėjama byla yra sudėtinga tiek įrodymų vertinimo, tiek teisės normų taikymo prasme. Dėl išdėstyto kolegija atmeta apelianto argumentus, kad priteista atstovavimo išlaidų suma akivaizdžiai per didelė.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo sprendimo motyvų ir išvadų, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Ieškovui iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos. Dėl jau išdėstytų motyvų ieškovo prašymas tenkintinas visą apimtimi (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Langų centras“ iš atsakovo UAB „Kovenda“ 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus) Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.