- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- A6.-5130-827/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Pažeidėjas
- N. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui N. B., institucijos (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos) atstovui Gediminui Sasnauskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. rezoliucija iškėlė administracinio nusižengimo bylą UAB „D.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), Vilniuje) vadovei N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI arba Pareiškėjas) pareiškimą už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t.y. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
VMI pareiškime su priedais nurodoma, jog UAB „D.“ yra VMI skolininkė, ir 2017 m. rugsėjo 25 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 43 095,17 eurų. VMI bendrovės atžvilgiu vykdo priverstinį išieškojimą, priimant sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojų sąskaitų. Pareiškėjas nurodo, kad siekiant nustatyti bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo pradėtas operatyvus patikrinimas ir šiai dienai bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 45 887,49 eurų. Atlikus operatyvų patikrinimą nustatyta, kad bendrovė atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Iš kasos knygos išrašo už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. matyti, kad bendrovė turėdama mokestinę nepriemoką, 2017 m. kovo 31 d. išmokėjo 405,60 eurų, 2017 m. balandžio 28 d. 405,60 eurų, 2017 m. gegužės 31 d. 405,60 eurų, 2017 m. birželio 30 d. 405,60 eurų ir 2017 m. liepos 31 d. išmokėjo 412,72 eurų darbo užmokestį V. B.. Šios finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad bendrovės vadovė, pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, o ne VMI, todėl šiais bendrovės vadovės veiksmais buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Tuo bendrovės vadovė padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir pareiškimu prašoma skirti N. B. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį.
Administracinėn atsakomybėn traukiama N. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su VMI pareiškimu susipažinusi, kaltinimas jai aiškus, neginčija pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių. Paaiškino, kad nuo 2016 m. lapkričio mėnesio ji savo sutuoktinio V. B. prašymu buvo bendrovės „D.“ direktorė. Tuo metu bendrovė veiklos nevykdė, užsakovai pinigų nemokėjo, todėl didėjo bendrovės skola valstybei. Kai vyko VMI patikrinimas, ji pastebėjo, kad buvo išmokėti pinigai V. B., todėl buvo priimtas sprendimas juos grąžinti į bendrovės kasą. Bendrovės vadove ji buvo nuo 2016 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. spalio 12 d., šiuo metu bendrovei vadovauja V. B.. Kai ji pradėjo eiti direktorės pareigas, bendrovės skola valstybei buvo virš 40 tūkstančių eurų. Nors įmonė veiklos nevykdė metus laiko, visais bendrovės „D.“ reikalais rūpinosi V. B., todėl jam ir buvo mokamas atlyginimas. Ji tuo metu įkūrė baleto mokykla, rūpinosi jos reikalais. Nurodė, kad pareiškime nurodyti atsiskaitymai, mokėjimai (t.y. 2035,12 eurų), kuriais ji kaltinama padariusi nusižengimą, dar VMI patikrinimo metu, t.y. 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo grąžinti atgal į bendrovės „D.“ kasą. Apgailestauja dėl nusižengimo, prašo neskirti baudos, atsižvelgti, kad niekada nebuvo bausta, nes nuobaudos skyrimas gali pakenkti jos mokyklai.
Teismo posėdžio metu VMI įgaliota atstovas G.Sasnauskas palaikė VMI pareiškimą jame nurodytais argumentais, prašė skirti N. B. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį. Papildomai nurodė, kadangi iš esmės N. B. neginčija faktinių aplinkybių, todėl į tai gali būti atsižvelgiama priimant nutarimą. Kas dėl išsakytų argumentų, kad pinigai buvo grąžinti į bendrovės kasą, nurodė, kad minėti pinigai nebuvo užskaityti kaip nemokestinė neprimoka, šia suma skola VMI nebuvo sumažinta, buvo daromi tik mokėjimai iš sąskaitos, sugretinimai. Šiuo metu bendrovės mokestinė neprimoka sudaro 42 909,63 eurų. Dėl mokestinės paskolos sudarymo bendrovė nesikreipė.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. B. parodė, jog N. B. yra jo sutuoktinė, sutinka duoti parodymus byloje. Nurodė, kad jis buvo bendrovės „D.“ vadovu iki ja tapo N. B., ji buvo tik formaliai įdarbinta vadove dėl PSD įmokų, kad būtų drausta, nes jis balerina. Jis rūpinosi visais bendrovės reikalais ir vadovavo bendrovei, šiuo metu vėl yra bendrovės direktorius. Įmonė vykdė statybas Birštone, objektas buvo didelis (sąmata apie 17 mln. eurų), tačiau užsakovui prasidėjo problemos su atsiskaitymu, tuo pačiu tai sukėlė skolas ir bendrovei „D.“, nes reikėjo atsiskaityti ir subrangovais. Taip pat nurodė, kad jis yra baustas už mokėjimų eiliškumo pažeidimą, t.y. už tą patį, kuo šiuo metu kaltinama jo sutuoktinė. Tikisi, kad greitu laiku užsakovas atsiskaitys, ir bendrovė taip pat atsiskaitys su VMI, rangovais. Sunki bendrovės finansinė padėtis tęsiasi apie metus laiko. Mano, kad šiuo atveju nebuvo padarytas joks nusižengimas, nes patikrinimo metu išaiškėjus mokėjimams, klaida buvo ištaisyta, pinigai grąžinti į bendrovės kasą. Su VMI atsiskaitoma per inkasinius pavedimus, kai tik į bendrovės sąskaitą pervedami pinigai. Į kasą įmokėti pinigai mokesčių inspekcijai mokestinei nepriemokai mažinti sumokėti nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6.930¹ straipsnyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio ir Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio nuostatomis įstatymo leidėjas siekia nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsikaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjekto piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais kreditoriais, inicijuoja bankrotą. Civiliniame kodekse įtvirtintas atsikaitymų eiliškumas turi užtikrinti socialinį teisingumą ir pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 11 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.
Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad N. B., būdama bendrovės UAB „D.“ vadove laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. spalio 31 d., žinodama, jog įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką ir finansinių sunkumų, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir pažeisdama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 28 d., 2017 m. gegužės 31 d., 2017 m. birželio 30 d bei 2017 m. liepos 31 d. išmokėjo darbo užmokestį V. B.. Šiais veiksmais ji padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Atsakomybėn traukiama N. B. pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, kad mokėjimai buvo atlikti, taip pat pateikė į bylą įrodymus, kad išmokėti pinigai buvo grąžinti į bendrovės kasą. N. B. padarytą nusižengimą patvirtina tiek VMI atstovo paaiškinimai, tiek byloje surinkti ir įvertinti įrodymai, t.y. kasos knygos išrašas už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 iki 2017 m. liepos 31 d. (b.l. 25,26), operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l.5-7), mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai (b.l. 8-22) bei kita bylos medžiaga. Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o bendrovės vadovė N. B., žinodama bendrovės finansinę padėtį, apie susidariusią mokestinę nepriemoką bei didėjančius įsipareigojimus VMI, tačiau atlikdama bendrovės atsiskaitymus, pažeidžiant minėtas CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. N. B. ir liudytoju apklaustas V. B. teismo posėdyje nurodė, jog N. B. vadove buvo trumpą laiką, tuo metu, kai įmonė beveik nevykdė veiklos, ji vadove paskirta buvo dėl tos priežasties, kad turėtų privalomąjį sveikatos draudimą, tačiau šios aplinkybės nešalina N. B. atsakomybės, kadangi ji sutikusi, nors ir laikinai būti įmonės vadove, kartu prisiėmė ir atsakomybę už savo, kaip vadovės sprendimus, veiksmus bei neveikimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad N. B. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jai skirtina nuobauda.
Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, konkrečias pažeidimo padarymo aplinkybes, t. y. tai, kad mokestinės nepriemokos susidarymo metu Bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, pažeidimas nebuvo tyčinis, mokėjimai V. B. atlikti iš nežinojimo, šiais mokėjimais nebuvo siekiama pažeisti teisės aktus savanaudiškais tikslais, išmokėtos sumos palyginti buvo nedidelės – keturis kartus išmokėta 405, 60 eurų sumos ir vieną kartą 412,72 eurų suma. Supratus pažeidimą, išmokėtos sumos buvo grąžintos į įmonės kasą, nors ir neišmokėtos VMI skolai dengti. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad bendrovė iki šiol nevykdo veiklos, negauna pajamų, kad byloje pateikti duomenys, kad išmokėti pinigai grąžinti į bendrovės kasą. Atsižvelgiama ir į pažeidėjos asmenybę, kuri bendrovės vadove dirbo trumpą laiką, jos pagrindinė veikla yra susijusi su menu, duomenų apie teistumą bei patraukimą administracinėn atsakomybėn nepateikta. N. B. iš esmės pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, todėl teismas tai vertina kaip jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Atsižvelgiant į nustatytų byloje aplinkybių visumą, į pažeidėjos asmenybę, tai, kad pažeidžiant mokėjimo eiliškumą išmokėta nedidėlė pinigų suma kaip darbo užmokesti, kuri grąžinta bendrovei, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi,120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,
nutaria:
N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 400 € (keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Luminor Bank AB, sąskaitos Nr. LT594010049500047594, banko kodas 40100, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.