- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-10
- Bylos Nr.
- e2YT-9377-1143/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00420-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Pareiškėjas
- J. T.
- Suinteresuotas asmuo
- L. G., A. T.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjo J. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims L. G., A. T., valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė mirusios motinos U. T. palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas V. V. T., kuris iki mirties su šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėjas dėl tėvo palikimo paveldėjimo kreipėsi į notarą, o pareiškėjo seserys L. G., G. V. ir brolis A. T. palikimo nepriėmė. Pareiškėjo motina U. T. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, žemės sklypas. Gyvenamojo namo ir ūkinio pastato teisinė registracija neatlikta. Pareiškėjas po savo motinos mirties ir dabartiniu metu nepertraukiamai gyvena toje pačioje sodyboje ir naudojasi visais pastatais ir žemės sklypu. Iki U. T. mirties ir jai mirus pareiškėjas visada rūpinosi tėvų sodyba, naudojosi namuose buvusiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, žemės dirbimo įrankiais, saugojo mirusios motinos dokumentus, asmeninius daiktus, papuošalus, o žemės sklype augino bulves ir kitas daržovės, šienavo žolę palei sodybos pastatus, prižiūrėjo sodą, vaiskrūmius, mokėjo reikiamus mokesčius. Pareiškėjo sesuo G. V. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sesuo L. G., brolis A. T. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), į mirusios motinos turtą jie nepretenduoja, kadangi prieš mirtį U. T. jiems buvo dovanojusi savo žemes, esančias (duomenys neskelbtini), o sodyba buvo patikėta pareiškėjui. Jokių kitų asmenų, pretenduojančių į U. T. turtą, nėra.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys L. G., A. T. atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškėjo pareikštu reikalavimu sutinka, pretenzijų neturi.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad negavo pranešimo apie palikimo, atsiradusio po U. T. mirties, perėjimą valstybei. Neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, jeigu teismas nustatys, kad pareiškėjas po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
5. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų L. G., A. T. tėvas V. V. T., o (duomenys neskelbtini) – motina U. T.. Širvintų rajono 1-ojo notaro biuro 2021-09-09 duomenimis, po V. V. T. mirties dėl jo turto paveldėjimo į notaro biurą kreipėsi sūnus J. T. (pareiškėjas), o kiti vaikai – L. G., G. V., A. T. palikimo nepriėmė ir parašė notaro biurui pareiškimą, kad pretenzijų dėl turto paveldėjimo neturi; dėl U. T. turto paveldėjimo į notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. G. V. mirė (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis, U. T. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat, pareiškėjo duomenimis, po motinos mirties liko ir gyvenamasis namas bei ūkinis pastatas, kurių teisinė registracija neatlikta, kur pareiškėjas iki ir po savo motinos mirties nepertraukiamai gyvena ir naudojasi visais pastatais, žemės sklypu.
6. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.
7. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
8. Taigi, teismas spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ir pan.
9. Nagrinėjamu atveju, po pareiškėjo motinos mirties, per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nei pareiškėjas, nei kiti mirusiosios vaikai (šioje byloje suinteresuoti asmenys L. G., A. T.) nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjo teigimu, iki motinos mirties ir jai mirus, pareiškėjas visada rūpinosi tėvų sodyba, ten gyvena, naudojosi namuose buvusiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, žemės dirbimo įrankiais, saugojo mirusios motinos dokumentus, asmeninius daiktus, papuošalus, o žemės sklype augino bulves ir kitas daržovės, šienavo žolę palei sodybos pastatus, prižiūrėjo sodą, vaiskrūmius, mokėjo reikiamus mokesčius. Iš byloje pateiktos Širvintų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2021-06-01 pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad pareiškėjas nuo 1981-04-06 savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Širvintų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2020-02-04 raštas taip pat patvirtina, kad V. V. T., U. T. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), o po jų mirties šiuose namuose gyvena sūnus J. T. Pareiškėjas pateikė byloje ir namų valdos techninės apskaitos bylą su gyvenamojo namo techniniu pasu. Suinteresuoti asmenys – pareiškėjo brolis ir sesuo savo atsiliepimuose pareiškimui neprieštaravo. Taigi, minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas rūpinosi motinai priklausiusiu turtu, taip be kita ko siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdydamas tą turtą kaip savo ir laikydamas save turto savininku. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimui taip pat neprieštarauja.
10. Atsižvelgiant į visas pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėjas priėmė mirusios motinos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškėjo pareiškimą, nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą, laiko pagrįstu ir tenkina, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.
11. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos U. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po U. T. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.