Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstą Vokietijos Federacinės Respublikos Niurnbergo – Fiurto prokuratūros (oficialus pavadinimas – Staatsanwaltsschaft Nürnberg - Fürth) prašymą dėl Niurnbergo – Fiurto žemės teismo (oficialus pavadinimas – Landgericht Nürnberg – Fürth) 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio D. V., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2020 m. liepos 3 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupės raštas dėl nuteistajam D. V. Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirtos likusios bausmės (laisvės atėmimo) pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“ (toliau – Pamatinis sprendimas). Kartu su raštu buvo pateikti: 1) Tarybos Pamatiniame sprendime 2008/909/TVR įtvirtintas liudijimas ir jo vertimas į lietuvių kalbą; 2) Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio Nr. 16 KLs 375 Js 16612/18, įsiteisėjusio 2019 m. lapkričio 27 d. nuorašas; 3) Ambergo apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. posėdžio protokolas (bylos Nr. 301 AR 20/20).

Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad D. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, Niurnbergo –Fiurto žemės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu byloje Nr. 16 KLs 375 Js 16612/18 pripažintas kaltu padaręs 3 nusikalstamas veikas, kurios Niurnbergo – Fiurto žemės teismo kvalifikuotos kaip vagystė su įsilaužimu į būstą 2 epizodais abiem atvejais pagal idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį su svetimo turto sugadinimu ir pasikėsinimu padaryti nusikalstamą veiką – vagystę su įsilaužimu į butą pagal idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį su svetimo turto sugadinimu, už visas nusikalstamas veikas jam paskiriant galutinę laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams.

Nuteistasis D. V. šiuo metu atlieka bausmę liudijimą išdavusioje valstybėje. Liudijime dienomis nurodyta bendra bausmės trukmė – 1460. Iš šios minėtu nuosprendžiu jam paskirtos bendros 4 metų (arba 1460 dienų) laisvės atėmimo bausmės 2020-05-13 dienai jis jau buvo atlikęs 311 dienų. Bausmė pagal Vokietijos teisę jam turėtų būti visiškai atlikta 2023-07-07. Pagal Vokietijos teisę nuteistasis turi teisę būti paleistas prieš terminą arba lygtinai, jei yra atlikęs du trečdalius bausmės laiko.

Liudijime be kita ko nurodyta, kad nuteistasis paprašė perduoti nuosprendį ir liudijimą, o teismui kartu su liudijimu pateiktame Ambergo apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. posėdžio protokole pažymėta, kad nuteistasis D. V. pareiškė sutinkantis būti perduotas į Lietuvos Respubliką.

Nuteistasis D. V. teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie prašymo nagrinėjimo datą, laiką ir vietą elektroniniu paštu išsiųstas pranešimas per liudijime nurodytą prašymą pateikusią Vokietijos Federacinės Respublikos Niurnbergo – Fiurto prokuratūrą.

Teismo posėdžio metu tiek nuteistojo gynėjas, tiek prokuroras prašė prašymą dėl Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio D. V. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikoje tenkinti.

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (2014 m. lapkričio 13 d. Nr. XII-1322) (toliau – Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas. Pagal minėto Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR “Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“ 4 straipsnį, Vokietijos Federacinė Respublika (išduodančioji valstybė) perdavė Lietuvos Respublikai (vykdančiajai valstybei) Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendį byloje 16 KLs 375 Js 16612/18.

Sutinkamai su teismui pateiktais duomenimis, nuteistasis D. V. yra Lietuvos Respublikos pilietis, iki suėmimo gyveno Lietuvos Respublikoje, jokių socialinių ryšių Vokietijoje neturi, be to, jokių kitų valstybių pilietybių, tame tarpe ir Vokietijos Federacinės Respublikos pilietybės – neturi, jo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (liudijime nurodytas ir jo deklaruotas gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)), byloje duomenų, kad asmens perdavimas į Lietuvos įkalinimo įstaigą pažeistų D. V. teises pagal Europos žmogaus teisių konvenciją nėra.

Bylos duomenys liudija, kad nuteistasis buvo tinkamai informuotas apie galimą jo perdavimą į Lietuvos Respubliką laisvės atėmimo bausmės atlikimui ir supažindintas su galiojančiomis taisyklėmis ir teisinėmis pasekmėmis, taip pat jam suteikta galimybė išdėstyti savo nuomonę dėl minėto jo galimo perdavimo iš Vokietijos į Lietuvą. Bylos duomenys rodo, jog nuteistasis D. V. sutinka dėl nuosprendžio jo atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Taigi, įvertinęs byloje esančius duomenis teismas nenustatė pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 8 straipsnyje, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, todėl Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasis Įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. Jeigu nuteistajam skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė, teismas parenka bausmės atlikimo vietą. Teismas privalo įskaityti į bausmę ar į kitą priemonę visą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje atliktos bausmės ar kitos priemonės laiką ir visą kardomojo kalinimo laiką, kurį nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje tol, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perėmimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Prie prašymo pridėtame liudijime bei teismo nuosprendyje nurodomos tokios nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės, jog nuteistasis D. V. tyrimo tiksliau nenustatytu metu iki 2018 m. balandžio 1 d. susibūrė kartu su atskirai baudžiamojon atsakomybėn patrauktu T., kad ateityje veikdami bendrininkų grupe darytų nusikalstamas veikas vagystes - grobtų brangius automobilius, juos gabentų į kitas Europos valstybes ir ten parduotų. Realizuojant šį nusikalstamos veikos planą padarė 3 nusikalstamas veikas: 1) Laikotarpiu nuo 2018-04-01 dienos 23 valandų 15 minučių iki 2018-04-02 dienos 02 valandos 48 minučių kaltinamasis kartu su T. į privatų nuolat gyvenamą K. individualų namą Degendorfo mieste [Deggendorf]: tai jie padarė pragręžę terasos duris. Tokiais veiksmais svetimam turtui padaryta žala siekia 1 600 EUR. Įsibrovę jie pagrobė automobilio „Daimler (duomenys neskelbtini) AM“, kurio vertė sudarė 105.000 EUR, raktą. Po to jie raktu atsirakino priešais namą pastatytą automobilį ir juo išvažiavo. Automobilis užsienyje buvo parduotas už nenustatyto dydžio pinigų sumą. Kaltinamajam tekusi dalis sudarė 5000 EUR; 2) Laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 3 d. 23 valandos 30 minučių iki 2018 m. balandžio 4 d. 08 valandos 00 minučių kaltinamasis kartu su T. nuvyko prie nuolat gyvenamojo nukentėjusiųjų V. ir P. namo Altdorfe prie Niurnbergo ir pasikėsino įsibrauti į būstą: tuo tikslu jie pradėjo gręžti namo pirmojo aukšto terasos duris ir lango rėmą. Tai buvo daroma su tikslu iš namo pagrobti automobilio „AMG C 63“ priklausančio V., vertė 45.000 EUR, raktą ir po to pasisavinti priešais namą stovėjusį automobilį. Tačiau kaltinamajam ir T. pragręžti namo durų ir lango nepavyko. Apgadinus svetimą turtą buvo padaryta 780,31 EUR dydžio žala. Nukentėjusieji iš pradžių skundėsi miego sutrikimais, tačiau liekamųjų psichinių pasekmių nekilo; 3) Po 2-uoju punktu įvardytos nusikalstamos veikos, kaltinamasis su T. nuvyko prie nuolat gyvenamojo nukentėjusiojo S. namo Altdorfe prie Niurnbergo ir įsibrovė į būstą laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 3 d., 23 valandos 30 minučių iki 2018 m. balandžio 4 d. dienos 08 valandos 00 minučių; tai jie padarė pragręžę terasos duris. Iš viso apgadinus svetimą turtą buvo padaryta 1 135,08 EUR dydžio žala. Ten jie pagrobė automobilio „Audi A8“, kurio vertė sudarė 125 000,- EUR, raktą ir piniginę. Po to jie raktu atsirakino priešais namą pastatytą automobilį ir juo išvažiavo. Realizuodamas bendrą su kaltinamuoju nusikalstamos veikos planą, iš karto po aprašytos nusikalstamos veikos, T. automobiliu išvažiavo į Čekijos Respubliką, bet ten buvo suimtas. Automobilis - apgadintos būsenos - buvo grąžintas nukentėjusiajai. Buvo padaryta 13 033,09 eurų dydžio žala. Nukentėjusioji iki šiol skundžiasi psichikos sutrikimais, jautriai reaguoja į garsus namuose ir viena būdama namie jaučiasi nesaugi ir nubaustas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Liudijime pažymima, kad nuosprendis D. V. atžvilgiu buvo priimtas dėl trijų nusikalstamų veikų, kurios Niurnbergo – Fiurto žemės teismo kvalifikuotos kaip vagystė su įsilaužimu į būstą 2 epizodais abiem atvejais pagal idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį su svetimo turto sugadinimu ir pasikėsinimu padaryti nusikalstamą veiką – vagystę su įsilaužimu į butą pagal idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį su svetimo turto sugadinimu. Pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teisės aktuose apibrėžtas nusikalstamų veikų nuostatas D. V. veikos įvertintos kaip organizuota ar ginkluota vagystė.

Teismas gi, įvertinęs aukščiau nurodytas nuostatas bei D. V. padarytų nusikalstamų veikų aprašymą, atsižvelgdamas į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą vagystė įsibrovus į patalpą ir didelės vertės (virš 12500 eurų) automobilio vagystė yra atskiros pagal skirtingas straipsnio dalis kvalifikuojamos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad Niurnbergo – Fiurto žemės teismo nuosprendžiu inkriminuotos D. V. padarytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos kaip vagystė su įsilaužimu į būstą 2 epizodais abiem atvejais pagal idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį su svetimo turto sugadinimu, atsižvelgus ir į sugadinto turto vertes kiekviename epizode, atitinka dviem epizodais įvykdytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, o pasikėsinimas įvykdyti vagystę su įsilaužimu į butą pagal idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį su svetimo turto sugadinimu atitinka įvykdytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalis apibrėžia nusikalstamos veikos padarymo stadiją – pasikėsinimą, kuris yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnį didelės vertės turtas yra tas, kuris viršija 250 MGL, tai yra 12500 eurus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnį yra nuo 5 MGL, tai yra nuo 250 eurų, iki 250 MGL, tai yra iki 12500 eurų.

Pripažinus užsienio teismo nuosprendį, svarbus vaidmuo tenka bausmių suderinimo klausimui, kurį sprendžiant pažymėtina, jog Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.

Kaip matyti iš Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį D. V. atžvilgiu teismas įvertino jo padarytų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę ir išsprendė kitus klausimus, susijusius su bausmės skyrimu, ir už visas nuosprendyje nurodytas nusikalstamas veikas D. V. paskyrė subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

Teismas pastebi, kad už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą Lietuvoje baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės atėmimu iki aštuonerių metų, o už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą – viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, apsiribodamas gautais duomenimis kaip faktais tiek, kiek jie tiksliai ir besąlygiškai matomi iš pateikto nuosprendžio, kurį paskelbė D. V. nuteisusioji valstybė, bei atsižvelgdamas į tai, kad Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu D. V. paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė neviršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytų laisvės atėmimo bausmių viršutinių ribų, taipogi remdamasis teisingumo, protingumo principais ir draudimo bloginti nuteistojo padėtį, sprendžia, kad Lietuvos Respublikoje pripažintina ir vykdytina Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu D. V. paskirtoji ketverių metų laisvės atėmimo.

Į D. V. paskirtos bausmės laiką įskaitytina pagal Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendį iki 2020 m. gegužės 13 d. atlikta bausmės dalis – 311 dienų bei bausmės dalis nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki nuteistojo D. V. perdavimo Lietuvos Respublikai dienos. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad D. V. bendra paskirtos bausmės trukmė – 1460 dienos. 2020 m. gegužės 13 d. nuteistasis jau buvo atlikęs 311 dienų nuosprendžiu paskirtos bausmės. Bausmės pabaiga 2023 m. liepos 7 d. Nuteistąjį perėmus iš Vokietijos, nuteistajam bausmės pradžia skaičiuotina nuo jo perėmimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos dienos.

Laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės. Teismas įvertinęs D. V. padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, paskirtos bausmės rūšį ir trukmę, šio asmenybės požymius tiek, kiek jie akivaizdūs iš pateiktos medžiagos, sprendžia, kad bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

Liudijime nurodyta, kad pagal išduodančios valstybės teisę, nuteistasis turi teisę būti paleistas prieš terminą ar lygtinai atlikęs du trečdalius bausmės. Prašymą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ir atlikdamas bausmę Lietuvos Respublikoje, jei jis bus perduotas Lietuvai, D. V. turės teisę į lygtinį paleidimą. Lietuvoje lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarką reglamentuojantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius (kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies), gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pagal minėto straipsnio 4 dalį nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 dalį iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu, 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti Vokietijos Federacinės Respublikos Niurnbergo – Fiurto prokuratūros (Staatsanwaltsschaft Nürnberg – Fürth) prašymą dėl Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio D. V., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Pripažinti Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendį byloje Nr. 16 KLs 375 Js 16612/18 dėl D. V. nuteisimo už vagystę su įsilaužimu į būstą 2 epizodais abiem atvejais pagal idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį su svetimo turto sugadinimu ir pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką – vagystę su įsilaužimu į butą pagal idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį su svetimo turto sugadinimu ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

D. V., gimusiam 1981 m. gegužės 26 d., Lietuvos Respublikos piliečiui, nuteistam Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu už vagystę su įsilaužimu į būstą 2 epizodais abiem atvejais pagal idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį su svetimo turto sugadinimu ir pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką – vagystę su įsilaužimu į butą pagal idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį su svetimo turto sugadinimu paskirtą subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, D. V. Vokietijoje įvykdytas nusikalstamas veikas prilyginant nusikalstamoms veikoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, nustatant galutinę 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo D. V. perėmimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos dienos.

Į bausmės laiką visiškai įskaityti pagal Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendį iki 2020 m. gegužės 13 d. atliktą bausmės dalį – 311 dienų bei atliktą bausmės dalį nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki nuteistojo D. V. perdavimo Lietuvos Respublikai dienos.

Nutarties nuorašą nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti nuteistajam, jo gynėjui ir prokurorui.

Įsiteisėjusios nutarties nuorašą (kopiją) su vertimu į vokiečių kalbą išsiųsti Vokietijos Federacinės Respublikos Niurnbergo – Fiurto prokuratūrai, nutarties nuorašą (kopiją) – Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą kontroliuojančiam prokurorui, vykdymui – Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.