- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- 2-229/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Leander LTU“
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Leander LTU“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarties, kuria atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kurorto statyba“ prevencinį ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Leander LTU“ dėl draudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos apdarymo grėsmę, tretieji asmenys - Palangos miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Kurorto statyba“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prevenciniu ieškiniu atsakovui UAB „Leander LTU“, prašydamas uždrausti atsakovui vykdyti atrakcionų parko veiklą žemės sklypo, esančio Meilės al. 5, Palangoje, 2 900 m² dalyje. Ieškinyje nurodė, kad UAB „Kurorto statyba“ ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2000 m. birželio 16 d. sudarė valstybinės žemės sklypo, esančio adresu Meilės al. 5, Palangoje, nuomos sutartį. 2011 m. gegužės 30 d. BUAB „Kurorto statyba“ ir UAB „Leander LTU“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią šalys susitarė vykdyti veiklą žemės sklypo, esančio adresu Meilės al. 5, Palangoje, 2 900 m² dalyje, kuris yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Atsakovas įsipareigojo rūpintis leidimų iš valstybės institucijų gavimu veiklai vykdyti. Atsakovas vykdė atrakcionų veiklą, neturėdamas leidimų tokiai veiklai vykdyti, todėl iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus buvo gautas įspėjimas dėl sklypo naudojimo ne pagal nuomos sutartyje nurodytą veiklos būdą. Ieškovui informavus atsakovą, kad nutraukia jungtinės veiklos sutartį su atsakovu, atsakovas ir toliau vykdė atrakcionų parko veiklą.
Atsakovui tinkamai įteikus procesinius dokumentus ir iš jo negavus atsiliepimo, ieškovo prašymu Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo teismas patenkino ieškovo prevencinį ieškinį – uždraudė atsakovui vykdyti atrakcionų parko veiklą.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Leander LTU“ pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą už akių panaikinti, paskirti teismo posėdį bei atmesti prevencinį ieškinį. Nurodė, kad teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu, nustatęs, kad sprendimo už akių teisėtumas ir pagrįstumas kelia abejonių, visais atvejais turi panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimas buvo priimtas nesurengus nei parengiamojo posėdžio, nei teismo posėdžio iš esmės, nes sprendimas priimtas rašytinio proceso tvarka, visiškai nesuteikus atsakovui teisės pateikti savo argumentus, faktines aplinkybes, įrodymus. Atsakovas nurodė, jog vadovaujantis 2011 m. gegužės 30 d. jungtinės veiklos sutartimi, šalys susitarė jungtinę veiklą vykdyti ir atrakcionus žemės sklype eksploatuoti nepriklausomai nuo to ar Palangos miesto savivaldybė duos leidimą tokiai veiklai. Vienintelis leidimo gavimą numatantis aktas ,,Pasivažinėjimo atrakcionų saugaus naudojimo taisyklės DT 9-00“ gali numatyti tik saugumo reikalavimus, o ne teises ir pareigas atrakcionų valdytojams bei vietos savivaldos institucijoms. Jokie teisės aktai komercinės veiklos visuomeninės ar rekreacinės paskirties sklypuose nedraudžia. Atsakovo teigimu, komercinė veikla žemės sklype, esančiame adresu Meilės al. 5, Palangos m., gali būti vykdoma. Be to, atsakovas pateikė teismui pranešimą, kad ieškovas neturi subjektinės teisės reikšti ir palaikyti ieškinio reikalavimų, nes reikalavimo teisė perėjo UAB „Geras poilsis“.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trečiasis asmuo Palangos savivaldybės administracija prašė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti. Nurodė, kad 2011 m. gegužės 30 d. jungtinės veiklos sutartis yra niekinė ir negaliojanti, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kadangi žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Žemės sklypo, esančio Meilės al. 5, Palangoje, galimas naudojimo būdas, nurodytas Nekilnojamojo turto registre – visuomeninės paskirties teritorija, todėl jame negali būti vykdoma komercinė veikla. Minėtame žemės sklype negalima statyti atrakcionų ir todėl, kad šis sklypas yra nekilnojamosios vertybės Palangos miesto istorinė dalies teritorijoje.
Atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartimi atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.
Teismas nurodė, jog peržiūrint sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, vertinama ar teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, įvertino bylos duomenis, kurie buvo priimant teismo procesinį sprendimą, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovo teisių perleidimo neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl pareiškimo už akių peržiūrėjimo. Teismas nurodė, kad atsakovas turėjo pateikti teismui duomenis, kad šioje byloje nebuvo gali priimti sprendimo už akių, arba nurodyti aplinkybes galinčias turėti įtakos priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas pažymėjo, jog sprendimas už akių buvo priimtas dėl atsakovo pasyvumo. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų dėl kurių nebuvo galima priimti sprendimo už akių. Teismas nurodė, jog sprendimu už akių ieškinys buvo tenkintas tuo pagrindu, kad atsakovas ginčo žemės sklypą naudojo ne pagal paskirtį, t. y. vykdė atrakcionų veiklą visuomeninės paskirties žemės sklype, todėl vadovaujantis CK 6.564 straipsniu sudaryta žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta. Be to, atsakovas nėra gavęs leidimų vykdyti atrakcionų veiklą minėtame žemės sklype, todėl šie veiksmai gali padaryti žalos ieškovui.
Teismas nurodė, jog atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (ginčo žemės sklype galima komercinė veikla, leidimo atrakciono veiklai gauti atsakovė neprivalėjo) buvo įvertintos priimant teismo sprendimą už akių. Teismas pažymėjo, jog priimant tokį sprendimą buvo vertinamos atsakovo nurodytos aplinkybės, t. y., ar atsakovės veikla atitiko teisės aktų ir sudarytos žemės nuomos sutarties reikalavimus, ar atsakovas turėjo teisę, galėjo vykdyti komercinę veiklą susijusią su atrakcionų veikla, ginčo žemė sklype, bei gauti kompetentingų institucijų leidimus, o šie veiksmai buvo pagrindas pateikti prevencinį ieškinį CK 6.255 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas konstatavo, kad su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimu nepateikta duomenų leidžiančių pagrįstai abejoti šiomis teismo išvadomis.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Leander LTU“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį visiškai neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartį, kurioje teismas išaiškino, jog atsakovas turi teisę būti išklausytas ir tai, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių nurodyti duomenys yra tiesiogiai susiję su ieškovo išdėstytomis aplinkybėmis. Atsakovas iki skundžiamos nutarties priėmimo informavo teismą, jog ieškovas BUAB ,,Kurorto statyba“ nebeturi subjektinės teisės reikšti ar palaikyti ieškinio reikalavimus, nes reikalavimo teisę perėmė UAB ,,Geras poilsis“. Skundžiamoje nutartyje teismas tik lakoniškai, be jokio pagrindimo nurodė, jog ši aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl pareiškimo už akių peržiūrėjimo, neturi teisinės reikšmės. Ši aplinkybė turi reikšmę tiek teisine, tiek materialinės atsakomybės prasme, nes priimtas sprendimas turės įtakos tiek atsakovui, tiek ieškovui, kurio iš principo jau nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartyje nėra nustatyta tokių aplinkybių, kurios būtų prejudiciniai faktai sprendžiant atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nesant žemės nuomotojo sutikimo atsakovo vykdomai veiklai, teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo veikla gali padaryti žalos ieškovui. Netgi pripažinus, kad atsakovo vykdoma veikla nepažeidžia žemės panaudojimo būdo ir pobūdžio, atsakovo veiklos neteisėtumą lemia, kad ji veiklą pradėjo tada, kai žinojo, kad žemės nuomotojas nesutinka, jog būtų vykdoma atrakcionų ir pasilinksminimo veikla. Ieškovo teigimu, nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ieškovo reikalavimo teisės pagal pateiktą ieškinį yra pasibaigusios.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas patenkinamas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 288 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta sprendimo už akių panaikinimo tvarka – išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Nustatyta, kad skundžiamu sprendimu už akių teismas patenkino ieškovo BUAB „Kurorto statyba“ prevencinį ieškinį: uždraudė atsakovui UAB „Leander LTU“ vykdyti atrakcionų parko veiklą. Teismas, atlikęs formalų įrodymų įvertinimą, sprendimą už akių grindė tuo, jog atsakovas pagal jungtinės veiklos sutarties sąlygas neturėjo leidimų vykdyti atrakcionų veiklą ginčo žemės sklype ir šiame žemės sklype, pažeisdamas nuomos sutarties sąlygas, nepagrįstai vykdė komercinę veiklą.
Pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas įrodinėjo, kad su ieškovu sudarytoje jungtinės veiklos sutartyje susitarė, jog veikla bus vykdoma ir atrakcionai žemės sklype eksploatuojami nepriklausomai nuo to ar Palangos miesto savivaldybė duos leidimą tokiai veiklai. Jis pažymėjo, jog yra priimtas tik vienas Palangos miesto savivaldybės tarybos teisės norminis aktas „Pasivažinėjimo atrakcionų saugaus naudojimo taisyklės DT 9-00“, kuris numato saugumo reikalavimus, o ne teises ir pareigas atrakcionų valdytojams, o komercinė veikla išnuomotame sklype gali būti vykdoma.
Taigi nagrinėjamu atveju, apelianto pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo grindžiamas argumentais, susijusiais su teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turėjo vertinti ar neištyrus apelianto pareiškime dėl sprendimo už akių nurodytų argumentų, būtų pagrindas išvadoms, kad teismo sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas.
Teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, jog atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai buvo įvertinti priimant sprendimą už akių. Iš priimto sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs dėl leidimų atrakcionų veiklai išdavimo būtinumo, nesiaiškino kokie teisės aktai nustato suinteresuotos šalies pareigą gauti tokius leidimus ir jais (teisės aktais) nesivadovavo. Aplinkybė, kad šalių sudarytoje jungtinės ūkinės veiklos sutartyje numatyta atsakovo pareiga rūpintis leidimų vykdomai aikštyne veiklai aikštyne gavimu, savaime nereiškia, kad tie leidimai yra būtini. Neišsiaiškinus šių aplinkybių nebuvo, vien prielaida tenkinti ieškinį nebuvo pagrindo.
Skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, priimant sprendimą už akių nebuvo vertinama ar atsakovo veikla žemės sklype atitiko teisės aktų ir sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas neišreikalavo žemės nuomos sutarties, jos netyrė ir nevertino, nesiaiškino koks sutartyje buvo numatytas sklypo naudojimo būdas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas, iš kurio teismas nustatė, kad ieškovas nuomojamą žemės sklypą naudoja ne pagal paskirtį, t.y. vykdo komercinę veiklą, nėra sutartis. Iš tokio rašto nėra galimybės tiksliai nuspręsti dėl sutarties sąlygų. Teismas nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės sklypų naudojimą bei, galimą juose veiklą, nesiaiškino dėl visuomeninės paskirties teritorijų naudojimo būdo.
Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo įrodinėjo, kad teisės aktai nurodytos paskirties žemės sklypuose leidžia vykdyti komercinę veiklą, tačiau teismas šių bei kitų paminėtų aplinkybių netyrė ir nevertino, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.