Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment credit” atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment credit” ieškinio atsakovui K. G. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 57, 92 Eur skolos, 21,87 Eur nesumokėtos kredito kainos, 69, 50 Eur nuostolių 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017-11-21 nutartimi įpareigojo ieškovę per nustatytą terminą – iki 2017 m. lapkričio 30 d. pašalinti pateiktuose procesiniuose dokumentuose nustatytus trūkumus, t.y. pateikti duomenis apie žinomą atsakovo gyvenamosios vietos adresą arba žinomą paskutinės gyvenamosios vietos adresą. Teismas nurodė, kad neturėdamas atsakovo gyvenamosios vietos adreso ar nežinodamas šalies paskutinio žinomo gyvenamosios vietos adreso, negali nustatyti bylos teismingumo bei išsiųsti šaliai procesinių dokumentų.Ieškovė 2017-11-23 pateikė teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo. Jame nurodė, kad atsakovo gyvenamosios vietos konkretaus adreso nenurodymas, kai atsakovas yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, nelaikomas ieškinio trūkumu. Priešingu atveju teismas ribotų asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, nes atsakovui deklaravus gyvenamąją vietą Klaipėdos miesto savivaldybėje, o ieškovei neturint kitų duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą, ieškovė netektų galimybės prisiteisti susidariusią skolą. Mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, nes ieškovė neturi jokių duomenų apie atsakovo kitą gyvenamąją vietą ar įdarbinimus. Ieškovė nepageidauja skirti kuratoriaus, prašo procesinius dokumentus įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017-12-04 nutartimi ieškovės UAB „Moment credit” ieškinį atsakovui K. G. dėl skolos priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.Teismas sprendė, kad ieškovė painioja civilinio proceso normas skirtas proceso eigai ir skirtas ieškinio priėmimo klausimui išspręsti. Teismo nuomone, asmens deklaracija Klaipėdos miesto savivaldybėje negali būti laikoma gyvenamąja vieta, todėl nesant duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą, teismas negali išspręsti bylos teismingumo klausimo. Pažymėjo, kad tik išsprendus bylos teismingumo klausimą ir priėmus ieškinį galima spręsti dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdo.Teismas padarė išvadą, kad teismo 2017-11-21 nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai per teismo nustatytą terminą nebuvo pašalinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-12-04 nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad gyvenamosios vietos konkretaus adreso nenurodymas, kai tas asmuo yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, nelaikomas ieškinio trūkumu, o pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo tik teisę pasiūlyti ieškovei nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus. Laikosi pozicijos, išdėstytos prašyme dėl trūkumų šalinimo (šios nutarties 3 p.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Bendrieji dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimai yra įtvirtinti Civilinio proceso kodekso 111 straipsnyje. Civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta. Pažymėtina, jog atsakovo adreso ir kitų duomenų tikslus nurodymas yra labai svarbus, nes įgalina teismą tinkamai išspręsti bylos teismingumo klausimus ir dalyvaujantiems byloje asmenims deramai įteikti procesinius dokumentus. Procesinių dokumentų įteikimo svarbą lemia tai, kad tik tada, kai dalyvaujantiems byloje asmenims įstatymo nustatyta tvarka įteikti procesiniai dokumentai, šie asmenys turi galimybę ginti pažeistas teises, įgyvendinti teisminės gynybos prieinamumo, lygiateisiškumo, rungimosi, teisės būti išklausytam ir kitus principus. Teismas, būdamas atsakingas už procesinių dokumentų įteikimą, turi diskrecijos teisę, įvertinęs konkrečią situaciją, spręsti, kokiu būdu tikslingiausia įteikti procesinius dokumentus, taip, be kita ko, užtikrindamas proceso operatyvumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Penki kontinentai“ v. UAB „ Kriptonika“, bylos Nr. 3K-3-183/2007).Civilinio proceso kodekso 123 straipsnyje yra įtvirtina bendroji procesinių dokumentų įteikimo taisyklė, pagal kurią visi fiziniam asmeniui adresuoti procesiniai dokumentai turi būti įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo – atstovui pagal įstatymą. Procesiniai dokumentai turi būti įteikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje. Duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Civilinio kodekso 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš kriterijų gyvenamajai vietai nustatyti. Pagal Civilinio kodekso 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Civilinio kodekso 2.17 straipsnio nuostatose yra įtvirtinta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Taigi ieškovas, pateikdamas ieškinį, turi nurodyti nebūtinai asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, bet tą, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus. Jeigu ieškovas pateikia įrodymus, kad duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens gyvenamąją ar darbo vietą nepavyksta gauti, teismui yra pagrindas spręsti dėl alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų, taikytinų tokiu atveju (CPK 129, 130 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2003).Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas apskaitytas Klaipėdos miesto savivaldybėje, nedirba, pateikė atitinkamus minėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir pažymėjo, kad neturi kitų duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą, prašė teismo įteikti procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą vertino, ar pateiktas ieškovės procesinis dokumentas atitinka CPK 111 ir 135 straipsnyje nustatytus ieškiniui keliamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo nuomone, asmens deklaracija Klaipėdos miesto savivaldybėje negali būti laikoma gyvenamąja vieta, todėl nesant duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą, teismas negali išspręsti bylos teismingumo klausimo. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgoje Nr. AC-36-1 nurodė, kad įstatyme įtvirtinti formalūs procesiniai reikalavimai ieškiniui nepaneigia teisėjo pareigos kiekvienu konkrečiu atveju juos ieškiniui taikyti taip, kad būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo ir efektyvaus teismo proceso. Formalizuojant ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti ribojama asmens teisė į teisminę gynybą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas. Įstatyme neapibrėžta, kokios kliūtys tolesnei proceso eigai yra esminės, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju - ieškiniui priimti - reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti patekti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis). Pavyzdžiui, asmens, kuris turi atsakyti pagal ieškinį (fizinio asmens vardo, pavardės arba juridinio asmens pavadinimo), nenurodymas neleidžia teismui atlikti jokių procesinių veiksmų, nes neaiškus asmuo, kuriam reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas. O byloje dalyvaujančio asmens gyvenamosios vietos nenurodymas, jeigu ieškinį pateikiantis asmuo teigia ir pateikia įrodymus, kad nesėkmingai bandė tą gyvenamąją vietą nustatyti, nesudaro kliūčių priimti ieškinį, nes nežinant nuo ieškinio besiginančio asmens gyvenamosios vietos civilinė byla gali būti iškeliama pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją ar jo turto buvimo vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis), o procesiniai dokumentai įteikiami viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).Išanalizavęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovė ėmėsi visų galimų priemonių atsakovo paskutinei gyvenamajai ar darbo vietai nustatyti, ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius nesėkmingus mėginimus sužinoti duomenis apie atsakovo gyvenamąją vietą ir įdarbinimus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad ieškinio pateikimo teismui metu, atsakovo gyvenamoji vieta buvo apskaityta Klaipėdos miesto savivaldybėje. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas turi galimybę spręsti dėl bylos teismingumo, todėl teismas nepagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Procesiniai dokumentai atsakovui gali būti įteikti ne vien tik atsakovo gyvenamosios vietos adresu, bet ir kitais CPK nustatytais būdais, iš kurių vienas – viešo paskelbimo būdas (CPK 130 str.). Būtent teismas, remdamasis savo diskrecijos teise ir atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius bei aplinkybes, nustato, kokiu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus. Ieškovė, vykdydama teismo nurodymą pašalinti ieškinio trūkumus, prašė procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismas, gavęs tokį prašymą, turėjo pagrindą spręsti tiek ieškinio priėmimo, tiek procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdo klausimus. Priešingas aiškinimas, t.y. laikantis pirmosios instancijos teismo nuomonės, suponuoja situaciją, kuomet ieškovė negalės apginti savo galbūt pažeistų teisių, t.y. negalės realizuoti savo teisės į teisminę gynybą, dėl to, kad negali nurodyti konkretaus atsakovo gyvenamosios vietos adreso, nors aiškiai nurodo vietą, kurioje atsakovas apskaitytas. Tokia situacija netoleruotina, ji tiesiogiai pažeidžia asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Konstitucijos 30 str.).Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į civiliniame procese įtvirtintą siekį užtikrinti asmeniui teisę į teisminę gynybą, draudimą atsisakyti priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.