Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-31 · Byla Nr. N1-975-1033/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-31
Bylos Nr.
N1-975-1033/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32378-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
E. S., E. J.
Baudžiamoji byla Nr. N1-975-1033/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32378-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.14.3.1; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, Ainai Pacevičienei,dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,kaltinamajam E. S. ir jo gynėjai Julijai Asovskajai,kaltinamajam E. J. ir jo gynėjui Algirdui Grinevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013-09-23 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kurios 2014-04-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pakeistos kita auklėjamojo poveikio priemone – 50 valandų nemokamais auklėjamojo pobūdžio darbais;

2) 2014-06-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 9 mėnesiams;

3) 2014-07-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. - laisvės apribojimu 4 mėnesiams, 2014-09-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2014-07-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014-06-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 11 mėnesių;

4) 2014-11-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. - laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir pagal 2014-06-30 baudžiamąjį įsakymą, 2014-07-15 nuosprendį bei 2014-09-03 nutartį atliktos bausmės;

5) 2015-07-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str.2 d. - laisvės atėmimu 8 mėnesiams, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir atlikta bei įskaičiuota bausmė pagal 2014-11-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

6) 2015-12-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-10 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, vadovaujantis BK 92 str. 1, 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus, į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2015-07-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, bei įskaitytas šiame nuosprendyje nurodytas laikinojo sulaikymo laikas. 2016-11-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir E. J. pasiųstas atlikti 2015-12-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės neatlikęs, atliekantis bausmę Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje I sektoriuje, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį,

E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J. ir E. S. 2016 m. liepos 11 d. apie 07.00 val., būdami neblaivūs (E. J. nustatytas 1,67 promilių, E. S. - 1,69 promilių girtumas), veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atvažiavus kartu su nukentėjusiuoju M. G. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu taksi automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) 25-ojo namo, Vilniuje, iš minėto automobilio E. J. paėmus M. G. priklausančią 6 eurų vertės picą ir išlipus, o M. G. paprieštaravus ir siekiant išlaikyti pagrobtą turtą, E. S. bandė suduoti smūgį M. G. kumščiu į veidą, tačiau M. G. pasilenkus ir išvengus smūgio, E. J. ir E. S. sudavė M. G. smūgius į įvairias kūno vietas, po ko M. G. įsėdo į minėto automobilio priekinę keleivio sėdynę, tačiau jam nespėjus uždaryti durelių, E. J., laikydamas minėto automobilio dureles ir neleisdamas jų uždaryti ne mažiau kaip dešimt smūgių sudavė koja nukentėjusiajam į galvą, o E. S., laikydamas M. G. už dešinės rankos, traukė jį iš automobilio, tokiu būdu panaudodami fizinį smurtą sukėlė M. G. fizinį skausmą ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 6,00 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. J. savo kaltę teisme pripažino iš dalies ir parodė, kad datos tiksliai neprisimena, tačiau pamena, kad būdamas su E. S. kavinėje (duomenys neskelbtini) žiūrėjo futbolą, valgė ir gėrė. Paskui nuėjo į naktinį barą-piceriją priešais (duomenys neskelbtini). Ten buvo M. G., su kuriuo pradėjo bendrauti, gerti. Anksčiau jie nebuvo pažįstami. Po to M. pakvietė į svečius ir jie su taksi važiavo pas M.. Atvažiavus pradėjo konfliktuoti, tačiau dėl ko nepamena. Nuo žodinio konflikto perėjo iki fizinio. Jis du ar tris kartus delnu sudavė M. į veidą. E. nebuvo, jis buvo prie laiptinės. Nenorėjo jokio turto imti iš M., nieko iš anksto neplanavo ką paimti. Su koja nemušė, į taksi nesilaužė. Pripažįsta, kad buvo neblaivus. M. taip pat buvo neblaivus. Negali pasakyti, ar paėmė picą, bet galėjo ją suvalgyti. Piniginę paėmė, nes rado gulinčią ant žemės. Rastą piniginę kieme išmetė į šiukšlių dėžę. Nežiūrėjo, kas joje yra, nes piniginė buvo ne jo. Ar E. buvo ir ką darė, kai jis paėmė piniginę, neprisimena. Visų detalių neatsimena, nes buvo neblaivus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pagarsinus E. J. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 81-82, 96-97), jis patvirtino, kad parodymai teisingi, pakankamai daug laiko praėjo ir visko neatsimena. Civilinį ieškinį pripažįsta. Savo elgesį vertina blogai, buvo truputį neadekvatus, gailisi dėl to, kas įvyko. Ateityje daugiau nepasikartos. Prašo neskirti griežtos bausmės.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. J. parodė, kad su E. S. mokosi vienoje mokykloje. 2016-07-10 vakare su E. S. susitiko kavinėje (duomenys neskelbtini), kur žiūrėjo futbolą, gėrė alkoholinius gėrimus. Iš kavinės išėjo 2016-07-11, apie 06.30 val. Nukentėjusysis M. G. taip pat buvo kavinėje, jie su juo bendravo. Su nukentėjusiuoju susipažino kavinėje, ankščiau jo nepažinojo. Pastarasis iškvietė taksi, nes norėjo važiuoti namo. Be to, M. juos pakvietė pas save į svečius, todėl iš kavinės išėjo visi kartu. Taksi automobilis jau stovėjo prie kavinės. Nukentėjusysis sėdėjo taksi automobilio priekyje, o jis su E. S. gale. Jis nurodė E. S. adresą – (duomenys neskelbtini), nes su E. S. buvo nutarę, kad važiuos pas jį. Ar pakeliui jie buvo sustoję prie bankomato, pasakyti negali, nes buvo išgėręs ir to momento neatsimena. Kai atvyko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, jis ir E. S. išlipo iš taksi. Jis nuo galinės sėdinės paėmė picą, kurią pirko nukentėjusysis. M. G. taip pat išlipo iš automobilio, prašė atiduoti jam picą ir jie, t. y. jis ir M. sukonfliktavo. Dėl ko įvyko tas konfliktas tiksliai pasakyti negali, neatmeta galimybės, kad dėl to, jog M. iš pradžių kvietė pas save, o vėliau įsižadėjo pažadų. Iš pradžių jie stūmėsi, o vėliau jis delnu sudavė M. 2-3 kartus į veidą. Kiek pamena M. ant žemės nukritęs nebuvo. Ar jis M. spardė nepamena. Kur tuo metu buvo E. S. tiksliai pasakyti negali. Taksi automobilis stovėjo kieme, taksi vairuotojas išlipęs iš automobilio nebuvo. Po kiek laiko M. įsėdo į taksi ir jie išvažiavo. Jis ant žemės pamatė piniginę, kurią paėmė. Kieno tai buvo piniginė nežino. Jis piniginės neapžiūrinėjo ir nekraustė, kas joje buvo nežino. Piniginę išmetė į šiukšliadėžę, esančią šalia sūpynių, minėto namo kieme. Tada jie nuėjo pas E. S.. Maždaug po 10 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kurie juos sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Tuo metu kai juos pristatė į policijos komisariatą, jis su savimi asmens daiktų neturėjo ir policijos komisariate jokie daiktai iš jo nebuvo paimti. Konflikto metu su M. G. E. S. konflikte nedalyvavo, išankstinio susitarimo tarp jų apvogti M. nebuvo. Konfliktas su M. įvyko spontaniškai. Dėl padaryto labai gailisi. Papildomai parodė, kad šio įvykio metu jis buvo neblaivus, todėl visų jo aplinkybių tiksliai neprisimena. Negali pasakyti kiek tiksliai smūgių ir į kurias kūno vietas jis sudavė nukentėjusiajam, bet galimai apie penkis smūgius, o gal ir daugiau. Taip pat neprisimena rankomis ar kojomis smūgiavo. Jis nepamena kuris iš jų paėmė nukentėjusiojo picą, bet prisimena, kad picą jie valgė. Taip pat neprisimena kuris iš jų paėmė nukentėjusiojo piniginę su pinigais ir dokumentais bei kur po to jie piniginę padėjo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi (1 t., b. l. 81-82, 96-97).

Kaltinamasis E. S. savo kaltę teisme pripažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną žiūrėjo futbolą, kažkiek alaus išgėrė. Kai užsidarė kavinė, nuėjo į piceriją. Ten susipažino su M. G., su kuriuo kartu išgėrė. M. pasiūlė važiuoti toliau gerti. Taksi automobilyje M. atsisėdo priekyje, o jis su E. J. gale. M. sutiko iki jo namų nuvažiuoti. Ten kilusio konflikto metu jis bandė suduoti M. smūgį, bet pastarasis smūgio išvengė. Bandė įspirti su koja, gal ir galėjo suduoti smūgį, bet dėl girtumo ar laiko neatsimena. Jis buvo prie automobilio, kai konfliktas vyko. Kai M. išvažiavo, jis su E. J. nuėjo pas jį į butą. Atsimena, kad prieš tai su E. suvalgė kieme M. picą. Apie piniginę nieko negali pasakyti, nežino iš kur ji atsirado. Jis piniginės neėmė ir nematė, kad ją paimtų E.. Nebuvo tikslo jos vogti. Atvykę policijos pareigūnai juos sulaikė bute ir išvedė į lauką, kur jau buvo taksi vairuotojas ir nukentėjusysis. Prisimena, kad pareigūnai kažką rado jo bute (duomenys neskelbtini), bet negali paaiškinti, iš kur pas jį bute atsirado M. kortelės. E. J. nieko nesakė apie korteles. Jis nematė, kad draugas būtų atsinešęs dokumentus. Savo poelgį vertina blogai, labai gailisi, padarė išvadas. Jie nebuvo suplanavę paimti kokių nors daiktų, jis nepaėmė piniginės ir nematė, kad ji būtų iškritusi. E. nieko nesakė, kad gavo 50 eurų. Civilinį ieškinį sutinka atlyginti.

Liudytoja D. K. teisme parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje. Įvykio, dėl kurio pakviesta į teismą neprisimena, pagarsinus jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jie yra teisingi.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. K. parodė, kad 2016-07-11 d. dirbo su Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu M. S.. Apie 07.00 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo apiplėštas vyras. Atvykus į įvykio vietą, netrukus atvažiavo taksi automobilis, iš kurio išlipo vyriškis ir taksi vairuotojas, jų duomenų neprisimena, kurie paaiškino, kad du vaikinai sumušė vyriškį ir iš jo atėmė piniginę su pinigais ir dokumentais bei picą, bet smulkiau įvykio nepasakojo. Šiuo metu neprisimena, ar ant vyriškio buvo akivaizdžių sumušimo žymių. Nukentėjusysis su taksi vairuotoju apibūdino vaikinus, bet šiuo metu jų požymių neprisimena. Jiems aiškinantis situaciją su nukentėjusiuoju, kuris tuo metu buvo išgėręs, jie dairėsi aplinkui ir vaikų žaidimų aikštelėje pamatė išmėtytus daiktus, aplinkui buvo prišiukšlinta. Atėjus į vaikų žaidimų aikštelę jie surado ir paėmė kelis nukentėjusiajam priklausančius dokumentus, tik tiksliai neprisimena kokius. Dar detaliau apsižiūrėjus aplinkui, šiukšlių dėžėje surado ir paėmė vyrišką piniginę, kurią nukentėjusysis atpažino kaip savo. Nukentėjusysis apžiūrėjęs piniginę surado joje savo dokumentus, tik nežino ar visus, tačiau pinigų piniginėje jau nebuvo. Jiems dar būnant vaikų žaidimų aikštelėje, iš (duomenys neskelbtini) namo 1-os laiptinės, neprisimena iš kurio aukšto balkono, į juos kreipėsi moteris ir vyras, kurie neprisistatė, bet paaiškino, kad vaikų žaidimų aikštelėje matė du vaikinus, kurie valgė, triukšmavo ir aplinkui išmėtė šiukšles, o po to nuėjo į minėto namo vidurinę laiptinę. Taip pat moteris su vyru pasakė, kad minėtus vaikinus jie pažįsta iš matymo, vienas iš jų gyvena viršutiniame aukšte, tik nežino buto numerio. Prie minėto namo vidurinės laiptinės jie sutiko iš laiptinės išeinančius vyrą ir moterį, kurių pasiteiravus jie pasakė, jog apibūdintas jaunas vaikinas gali gyventi bute Nr. 47. Nukentėjusiajam ir taksi vairuotojui pasilikus lauke, ji su vyriausiuoju patruliu M. S. nuėjo į butą Nr. 47, kur jiems buto duris atidarė moteris. Pro praviras duris ji pastebėjo, kad moteriai už nugaros, šiek tiek pasislėpęs už kampo stovėjo vaikinas, o minėtos moters paklausus ar namuose yra daugiau žmonių, ji pasakė, kad namuose ji viena. Jiems užėjus į buto koridorių, jos pastebėtas vaikinas nuėjo į kambarį, kuriame dar buvo antras vaikinas. Minėtame kambaryje jie pamatė ant žemės gulėjusius drabužius, kuriais įvykio metu vilkėjo vaikinai, ir kuriuos jiems buvo nurodęs nukentėjusysis bei taksi vairuotojas. Vaikinams paaiškino atvykimo tikslą, tačiau vaikinai atsakė, kad jie jau seniai namuose ir niekur nedalyvavo. Vienas iš vaikinų kambaryje buvo su chalatu, o kitas be viršutinių marškinėlių. Paprašius jų apsirengti, jie atsisakė ir į lauką išėjo taip, kaip buvo apsirengę kambaryje. Jiems išėjus į lauką nukentėjusysis ir taksi vairuotojas iš karto atpažino abu vaikinus pagal veido bruožus. Abu minėti vaikinai buvo sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus 1 PK tolimesniam aiškinimuisi bei surašytas tarnybinis pranešimas. Ji neprisimena vaikinų duomenų ir kas ką vilkėjo (1 t., b. l. 55).

Liudytojas V. G. teisme parodė, kad viskas prasidėjo prie naktinės parduotuvės. Jis turėjo ten iškvietimą. Atvažiavęs su taksi automobiliu sustojo. Prie jo priėjo trys jaunuoliai – nukentėjusysis ir kaltinamieji. Jie kalbėjosi kur važiuos. Kaip jis suprato, vaikinai anksčiau nebuvo pažįstami, kalbėjo apie važiavimą į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes ten bus tęsiamas vakarėlis, bus merginų. Nuvažiavus į minėtą vietą, pasirodė, kad nieko nėra. Nukentėjusysis nusprendė važiuoti namo, o jaunuoliai to nenorėjo. Galiausiai nutarė važiuoti į butą (duomenys neskelbtini). Išlipant kaltinamieji paėmė nukentėjusiojo picą. Šis su tuo nesutiko, kilo konfliktas, kurio metu, nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai rankomis ir kojomis į galvą. Nukentėjusysis nelabai turėjo galimybės apsiginti, nes buvo neblaivus. Nukentėjusysis buvo išlipęs, nes norėjo pasiimti picą. Vienas iš kaltinamųjų pradėjo smūgiuoti. Nukentėjusysis krito į automobilį, tačiau smurtas toliau tęsėsi. Jis bandė panaudoti savigynos priemonę – elektros šoko prietaisą. Galiausiai šiaip ne taip jam pavyko išvažiuoti. Tada paaiškėjo, kad nukentėjusiajam dingo piniginė. Važiuojant link nukentėjusiojo namų, šis norėjo pasižiūrėti, kiek reikia sumokėti už kelionę ir tada pamatė, kad automobilyje nėra piniginės. Nusprendė važiuoti atgal į įvykio vietą. Grįžus pamatė, kad jau yra atvažiavęs policijos ekipažas. Tiksliai nematė kur nukentėjusysis laikė piniginę. Kelionės metu buvo užsukę į prekybos centrą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten nukentėjusysis kartu su vienu iš kaltinamųjų buvo nuėjęs iki bankomato išsigryninti pinigų. Kažkurio metu nukentėjusysis piniginę buvo padėjęs ant automobilio priekinio stiklo panelės – dešiniajame kampe. To momento, kai dingo piniginė jis nematė. Kiek atsimena, vienas kaltinamasis sudavė visus smūgius nukentėjusiajam. Smurtą naudojo E. J., kurį atpažino. Ką darė kitas kaltinamasis tiksliai neprisimena, bet stovėjo šalia. Negali pasakyti, kuris iš kaltinamųjų paėmė picą. Jaunuoliai sėdėjo automobilio gale. Jis pamatė tik tada, kai pica buvo paimta. Kur buvo padėta pica neprisimena, negali pasakyti, kas paėmė piniginę ir picą. Nukentėjusysis akivaizdžiai buvo labiau neblaivus nei kaltinamieji. Jam neatrodė, kad jaunuoliai būtų labai neblaivūs. Kiek prisimena, kai grįžo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kaltinamieji dar nebuvo sulaikyti. Išėjęs kaimynas pasakė, kad žino, matė tuos jaunuolius. Po kurio laiko policijos pareigūnai išėjo iš namo vesdami tuos jaunuolius, kuriuos atpažino.

Liudytojui M. S. negalint dalyvauti teismo posėdyje dėl objektyvių priežasčių ir prašant vadovautis jo pirmiau duotais parodymais (2 t., b. l. 4), teismas pagarsino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais liudytojas parodė, kad 2016-07-11 dirbo su Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiąja patrule D. K.. Apie 07.00 val. iš Vilniaus VPK OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo apiplėštas vyras. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi M. G.. Su juo kartu buvo ir taksi vairuotojas V. G., kurie paaiškino, kad du vaikinai sumušė M. G. ir iš jo atėmė piniginę su pinigais ir dokumentais, bet smulkiau įvykio nepasakojo. Akivaizdžių sumušimo žymių ant M. G. nesimatė. Jam atrodo, kad minėti vyrai apibūdino vaikinus, bet jų požymių neprisimena. Jiems aiškinantis situaciją su nukentėjusiuoju, kuris tuo metu buvo išgėręs, jie dairėsi aplinkui ir vaikų žaidimų aikštelėje pamatė išmėtytus daiktus, aplinkui buvo prišiukšlinta. Vaikų žaidimų aikštelėje jie surado ir paėmė kelias nukentėjusiajam priklausančias korteles ar dokumentus, o detaliau apsižiūrėjus aplinkui, šiukšlių dėžėje surado ir paėmė rudos spalvos vyrišką piniginę, kurią nukentėjusysis atpažino kaip savo. Apžiūrėjęs nukentėjusysis surado savo dokumentus, bet pinigų piniginėje jau nebuvo. Jiems dar apžiūrinėjant vaikų žaidimų aikštelę, iš (duomenys neskelbtini) namo 1-os laiptinės, šešto ar septinto aukšto buto lango į juos kreipėsi moteris, kuri neprisistatė, bet pasakė, kad matė vaikų žaidimų aikštelėje sėdėjusius du vaikinus, kurie valgė, šūkavo ir aplinkui išmėtė šiukšles, o po to nuėjo į minėto namo vidurinę laiptinę. Taip pat moteris pasakė, kad minėtus vaikinus ji pažįsta iš matymo, vienas iš jų gyvena viršutiniame aukšte, tik nežinojo buto numerio. Einant link laiptinės, kaip tik tuo metu iš jos išėjo vyras su moterimi, kurių jie pasiteiravo ar nežino kuriame bute, viršutiniame aukšte gyvena jaunas vaikinas. Jie iš karto pasakė, kad tai galėtų būti butas Nr. 47. Nukentėjusiajam ir taksi vairuotojui pasilikus lauke, jis su kolege nuėjo į butą Nr. 47. Jiems buto duris atidarė moteris. Paklausus ar namuose yra daugiau žmonių, ji pasakė, kad yra viena, tačiau kaip tik tuo metu atsidarė kambario durys ir jis pamatė neaukšto ūgio vaikiną, kuris juos pamatęs norėjo sugrįžti į kambarį, bet supratęs, kad jį pastebėjo, sustojo. Pro praviras kambario duris matėsi, kad ant lovos minėtame kambaryje guli dar vienas vaikinas. Jie įėjo į butą ir vaikinams paaiškino atvykimo tikslą, tačiau vaikinai pasakė, kad jie yra seniai namuose ir niekur nedalyvavo. Vienas iš vaikinų kambaryje buvo su chalatu, o kitas be viršutinių marškinėlių, paprašius jų apsirengti, jie atsisakė ir į lauką išėjo taip, kaip buvo kambaryje. Jiems išėjus į lauką, nukentėjusysis ir taksi vairuotojas iš karto atpažino abu vaikinus iš veido bruožų. Vaikinai buvo sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus 1 PK tolimesniam aiškinimuisi, surašytas tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 50).

Nukentėjusiajam M. G. negalint dalyvauti teismo posėdyje dėl išvykimo į užsienį ir prašant vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l. 6, 21-22) teismas pagarsino nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2016-07-11 apie 03.00 val. vienas buvo naktinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus pavadinimo nežino. Buvo išgėręs. Prie jo priėjo du nepažįstami jaunuoliai, kurie pasiūlė išgerti kartu. Abu vaikinai panašaus amžiaus, gal apie 18 metų, panašaus ūgio ir išvaizdos. Abu apsirengę sportiniais drabužiais. Kažkokių išskirtinių jų požymių nurodyti negali, tačiau galės atpažinti pagal išvaizdą. Vienas iš jų atrodė vyresnis, kitas jaunesnis. Vaikinai minėjo savo vardus, tačiau jų neprisimena. Jie kartu buvo iki 06 val., bendravo normaliai. Vaikinai norėjo, kad jis dar liktų su jais, tačiau nieko nepasakęs išėjo iš parduotuvės ir iškvietė taksi. Su savimi turėjo nusipirktą picą už 6 eurus. Jis įsėdo į taksį automobilį šalia vairuotojo. Tada iš parduotuvės išėjo minėti du vaikinai, kurie taip pat įsėdo į taksi ant galinės sėdynės. Jie pradėjo prašyti juos pavežti iki Pašilaičių mikrorajono. Minėjo adresą, tačiau jo nepamena, nes buvo gerokai išgėręs. Jis vaikinus prašė išlipti iš automobilio, bet jie išlipti nenorėjo. Suprasdamas, kad gali kilti konfliktas, nutarė vaikinus pavežti. Pas save į svečius jų nekvietė. Pakeliui, apie 06.50 val. jie sustojo prie „Swedbank“ bankomato (adreso nepamena). Kai jis išiminėjo pinigus iš bankomato, pastebėjo, kad tuo metu šalia stovėjo jaunesnis vaikinas. Jis net nepastebėjo, kada tas vaikinas išlipo iš taksi automobilio ir priėjo prie jo. Pastarasis matė, kad jis nusiėmė 70 eurų, kupiūromis po 20 ir 50. 50 eurų kupiūrą įdėjo į savo piniginę, o 20 eurų kupiūrą įdėjo į kelnių kišenę, planuodamas atsiskaityti už taksi paslaugas. Kai jie atvyko vaikinų nurodytu adresu, vienas iš jų išlipęs iš automobilio kažkam skambino, bet neprisiskambino. Tada jis paprašė, kad vairuotojas jį vežtų namo, nurodė savo adresą, tačiau vaikinai ir toliau prašė pavežti kitu adresu. Jis sutiko ir jie nuvažiavo prie kažkokio namo, esančio Medeinos gatvėje. Vaikinai išlipdami iš taksi, su savimi pasiėmė maišelį, kuriame buvo jo pica. Maišelį su pica jis buvo padėjęs ant galinės sėdynės. Picą paėmė vyresnis vaikinas. Jis išlipęs iš taksi, paklausė „gal Jūs juokaujat?“. Jaunesnysis vaikinas pirmas jam bandė suduoti kumščiu į veidą, bet jis pasilenkė ir vaikinas nepataikė. Tuo metu prie jo puolė vyresnysis vaikinas. Jis iškart įsėdo į taksį, tačiau nespėjo uždaryti durelių. Tada abu vaikinai pradėjo jį mušti. Arčiau jo, kairiau stovėjo vyresnis vaikinas, kuris laikė automobilio duris ir tuo pat metu spardė kojomis jam į galvą. Pastarasis jam sudavė ne mažiau 10 smūgių. Jis bandė apsiginti, uždengdamas galvą rankomis, todėl smūgiai ne visada pataikydavo į galvą. Tuo metu kitas - jaunesnis vaikinas buvo šalia, dešiniau ir griebęs jį už dešinės rankos, bandė ištraukti jį iš taksi automobilio. Jam pavyko išlaisvinti nuo jo, be to, taksi vairuotojas panaudojo žibintuvėlį su elektrošoku. Jam atrodo, kad elektrošoku vairuotojas pataikė vyresniam vaikinui į koją. Jis sugebėjo uždaryti dureles ir jie išvažiavo. Važiuojant iškart pastebėjo, kad nėra piniginės, kurią buvo padėjęs ant priekinės automobilio panelės. Tada jis iš savo telefono numerio paskambino telefonu 112, nes suprato, kad piniginė buvo pavogta, iškristi iš automobilio salono niekaip negalėjo. Kai su taksi automobilio vairuotoju grįžo prie minėto namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten jau buvo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jam padavė keletą nuolaidų kortelių, kurie buvo piniginėje, paaiškino kur korteles rado. Jis kieme paieškojo savo piniginės ir ją rado šiukšlių dėžėje, esančioje prie vaikų žaidimo aikštelės. Joje nebuvo 50 eurų kupiūros, jo asmens tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo. Kažkoks žmogus kieme nurodė kur nubėgo vaikinai ir policijos pareigūnai nuėjo į tą butą (tikslaus adreso nežino). Po kiek laiko pareigūnai į lauką išvedė du vaikinus, kuriuos jis iškart atpažino. Tai būtent jie buvo jį užpuolę. Vienas iš tų vaikinų - jaunesnis buvo jau persirengęs chalatu. Jis pasakė pareigūnams, kad teiks pareiškimą ir nuvažiavo į policijos komisariatą, kur jam davė užduotį atlikti teismo medicinos apžiūrą. Jis buvo nuėjęs į minėtą tarnybą, bet jam nurodė atvykti 2016-07-13. Tą dieną jis į apžiūrą nėjo, nes jokių akivaizdžių žymių po suduotų smūgių neliko. Pas kitus medikus dėl sumušimo nesikreipė, nors patyrė fizinį skausmą. Jo piniginė buvo odinė, rudos spalvos, kainavo 50 eurų. Joje buvo jo vardu išduoti asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, „Swedbank“ mokėjimo kortelė, (duomenys neskelbtini) darbo pažymėjimas, sporto klubo LEMON GYM nario kortelė, kurių jis nevertina, bei 50 eurų kupiūra. Be to, vaikinai pavogė 6 eurų vertės picą. Jam padaryta turtinė žala 56 eurai (t. 1, b. l. 18-19).

Iš M. G. 2016-07-11 skundo matyti, kad 2016-07-11 apie 7.00 val., (duomenys neskelbtini), jam važiuojant taksi, užpuolė du asmenys, smogė į veidą, pagrobė iš jo piniginę su pinigais ir dokumentais. Iškvietus pareigūnus piniginę atgavo, tačiau be pinigų ir asmens tapatybės kortelės. Sulaikytus asmenis atpažino. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 9).

Iš Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. B. 2016-07-11 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2016-07-11 apie 07.00 val. įvykdyto plėšimo iš M. G. bei nurodyti nusikalstamą veiką galimai padarę asmenys (1 t., b. l. 1).

Iš Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. B. 2016-07-11 tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo matyti, kad M. G. paaiškino, jog išėjęs iš naktinės alkoholio parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsėdo į taksi automobilį, kurį vairavo V. G. ir norėjo vykti namo, tačiau tuo metu į taksi automobilį įsėdo du nepažįstami vaikinai, kurie atėjo iš minėtos parduotuvės, ir pareikalavo juos taip pat nuvežti namo. Nenorėdamas konfliktuoti su nepažįstamais vaikinais jis sutiko, kad vairuotojas juos nuvežtų nurodytu adresu. Atvykus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išlipdami iš taksi automobilio nepažįstami vaikinai paėmė jam priklausančius pirkinius (picą ir alkoholinius gėrimus) ir atsisakė juos atiduoti. Jis pareikalavo gražinti jo pirkinius, tačiau vaikinai atsisakė tai padaryti ir atsidarę automobilio priekines dešinės pusės dureles pradėjo smūgiuoti į jį rankomis ir kojomis. Jis po savimi pasidėjo piniginę ir gindamasis, rankomis užsidengė galvą. Tuo metu kažkuris iš vaikinų pagrobė iš jo piniginę. Jis prašė taksi vairuotoją greičiau važiuoti iš ten, tačiau vairuotojas negalėjo užvesti automobilio, kol nebuvo uždarytos visos automobilio durelės. Pavykus uždaryti dureles, taksi vairuotojas skubiai išvažiavo. Apie įvykį jis pranešė policijai ir atvykę pareigūnai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sulaikė du įtariamuosius, kurios jis iš karto atpažino. Policijos pareigūnai apžiūrinėdami įvykio vietą, netoli namo esančioje šiukšliadėžėje rado jam priklausančią piniginę, tačiau joje nebuvo 50 eurų ir asmens tapatybės kortelės (1 t., b. l. 11).

Iš alkoholio matuoklio rodmenų matyti, kad 2016-07-11 08.08 val. M. G. nustatytas 2,10 promilių girtumas (1 t., b. l. 14).

2016-07-11 nutarimas daryti kratą ir kratos protokolas patvirtina, kad atliekant neatidėliotiną kratą E. S. namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kratos metu buvo rasta ir paimta M. G. asmens tapatybės kortelė Nr. 12006335, vairuotojo pažymėjimas Nr. R. 1064986, 2 ginklo kortelės, išduotos L. J. vardu (1 t., b. l. 29-32).

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-07-14 nutartimi patvirtintas kratos teisėtumas (1 t., b. l. 36).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti surasti M. G. daiktai: piniginė, banko „Swedbank“ kortelė, darbo pažymėjimas, sporto klubo nario kortelė, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas ir pagal pakvitavimą grąžinti M. G. (1 t., b. l. 39-47).

Iš alkoholio matuoklio rodmenų matyti, kad E. S. 2016-07-11 08.13 val. buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas, o E. J. 2016-07-11 08.10 val. nustatytas 1,67 promilių girtumas (1 t., b. l. 58, 72).

Žemesnės instancijos teismas

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad E. J. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą (duomenys neskelbtini) namo, kur jis konfliktavo su M. G. ir kuriam sudavė smūgius, taip pat parodė šiukšlių dėžę kieme, į kurią išmetė rastą piniginę (1 t., b. l. 83-86).

Susitarimas dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo patvirtina, kad 2017-04-11 E. S. ir M. G. pasirašė susitarimą, pagal kurį E. S. savo kaltę visiškai pripažino, nukentėjusiojo M. G. atsiprašė ir jam atlygino 56 eurų žalą. Nukentėjusysis atleido E. S., susitaikė ir jokių pretenzijų neturi. Prašo taikyti E. S. BK 93 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius (2 t., b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Būtinieji plėšimo objektyvieji požymiai yra turto pagrobimas ir prievartos (tiek fizinės, tiek psichinės) panaudojimas. Grobimo sąvoka apima du momentus: 1) turto paėmimą (jo faktinės vietos pakeitimą) ir 2) turto užvaldymą (galimybę elgtis su svetimu turtu kaip savu, juo naudotis, disponuoti). Nustačius šiuos du momentus, veika laikoma baigta. Plėšimas yra nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą ir siekė pagrobti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-580-895/2015, 2016 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 2K-271-303/2016).

Kaltinamieji E. J. ir E. S. savo kaltę padarius plėšimą nukentėjusiojo M. G. atžvilgiu pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad pagrobė iš nukentėjusiojo picą ir ją suvalgė kieme, tačiau nepripažino, kad jie turėjo tikslą pagrobti piniginę. Kaltinamasis E. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad piniginės negrobė, ją rado gulinčią ant žemės, kai M. G. išvažiavo su taksi automobiliu. E. S. nurodė, kad piniginės iš viso nematė ir nežino, iš kur M. G. dokumentai atsirado jo bute. Tai, kad piniginė būtų pagrobta plėšimo būdu nepatvirtino nė vienas liudytojas. Taksi automobilio vairuotojas V. G. tiesiogiai dalyvavęs įvykyje ir matęs konfliktą, teigė, kad vienu momentu matė, jog nukentėjusiojo piniginė buvo padėta ant priekinio stiklo panelės, tačiau paties piniginės pagrobimo fakto nematė. Konfliktas įvyko šviesiu paros metu, liudytojas (V. G.) buvo blaivus, todėl nėra pagrindo liudytoju netikėti. Pats nukentėjusysis M. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog mano, kad piniginę galėjo pagrobti kaltinamieji, nes piniginė niekaip negalėjo pati iškristi iš automobilio. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė, kad piniginę laikė ant priekinio stiklo panelės, tačiau iš tyrėjo D. B. tarnybinio pranešimo, kuriuo buvo tikslinamos įvykio aplinkybės, matyti, kad užpuolikams atidarius nukentėjusiojo dureles ir pradėjus smūgiuoti, piniginę M. G. buvo pasidėjęs po savimi ir gindamasis rankomis užsidengė galvą, o tuo metu kažkuris iš vaikinų pagrobė piniginę (1 t., b. l. 11). Pažymėtina, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo vidutinio girtumo laipsnio ir gali tiksliai neatsiminti visų įvykio aplinkybių, o kitų, nukentėjusiojo parodymus patvirtinančių objektyvių duomenų, byloje nėra. Be to, nukentėjusysis piniginės pasigedo tik išvažiavęs iš įvykio vietos, kas patvirtina, kad kaltinamieji iš jo piniginės nereikalavo, jų tyčia nebuvo nukreipta į piniginės užvaldymą ar jos išsaugojimą savo žinioje.

Vertindamas byloje surinktus duomenis teismas daro išvadą, kad nėra patikimų ir neabejotinų įrodymų, kad kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti į M. G. piniginės pagrobimą. Nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad kaltinamieji būtų kryptingai veikę siekdami užvaldyti M. G. piniginę ir ją pagrobę. Tikėtina, kad tuo metu, kai E. J. mušė M. G., o E. S. paėmęs už rankos traukė M. G. iš automobilio, piniginė, kurią nukentėjusysis buvo pasidėjęs ant priekinės panelės arba ant sėdynės po savimi, grumtynių metu iškrito iš automobilio ant žemės. Tokią prielaidą, kad piniginė galėjo iškristi iš automobilio galima daryti ir dėl to, kad M. G. buvo išlipęs iš automobilio ir reikalavo grąžinti pagrobtą picą, tačiau vienam iš kaltinamųjų pradėjus muštis, jis atsisėdo į automobilio keleivio sėdynę ir norėjo išvažiuoti, bet kaltinamieji neleido to padaryti, toliau jį mušė, laikė už rankos, neleido uždaryti automobilio durelių. Esant tokioms įvykio aplinkybėms, teismas mano, kad kaltinamųjų smurtiniai veiksmai buvo nukreipti ne į piniginės pagrobimą, o siekiant išlaikyti jau pagrobtą turtą (picą) ir pykčio realizavimą (kerštą) dėl neva M. G. nesilaikyto pažado pasikviesti juos į svečius. Taigi, egzistuojant abejonei dėl piniginės pagrobimo fakto ir kaltininkų tyčios siekiant pagrobti šį turtą, atsižvelgiant į tai, kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, aplinkybę dėl piniginės pagrobimo iš M. G. plėšimo būdu teismas pašalina iš kaltinimo.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir juos įvertinęs, teismas daro išvadą, kad E. J. ir E. S. įvykdė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką (plėšimą) pagrobdami svetimą turtą (picą). Jų kaltę dėl nusikaltimo padarymo patvirtina nukentėjusiojo M. G. pareiškimas ir parodymai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų V. G., D. K. parodymai, M. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniai pranešimai, kratos ir apžiūros protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, blaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu rezultatai, taip pat pačių kaltinamųjų teisme duoti parodymai.

Kaltinamųjų E. J. ir E. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes jie panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį asmenį pagrobė svetimą turtą (picą).

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. J., teismas atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas jau septintą kartą, teistumas už ankstesnį nusikaltimą nėra išnykęs ar panaikintas, šį apysunkį nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, į pagrobto turto vertę ir žalos dydį, į kaltinamojo asmenybę (nedirba, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, yra jauno amžiaus, nusikaltimą padarė būdamas 18 metų), taip pat į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl skiria E. J. laisvės atėmimo bausmę, kurios terminą nustato mažesnį už minimalios ir maksimalios bausmės, numatytos įstatymo sankcijoje už nusikaltimo padarymą, vidurkį. Teismas mano, kad skirti švelnesnę bausmę (areštą) netikslinga, nes tokios bausmės nepakanka kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti, išvadų dėl savo elgesio jis nedaro, pasitaisyti nesistengia. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos dėl bausmės vykdymo atidėjimo netaikytinos.

E. J. nėra atlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė turi būti subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, bei įskaityta bausmės dalis, atlikta ir įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

E. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. liepos 11 d. 08.10 val. iki 2016 m. liepos 11 d. 19.00 val. (1 t., b. l. 73, 87), todėl laikino sulaikymo laikas (viena diena) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu E. J. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 88). Toliau taikyti šią kardomąją priemonę netikslinga, nes kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, todėl kardomoji priemonė panaikintina.

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (2 t., b. l. 24). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę E. S., teismas, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas), pavojingumą, padarymo aplinkybes, į pagrobto daikto vertę ir žalos dydį, kaltinamojo amžių (yra 18 metų, nusikaltimą padarė būdamas 17 metų), jo asmenybę (nedirba, mokosi, tačiau mokymosi įstaigos charakterizuojamas neigiamai, neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą), taip pat į jo atsakomybę dvi lengvinančias aplinkybes ir vieną sunkinančią aplinkybę, į tai, kad žalą nukentėjusiajam jis atlygino ir pastarasis pretenzijų nereiškė, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios terminą nustato artimą minimaliam už nusikaltimo padarymą (BK 41 str. 2 d., 50 str. 2 d., 54 str., 91 str.). Atsižvelgiant į tai, kad E. S. nusikalto būdamas nepilnametis, teisiamas pirmą kartą, jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas turi būti atidėtas, nes manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 81 str. 1 d., 92 str.). Atidėdamas bausmės vykdymą teismas skiria E. S. BK 82 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą su atitinkamais įpareigojimais (BK 87 str.).

Nors E. S. gynėja prašė taikyti kaltinamajam E. S. BK 93 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, tačiau teismui nėra pagrindo manyti, kad E. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 93 str. 1 d. 3 p). Tokia išvada darytina dėl to, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama kita E. S. baudžiamoji byla (Nr. N1-1171-276/2017), kurioje jis kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Esant pagrįstų abejonių, kad E. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

E. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. liepos 11 d. 08.10 val. iki 2016 m. liepos 11 d. 18.30 (1 t., b. l. 59, 70), todėl laikino sulaikymo laikas (viena diena) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu E. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 71) - paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendžio vykdymą panaikintina.

Nukentėjusiojo M. G. pareikštą 56 Eur civilinį ieškinį kaltinamasis E. S. atlygino ir nukentėjusysis pretenzijų neturi, todėl žala nepriteisiama (1 t., b. l. 21-22; 2 t., b. l. 24).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, kad iš E. J. valstybės naudai priteistinos 189,10 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (advokato užmokesčio), susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas, nagrinėjant bylas asmenų, kurie yra suimti. Kaltinamasis E. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį teismo nuosprendį, jo laisvė yra suvaržyta, todėl siekiant užtikrinti jo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (kasacinės nutartys Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamojo nėra pagrindo, todėl šis prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendė:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir paskirti galutinę subendrinta bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2017 m. gegužės 31 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. liepos 11 d. 08.10 val. iki 2016 m. liepos 11 d. 19.00 val. (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Taip pat į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą ir įskaitytą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir minėtu nuosprendžiu įskaitytą laikinajame sulaikyme išbūtą laiką.

E. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. S. atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant visą šį laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, tęsti mokslą arba pradėti dirbti ir be šios poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).

Į bausmės laiką E. S. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. liepos 11 d. 08.10 val. iki 2016 m. liepos 11 d. 18.30 val. (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

E. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. J. netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas