- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-05-12
- Bylos Nr.
- 1-138-266/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-1-000163-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Nukentėjusysis
- L. V.
- Kaltinamasis
- S. Š.
- Advokatai
- Rimantas Tijūnėlis
- Kategorijos
- 1.2.5.4Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
- 1.2.14.10Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
- 1.2.10Nusikaltimai asmens privataus gyvenimo neliečiamumui (BK XXIV skyrius)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, S. Š. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Anykščių m., lietuvis LR pilietis, baigęs 8 klases, nedirbantis, teistas : 1)1994m. lapkričio 14d., Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 146 str.1d., laisvės atėmimu 1 metams, 2)1996m. spalio 4d., Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 18str.5d., 272str.2d., laisvės atėmimu 4 metams, 3)2004m. liepos 30d., Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str.2d., 284str.1d., laisvės atėmimu 1 m ir 6 mėn. , 4)2004m. rugpjūčio 30d., Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178str.2d., laisvės atėmimu 1 metams ir 9 mėnesiams , paleistas lygtinai 5 mėn. 9d. ,2005-11-18 pagal LR (duomenys neskelbtini)., 5)2009-11-19 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str.1 d., laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, gyv, (duomenys neskelbtini), Anykščių rajone, kaltinamas pagal LR Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, 165 straipsnį 1 dalį ir 145 straipsnį 1 dalį ir,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. Š. 2010 m. gegužės 2 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) Anykščių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, supykęs, kad sugyventinė R. S. pabėgo iš namų, jos ieškodamas, reikalaudamas jį įsileisti į vidų ir, braudamasis į kaimyno L. V. namus, spardė lauko duris, grasino su pagaliu išdaužti durų stiklą, supykęs, kad kaimynas jo neįsileidžia, paėmęs šalia buvusį kirvį, su juo išdaužė 200 Lt vertės lauko durų stiklo paketą, išlaužė 100 Lt vertės kambario duris ir sugadino 20 Lt vertės įleidžiamą durų spyną, neteisėtai įsibrovė į namo vidų, taip pažeisdamas L. V. asmens būsto neliečiamumą, neturėdamas leidimo buvo L. V. name, laikydamas rankoje kirvį ir juo mojuodamas šaukė, kad kirviu užkapos L. V., šiam su mažamečiu sūnumi pabėgus iš namo į lauką, juos vijosi laikydamas rankoje kirvį, tačiau nepavijo, t.y. tyčia sugadino L. V. nedidelės bendros 320 Lt vertės turtą, neteisėtai atvirai prieš savininko valią įsibrovė į L. V. gyvenamąjį namą ir grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti L. V. sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
K. S. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog tą dieną jis namuose turėjo svečių, todėl vartojo alkoholį. Vakare susipyko su sugyventine R. S., ją stumdė. Dėl to, ji su vaiku išėjo iš namų. Galvodamas, jog ji nuėjo pas kaimyną L. V., atėjo jos ieškoti. L. V. namo durys buvo užrakintos . Jis beldėsi, tačiau jo neįsileido, L. V. liepė eiti namo, sakė, jog pas jį sugyventinės nėra. Jis nepatikėjo, liepė jį įleisti, sakė, jog išlauš duris. Paėmęs netoli buvusį kirvį, juo išdaužė durų langą ir pro jį brovėsi į vidų. Koridoriuje jį pasitiko L. V. ir su pagaliu jam smūgiavo, tačiau jis nesustojo ir toliau brovėsi į vidų. Įsibrovęs, jis su kirviu išlaužė durų, į kambarį, spyną. Kambaryje nieko neberado ir parėjo namo, manė, jog sugyventinė sugrįžo. Neradęs jos namie, S. Š., vėl atėjo į L. V. kiemą ir ten jį sulaikė policijos pareigūnai. Kaltu prisipažįsta iš dalies, pripažįsta jog sugadino svetimą turtą, jog įsibrovė į namus, tačiau neprisipažįsta grasinęs L. V. nužudyti ir jo su kirviu nesivaikė. Dėl padaryto labai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė ir padarytą žalą atlygins, prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.
Nukentėjusysis L. V. parodė, jog kaltinamasis yra jo kaimynas, su juo sutaria, kartais S. Š. padėdavo dirbti darbus. Tą dieną apie 21 valandą į jo namus atėjo kaimynė S. Š. sugyventinė R. S. su vaiku ir paprašė leisti pernakvoti, sakydama, jog susipyko su S. Š., jog jis jai užgavo ranką. Jis leido jai likti ir liepė pasislėpti ant šieno, pas išėjo ruoštis. Tuoj pat atėjo ir S. Š.. Jam jis atsakė, jog jo sugyventinės nėra, pakvietė į vidų, pavaišino kava. S. Š. išėjus, jis toliau šėrė gyvulius, o po to su R. S. ir jo vaiku įėjo į namo vidų. Maždaug apie 24 valandą, kai jo ir jos vaikai jau miegojo, į namo langą pradėjo belstis S. Š., reikalaudamas įsileisti. L. V. atsisakius tai padaryti, S. Š. su kirviu išdaužė durų apatinį stiklą ir kojomis į priekį lindo į vidų. L. V. paslėpė R. S. su jos vaiku spintoje ir užmetė rūbais ,ir to kambario duris užrakino . Po to , jis su dujiniu pistoletu iššovė į grindis, tačiau S. Š. nesustojo ir toliau brovėsi. Tuomet jis koridoriuje su pagaliu pasitiko S. Š. ir jam smūgiavo į nugarą, kojas. S. Š. įsiuto ir pasakė, jog dabar tai visus užkapos. L. V. pro langą išlipo į lauką ir stengėsi visaip S. Š. išvilioti į lauką, kad jis nesurastų savo sugyventinės. S. Š. jį vaikėsi su kirviu ir matydamas, jog jis nesiliaus, jis labai išsigando ir, pasiėmęs iš lovos savo mažametį sūnų iššoko per langą ir bėgo į kelią kiek kojos neša. Vaikas buvo labai išsigandęs verkė, tai jį L. V. tildė, kad jo verksmo neužgirstų S. Š., nes jautė pavojų dėl savo gyvybės. Tuo metu atvyko jo iškviesti pareigūnai ir jis sugrįžo į kiemą. Kieme jie sulaikė vėl atėjusį S. Š.. Kaltinamasis jo atsiprašė, pažadėjo atlyginti žalą, todėl jam pretenzijų neturi. Prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.
L. R. S. parodė , jog kaltinamasis yra jos sugyventinis, gyvena kartu keturis metus. Tą dieną jų namuose buvo svečių, todėl buvo vartojamas alkoholis. Vakare ji susipyko su S. Š., apsistumdė. Bijodama jo, ji, apie 21 valandą, su savo vaiku atėjo pas kaimyną L. V. ir paprašė leisti pernakvoti. Jam leidus, iš pradžių su vaiku pasislėpė ant šieno, nes S. Š. buvo atėjęs jos ieškoti. Po to, kai L. V. pašėrė gyvulius, ji su vaiku įėjo į namo vidų. Maždaug apie 24 valandą, atėjo S. Š., kuris beldė į langą reikalaudamas įsileisti. Tuomet ją ir vaiką L. V. paslėpė spintoje, ant viršaus užmesdamas drabužius. L. V., pasiėmęs lazdą, gynė savo namus ir liepė Š. nelįsti, tačiau jis neklausė. Įsibrovęs į vidų, S. Š. jos ieškojo, tačiau nerado. L. V. su vaiku jau buvo pabėgęs ir savo namų. Tuo metu atvyko ir policijos pareigūnai. Ji išsigando, todėl slėpėsi spintoje. Šiuo metu sugyventiniui pretenzijų neturi, prašė jam neskirti realios bausmės, nes jis reikalingas namuose. Jie kartu turi pasisodinę daržus, augina gyvulius. Jei S. Š. būtų suimtas, jai reikėtų išeiti iš jo namų, nes tai ne jos namai , o kito būsto ji neturi.
Iš byloje esančio 2010 m. gegužės 2d., apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas L. V. namas . Jos metu nustatyta, jog išdaužtas namo durų apatinis stiklo paketas, sulaužyta kambario durų stakta. (b.l. 4- 8)
Iš byloje esančio 2010 m. gegužės 6d., esančio daiktų pateikimo protokolo , matyti, jog L. V. pateikė apžiūrai kirvį, kurio S. Š. sugadino jo turtą, bei jam grasino. (b.l. 17)Šis kirvis tą pačią dieną apžiūras ir prijungtas prie baudžiamosios bylos. (b.l. 18-21 )
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog S. Š. kaltė, jog jis nurodytu laiku sugadino svetimą turtą nedidelės vertės ir padarė baudžiamąjį nusižengimą, jog jis prieš savininko valią įsibrovė į gyvenamąjį namą ir tokiu būdu pažeidė būsto neliečiamumą , ir , kad su kirviu grasino nukentėjusiajam jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, visiškai įrodyta. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 187 straipsnio 3 dalį ,165 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį . Kaltinamasis S. Š. neigia grasinęs nukentėjusįjį L. V. nužudyti ar sunkiai sužaloti, tačiau tokius jo parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą ir jais netiki. Pats kaltinamasis neneigia, jog su kirviu rankose įsibrovė į L. V. namus. Nukentėjusysis davė aiškius ir nuoseklius parodymus, jog kaltinamasis S. Š. su kirviu sugadino jo turtą ir, įsibrovęs į namą , grasino nužudyti, jog jį su kirviu vaikėsi, kaip jis kartu su vaiku turėjo pabėgti iš savo namų, kad tas grasinimas nebūtų realiai įvykdytas. Iki šio įvykio kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai buvo geri, todėl teismui nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymams ir manyti, jog jis kaltinamąjį apkalba. Be to, teismo posėdžio metu apžiūrėtas nusikaltimo įrankis- kirvis- jo gabaritai- patvirtina, jog nukentėjusiajam, jo mažamečiui vaikui buvo iškilusi reali grėsmė , jog grasinimas nužudyti ar sunkiai sužaloti galėjo būti įvykdytas.
S. Š. teisiamas šeštą kartą, nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nusikalto per bausmės vykdymo atidėjimo laiką, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, jog jo padarytos nusikalstamos veikos yra priskirtos prie nesunkių, o viena veika- baudžiamasis nusižengimas, į tai, jog kaltinamasis prisipažįsta nusikaltęs ir gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas neblogai, gyvena motinos name su sugyventine ir jos mažamečiu vaiku, kuri, paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę, netektų gyvenamojo ploto, nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų neturi, prašė neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, nes kaltinamasis negalės jam atlyginti padarytos žalos , mano, jog kaltinamajam S. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas dar kartą gali būti atidėtas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio nuostatomis, skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės.
Daiktinis įrodymas L. V. kirvis, įsiteisėjus nuosprendžiui , gražintinas nukentėjusiajam L. V..
Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str, 304 str, 305str, 307 str,-
Rezoliucinė dalis
nusprend ž i a:
S. Š. pripažinti kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, 165 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį ir nubausti:
pagal LR Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį areštu 30 parų;
pagal LR Baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir 2 mėnesiams;
pagal LR baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir 3 mėnesiams.
Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir S. Š. paskirti laisvės atėmimo vieneriems metams ir 3 mėnesiams.
Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėti 2009-11-19 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę ir S. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimo vieneriems metams ir 6 mėnesiams.
Pritaikyti LR BK 75 straipsnio 1dalį, 2 dalies 7 punktą ir S. Š. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką be institucijos , prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, S. Š. paskirti atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokamus darbus atlikti per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki įsiteisės teismo nuosprendis kaltinamajam S. Š. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktinį įrodymą- kirvį, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui- grąžinti L. V..
Nuosprendis per 20 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.