- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- e1-1490-1034/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10971-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- S. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renaldos Kučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį areštu 20 parų;
2. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 6 metams;
3. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 6 metams;
4. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžiu ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas bausmė 3 metams 1 mėnesiui ir 6 dienoms;
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams;
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 19 parų;
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. 2020 m. kovo 15 d., apie 17.20 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, tyčia, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų žmonių akivaizdoje, užšoko ant važiuojančio automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangčio, stogo, nulaužė automobilio anteną, nušokęs nuo automobilio, paėmęs ant šaligatvio gulėjusias plytas, kurias mėtė į šalis ir pataikė į šio automobilio galinio bamperio kairį kampą, taip padarydamas 180 Eur vertės automobilio apgadinimus. Taip pat, mesdamas plytą, pataikė į J. S., taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis S. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholinius gėrimus kartu su savo pažįstamu, kurio vardo, pavardės nežino bei jokių kontaktinių duomenų neturi. Tada jis pasikvietė savo sugyventinę J. S. Jis buvo kartu su savo pažįstamu ir J. S. netoli baro „(duomenys neskelbtini)“. Tarp jo ir pažįstamo kilo konfliktas, susistumdė. Po ko perėjo į kitą gatvės pusę ir užšoko ant važiuojančio automobilio „Toyota Corolla Verso“, užšokęs nulaužė anteną. Negali pasakyti, kodėl užšoko ant važiuojančio automobilio ir nulaužė automobilio anteną. Nušokęs nuo automobilio, pamatęs ant šaligatvio gulinčią plytą, paėmė ją ir metė, pataikė į to paties automobilio galinio bamperio kairį kampą, ir vėliau ši plyta atsitrenkusi į automobilį nukrito jo draugei J. S. ant kojos. Dėl padaryto labai gailisi, neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas supaprastinta proceso tvarka (b. l. 77-78, 91-93).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. N. parodė, kad ji yra automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. 2020 m. kovo 15 d. savo automobilio nevairavo, vairavo jos sūnus Š. N., kuris išvažiavo apie 17 val. iš namų. Kaip jai sakė sūnus, jis jos automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini), kur kažkoks asmuo, užlipo ant automobilio kapoto, vėliau stogo, nušokęs nuo stogo paėmė plytą ir metė ją į automobilį, kuriame sėdėjo jos sūnus. Vėliau, kuomet į namus grįžo sūnus, apžiūrėjusi automobilį, ji pastebėjo, kad yra nulaužta ant stogo esanti antena, taip pat yra apibraižytas ar apgadintas galinis automobilio bamperis. Preliminariai, automobilio apgadinimus vertina 180 Eur. Sugadinta antena 30 Eur, apgadintas bamperis 150 Eur vertės. Pretenzijų nereiškia (b. l. 48-49, 52-53).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Š. N. parodė, kad 2020 m. kovo 16 d., 17.20 val., (duomenys neskelbtini), jam važiuojant automobiliu „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė, kaip nepažįstamas vyras išėjo į gatvę. Jis ėjo gatve, o jis privažiavęs prie jo sustojo. Minėtas vyras dėl jam neaiškių priežasčių, užšoko ant automobilio kapoto, perlipo visą mašinos stogą kojomis, nulaužė automobilio anteną, kurią vertina 30 Eur. Tuo metu, kai vyras lipo per jo automobilį, jis sėdėjo automobilio viduje ir išlipo iš automobilio tada, kai minėtas perlipo per automobilį. Perlipęs per jo vairuojamą automobilį, minėtas vyras paėmė šaligatvio plytą ir metė į jo vairuojamą automobilį, plyta pataikė į automobilio galinio bamperio kairįjį kampą, kurį vertina 150 Eur. Daugiau jokių automobilio apgadinimų nepastebėjo. Po metimo plyta į automobilį, jis nuvažiavo toliau ir paskambino 112, iškvietė policiją. Preliminariais duomenis padaryta 180 Eur turtinė žala. Automobilis priklauso jo motinai I. N. (b. l. 45-46).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. D. parodė, kad 2020 m. kovo 15 d., apie 17.15 val., jam važiuojant (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) automobiliu „Mitsubishi Lancer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per kairį petį, kitoje kelio pusėje, jis pamatė asmenį, kuris išbėgo į važiuojamąją kelio dalį ir spyrė į automobilio „Toyota Prius“, sidabrinės spalvos galinį šoną, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Šio automobilio vairuotojas tiesiog padidino greitį ir nuvažiavo toliau, nestodamas. Tuo metu jis jau pravažiavo, nestojo ir pasuko į (duomenys neskelbtini), ten apsisuko ir grįžo ta pačia kryptimi atgal. Atvažiavęs pamatė, kaip tas pats jo minėtas vyriškis pradėjo stumdytis su kitu asmeniu gatvėje. Šie du besistumdantys asmenys išbėgo į važiuojamąją dalį ir jis norėdamas išvengti susidūrimo su jais, vaikinus apvažiavo. Priparkavęs savo automobilį, jis pradėjo eiti į (duomenys neskelbtini), pažiūrėti kas vyksta toliau, galbūt kam nors reikia pagalbos. Atėjęs į (duomenys neskelbtini), jis pamatė, kaip gatvėje, tas pats jo minėtas vyras gatvėje susistabdė kitą automobilį, sidabrinės spalvos, galimai „Toyota“ markės, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Susistabdęs šį automobilį, minėtas vyras, užblokavo kelią, iššoko ant priekinio kapoto, vėliau užšoko ant automobilio stogo, patrypė jo stogą, ir vėliau nušokdamas nuo stogo nuplėšė anteną, kurią nuplėšė tyčia. Nušokęs nuo automobilio, minėtas vyras pribėgo prie kelio ir pradėjo ieškoti plytos, kurią pakėlė nuo žemės ir ją vėliau metė į automobilį. Bet ar tikrai pataikė, tiksliai negali pasakyti. Šis automobilis taip pat nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) nestodamas. Nuvažiavus automobiliui, šis vyras toliau elgėsi neadekvačiai. Jis paimdamas ant žemės gulėjusias plytas pradėjo jas mėtyti į skirtingas puses, bandė pataikyti plyta, į kitoje kelio pusėje stovintį, kitą vyrą, su kuriuo prieš tai vyko konfliktas ir susistumdymas. Vyras, paėmė dar vieną plytą, metė į netoli stovinčią moterį, kuriai atšokusi nuo žemės plyta, kliudė jos koją (b. l. 55-58).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. S. parodė, kad įvykis buvo 2020 metų kovo mėnesį, tačiau tikslios dienos nepamena, bet mano, kad tai buvo 15 arba 16 dieną. Atėjus prie baro „(duomenys neskelbtini)“, jos laukė S. M. su savo pažįstamu. Bekalbant įvyko konfliktas tarp vaikinų. Ji kartu su S. M. ėjo, o jiems beeinant, tas pažįstamas pradėjo provokuoti. Tada tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, vienas ant kito rėkė ir vėliau paėmė plytą, kas pirmas paėmė plytą, nepamena, vienas pribėgęs prie kito, mėtė plytas. Tada S. M., paėmęs plytą, norėdamas mesti į savo pažįstamą, ja pataikė jai į koją. Dėl to pretenzijų neturi. Po kažkurio laiko S. M. susikibo kartu su savo pažįstamu, tačiau pačių muštynių ji nematė. Tada S. M., eidamas gatve, užšoko ant važiuojančio automobilio. Kaip užšoko nematė, kadangi jai labai skaudėjo koją ir ji į nieką nekreipė dėmesio, tačiau matė, kaip nušoko nuo automobilio. S. M. užšoko ant važiuojančio automobilio greičiausiai iš pykčio savo pažįstamui. Ar jis pataikė į automobilį, mesdamas plytą ji nežino, nematė (b. l. 63-64).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio E. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. kovo 15 d., apie 17.30 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), gatvėje mušasi dviese. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo pagal požymius atitinkanti pilietį (mėlyna striukė su gaubtu, juoda rankinė bei sportinės juodos kelnės), kuris mušėsi su kitu piliečiu. Priėjus prie piliečio kaip vėliau paaiškėjo tai buvo S. M., kuris pats prisipažino bei paaiškino, kad dalyvavo muštynėse su kitu piliečiu, kur kitas pilietis jis nežino. Taip pat priėjo pranešėjas V. D., kuris matė muštynes ir kaip S. M. užšoko ant automobilio, sulaužė antena bei apgadino galinį bamperį. Vėliau priėjo apgadinto automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas Š. N., kuris paaiškino, kad S. M. užšoko ant jo vairuojamo automobilio stogo, sulaužė anteną bei metė plytą į jo automobilio galinį bamperį, taip jį apgadindamas (b. l. 25).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Matyti gyvenamosios paskirties daugiabutis namas. Prie namo yra 4 juostų gatvė, perėja, šviesoforas. Gatvė yra apšviesta. Vaizdo stebėjimo kamerų neužfiksuota. Smurto ar grumtynių pėdsakų neužfiksuota. Kitų objektų ar detalių reikšmingų bylos nagrinėjimui neužfiksuota (b. l. 29-33).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad nulaužta antena, ant automobilio galinio bamperio, kairėje pusėje, po posūkio žibintu matyti bamperio apgadinimai – nuo galinio bamperio atšokę dažai, matomi įbrėžimai. Kitų apgadinimų ar pažeidimų neužfiksuota (b. l. 34-43).
Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2020 m. kovo 15 d., 17.57 val. S. M. buvo nustatytas 1,71 promilės girtumas (b. l. 69).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo S. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis S. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholinius gėrimus kartu su savo pažįstamu. Tada jis pasikvietė savo sugyventinę J. S. Buvo kartu su savo pažįstamu ir J. S. netoli baro „(duomenys neskelbtini)“. Tarp jo ir pažįstamo kilo konfliktas, susistumdė. Po ko perėjo į kitą gatvės pusę ir užšoko ant važiuojančio automobilio „Toyota Corolla Verso“, užšokęs nulaužė anteną. Nušokęs nuo automobilio, pamatęs ant šaligatvio gulinčią plytą, paėmė ją ir metė, pataikė į to paties automobilio galinio bamperio kairį kampą, ir vėliau ši plyta atsitrenkusi į automobilį nukrito jo draugei J. S. ant kojos. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiosios I. N. bei liudytojų Š. N., V. D., J. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, alkotesterio rodmenys bei kiti byloje esantys duomenys.
Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo S. M. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu S. M. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 130). Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (b. l. 134).
Dėl S. M. skirtinos bausmės
BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį S. M. – administracine tvarka baustas (b. l. 95-113), teistas (b. l. 114-127).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – areštą. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. M. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2020 m. kovo 15 d., 17.30 val. iki 2020 m. kovo 16 d., 14.42 val. (b. l. 67-68). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką. S. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79-80), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
S. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 60 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. M. 40 parų arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. kovo 15 d., 17.30 val. iki 2020 m. kovo 16 d., 14.42 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. M. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, šiam įsiteisėjus, panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:
į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.