- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-27
- Bylos Nr.
- AS-525-97-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00421-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
- Trečiasis asmuo
- S. M., S. L.
- Pareiškėjas
- L. T., S. M., A. V., S. P.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens S. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. T., S. M., A. V., S. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. M., S. L. dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai L. T., S. M., A. V. ir S. P. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2011 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-2071 (toliau – ir Įsakymas). Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Įsakymo galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje ir informuoti apie akto galiojimo sustabdymą VĮ Registrų centrą, atsakingą už Nekilnojamojo turto registrą.
Nurodė, jog Įsakymo galiojimo nesustabdymas sudaro galimybę S. M. kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją ir registruoti prašomą panaikinti Įsakymą. Todėl teismui panaikinus Įsakymą, duomenys turėtų būti atstatomi į pradinius, o S. M. būtų patyrusi registravimo išlaidas, kurias paskui galės prisiteisti iš valstybės institucijų. Be to, Įsakymas turi įtakos S. L. priklausančio sklypo kadastriniams duomenims, nes pagal patvirtintas S. M. žemės ribas S. L. 2006 m. birželio 12 d. plane neatitinka Įsakymu patvirtintų duomenų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 1 d. nutartimi, be kita ko, pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė Įsakymo galiojimą.
Teismas pripažino pagrįstais pareiškėjų argumentus, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimas įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, įvertinęs prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai skundą grindžia tuo, jog padaryti procedūriniai pažeidimai, atliekant S. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, tuo pažeidžiant jų teises ir interesus, įvertinęs nurodomą faktinį skundo pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą jų faktinį realizavimą, įtaką pareiškėjams, konstatavo, jog prašoma pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nepažeis proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros.
II.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Taip pat prašo priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį (50 Lt), išlaidas dėl skundo surašymo ir padavimo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas, dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną; išreikalauti iš pareiškėjų visas jų besiribojančių žemės sklypų atliktų kadastrinių matavimų bylas, kurios buvo pateiktos Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus derinimui ir po to nesuderintos; išreikalauti iš Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos visą jos nurodytą medžiagą.
Teigia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Įsakymas nenustato pareiškėjų teisių suvaržymo, neturi įtakos teisėtiems jų interesams. Pabrėžia, jog Įsakyme tik nurodyta, kad keičiasi jai priklausančio žemės sklypo naudmenų plotas ir specialiosios sąlygos, o plotas yra toks, koks yra registruotas VĮ Registrų centre. Nurodo, jog žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jo dalis. Be to, pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti klausimą dėl bylų rūšinio teismingumo, t. y. priskyrimo bendrosios kompetencijos arba administraciniam teismui. Šiuo atveju pareiškėjų reikalavimas reiškiamas kaip civilinio pobūdžio reikalavimas, o kilęs ginčas dėl savininkų ginčų dėl žemės sklypų ribų turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Teigia, jog ginčijama nutartis priimta ne to teisėjo, kuris nagrinėjo bylą. Taip pat teismas privalėjo pašalinti iš bylos pareiškėją S. Pauliką, kurio teisės ar įstatymu saugomi interesai nėra pažeisti. Pažymi, jog, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalimi, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo kontrolieriaus sprendimų, kurių pagrindu panaikintas neteisėtai suprojektuotas kelias ir atstatytas neteisėtai sumažintas žemės sklypo plotas.
Atsiliepimas
Atsakovas Skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atsižvelgia į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį ir pabrėžia, jog Įsakymo galiojimo sustabdymas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo užkerta kelią kilti naujam teisminiam ginčui dėl įregistruotų kadastro duomenų nuginčijimo.
Pareiškėjai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Papildomai nurodo, jog kadangi, atsižvelgiant į atskirajame skunde nurodytą informaciją, S. M. rengia detalųjį planą, reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas dar labiau komplikuotų situaciją, panaikinus Įsakymą. Taip pat nesutinka su atskirojo skundo teiginiais, kad Įsakymas neturi įtakos jų teisėms ir teisėtiems interesams, bei argumentu, kad jie neginčija kadastrinių matavimų byloje esančių duomenų. Pareiškėjai kaip nepagrįstą įvardina ir teiginį dėl rūšinio bylos teismingumo. Teigia, jog byloje ginčas kilo dėl kelio, kurį kadastrinių matavimų pagrindu S. M. įtraukė į savo žemės sklypo ribas. Šio ginčo baigtis turės įtakos jos žemės sklypo kadastriniams matavimams. Pabrėžia, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas tikrai nepažeis proporcingumo principo, proceso šalių pusiausvyros ir viešojo intereso, nes jų nepritaikymas akivaizdžiai apsunktinų teismo sprendimo įvykdymą ir pažeistų šalių teises.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pakeisti S. M. priklausančio ginčo žemės sklypo duomenys bei pakeistos ir nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutarties dalimi laikinai sustabdė Įsakymo galiojimą iki įsigalios teismo sprendimas šioje byloje. S. M. atskiruoju skundu nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, teigdama, jog ji nemotyvuota, priimta netinkamo teisėjo, pareiškėjai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, o Įsakymo galiojimas iš esmės neturės įtakos galimai pareiškėjams palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atskirajame skunde pateikė ir eilę kitų argumentų, susijusių su rūšiniu bylos teismingumu, administracinio teismo kompetencija, vertinant Seimo kontrolierių veiksmus, taip pat dėl kilusio ginčo iš esmės. Pabrėžtina, jog šiuo atveju ginčas kilo ir atitinkamai apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju išimtinai vertina ir nagrinėja tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Todėl nurodyti pareiškėjos argumentai nevertinami ir yra teisiškai nereikšmingi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo kontekste.
Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).
Tačiau sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, be kita ko, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (bylos Nr. AS16-528/2007, AS10-349/2007).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas ABTĮ nuostatas bei administracinių teismų praktikoje įtvirtintas teisės aiškinimo taisykles, atsižvelgęs į kilusio ginčo pobūdį, ginčijamą aktą ir juo sukeliamas teisines pasekmes, pagrįstai skundžiama nutarties dalimi pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju ginčijamas Įsakymas, nesutinkama su S. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniais matavimais, o toks nesutikimas grindžiamas procedūriniais pažeidimais. Laikinai nesustabdžius Įsakymo galiojimo, o S. M. įregistravus atitinkamus duomenis registre, būsimo pareiškėjams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas akivaizdžiai pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, todėl būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo būtinybę, atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, stabdyti Įsakymo galiojimą. Todėl ši nutarties dalis vertintina kaip teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjų argumentai dėl nemotyvuotumo atitinkamai atmestini kaip nepagrįsti.
Atskirajame skunde, kaip jau minėta, taip pat teigiama, kad pareiškėjai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno suinteresuoto subjekto teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kitaip tariant, nurodytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Atitinkamai ta aplinkybė, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės iš tikrųjų buvo pažeistos, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Todėl S. M. argumentai dėl to, kad pareiškėjai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturi teisinės reikšmės, tačiau į juos gali būti atsižvelgiama, bylą nagrinėjant iš esmės.
S. M. atskirajame skunde taip pat teigia, jog skundžiama nutartis priimta netinkamo teisėjo. Pažymėtina, kad ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis nustato, jog teisme gavus skundą, jo priėmimo klausimą išsprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą nuostatą, atsižvelgdama į bylos medžiagą, sprendžia, jog ta aplinkybė, kad šiuo atveju laikinai einančio teismo pirmininko pareigas pavedimu atitinkamus procesinius veiksmus buvo pavesta atlikti konkrečiam teisėjui, šios bylos faktinių aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą nutartį. Kaip minėta, teismo pirmininkas ABTĮ pagrindu turi teisę spręsti dėl skundo priėmimo, todėl byloje nenustatytas esminis procesinio pobūdžio pažeidimas, kuris sudarytų pagrindą naikinti skundžiamą nutartį.
Atskirajame skunde taip pat buvo pateikta eilė kitų reikalavimų, tiesiogiai susijusių su pasirengimui bylos nagrinėjimui. Kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje išimtinai sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo atskirajame skunde pateiktų argumentų pagrindu klausimas, nurodyti papildomi reikalavimai nenagrinėtini. Atitinkamai nevertintini ir atskirajame skunde pateikti argumentai dėl kilusio ginčo iš esmės.
S. M. atskiruoju skundu prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas, tik išnagrinėjus bylą iš esmės, t. y. priėmus galutinį procesinį teismo sprendimą, o ne skundo priėmimo stadijoje, todėl toks atskirajame skunde pateiktas prašymas negali būti tenkinamas. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, paduodamas atskirąjį skundą, sumokėjo 50 Lt žyminį mokestį. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir proceso šalių atskirieji skundai, todėl S. M. grąžintinas jos sumokėtas 50 lt dydžio žyminis mokestis.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
trečiojo suinteresuoto asmens S. M. atskirojo skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti S. M. jos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą mokėjimo nurodymu Nr. 721694 sumokėtą 50 Lt dydžio žyminį mokestį už atskirąjį skundą.
Nutartis neskundžiama.