Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo K. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimo K. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

nustatė: I.

Marijampolės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs antstolės A. L. teikimą dėl baudų pakeitimo viešaisiais darbais ar areštu, 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimu K. G. įvairiais laikotarpiais paskirtas baudas, kurių bendra suma 44 710 litų, pakeitė 30 parų administraciniu areštu. Teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vengia mokėti paskirtas baudas, nedirba, jokio turto ir pajamų neturi, kategoriškai atsisakė atlikti viešuosius darbus. Sąlygų, dėl kurių negalėtų atlikti administracinio arešto, nenustatė.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimą ir vietoj jam paskirto 30 parų administracinio arešto skirti nemokamus viešuosius darbus. Apeliantas pažymi, kad yra bedarbis, negaudamas pastovių pajamų negali sumokėti baudų. Nurodo, kad jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, todėl turi būti atsižvelgta į jo sveikatos būklę ir paskirti viešieji darbai, kuriuos K. G. būtų pajėgus dirbti.

kons tatuoja: II.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Priverstinį nutarimo skirti baudą vykdymą reglamentuoja ATPK 314 straipsnis. Nagrinėjamu atveju aktuali pirmosios instancijos teismo taikyta ATPK 314 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad, jeigu savo noru nesumokėjęs baudos pažeidėjas nedirba arba jeigu baudos išieškoti iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos negalima ir jis neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos ieškojimas, apylinkės teismo nutarimu bauda pažeidėjui sutikus gali būti pakeista viešaisiais darbais, o pažeidėjui nesutikus, bauda gali būti pakeista administraciniu areštu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nutarimas privalo būti motyvuotas. Minėtas reikalavimas kyla iš ATPK 286 straipsnio, kuris įpareigoja organus (pareigūnus), nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos išvados; argumentus, dėl kurių organas (pareigūnas) vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais organas (pareigūnas) vadovavosi.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, mano, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės.

Apeliantas prašo jam paskirtą administracinį areštą pakeisti viešaisiais darbais. Šiuo aspektu pasakytina, kad ATPK 314 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog viešieji darbai gali būti skiriami tik darbingiems asmenims. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 3 punktu, asmuo laikomas darbingu, jei jam nustatoma 60–100 procentų darbingumo. Jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu (20 str. 7 d. 2 p.), jei 0–25 procentų darbingumo – nedarbingu (20 str. 7 d. 1 p.). Administracinė atsakomybė negali būti aiškinama ir taikoma plečiamai, todėl ir ATPK 314 straipsnio 4 dalyje nurodyta sąlyga, kad viešieji darbai gali būti skiriami tik darbingiems asmenims, negali būti traktuojama kaip leidžianti viešuosius darbus skirti ir iš dalies darbingiems asmenims.

ATPK 29 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, pirmos ir antros grupių invalidams. Nuo 2005 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, invalidumo grupių nebeliko, nes jas pakeitė darbingumo lygiai, išreikšti darbingumo procentais. Kadangi „darbingumo lygis“ ir „invalidumo grupė“ yra skirtingos teisinės kategorijos, o pasikeitus teisiniam reguliavimui atitinkamos korekcijos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nebuvo padarytos, teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N575-5202/2010, N575-3454/2010, N62-6359/2010, N444-4553/2009 ir kt.), siekiant apsaugoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises ir suteikti jam galimybę pasinaudoti ATPK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi iš bendrųjų administracinio arešto skyrimo nuostatų, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“, paaiškinančiu, koks darbingumo lygis atitinka anksčiau galiojusią invalidumo grupę. Tokiu būdu įvertinama, ar asmuo, kuriam nustatytas atitinkamas darbingumas (darbingumo lygis), gali būti prilyginamas pirmos ar antros grupės invalidui ATPK 29 straipsnio 2 dalies taikymo prasme. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“ galioja iki šiol. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad K. G. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis atitinka trečią invalidumo grupę, taigi jo neįgalumas nelaikytinas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl administracinio arešto paskyrimo.

Teisėjų kolegija pastebi, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio neaišku, kokiais nutarimais paskirtos baudos, kurių bendra suma yra 44 710 litų, pakeistos administraciniu areštu. Be to, nėra duomenų ar teismas nagrinėjamu atveju taikė ATPK 305 straipsnio nuostatą, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, kai priimami keli nutarimai skirti administracines nuobaudas vienam asmeniui, kiekvienas nutarimas vykdomas savarankiškai.

Taip pat pastebėtina, kad iš Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimo turinio nėra aišku, ar Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį K. G. paskirta 1 300 litų bauda taip pat buvo įtraukta į administraciniu areštu keistinų baudų sumą (b. l. 17). Atkreiptinas dėmesys, kad administracinė teisena nenumato galimybės pagal BK asmeniui paskirtas baudas keisti administraciniu areštu ar viešaisiais darbais.

Be to, byloje nėra duomenų, ar nėra praleisti trijų mėnesių vykdomųjų dokumentų perdavimo terminai tarp vykdančių nuobaudas arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.). Norint tai nustatyti, būtina išreikalauti vykdomąsias bylas bei kitus duomenis, pagrindžiančius antstolės atliktus veiksmus, ir įvertinti, ar per laikotarpį yra dokumentais užfiksuotų antstolės veiksmų, ir ar tarpas tarp jų nėra didesnis nei 2 metai.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius. Todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei naikintinas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 309 ir 314 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.