Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-04-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1091-619/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-23
Bylos Nr.
2S-1091-619/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-43320-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Pareiškėjas
R. P.
Suinteresuotas asmuo
UAB „Gelvora“
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1091-619/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43320-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 122.4.; 128.11.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“, kuria buvo išspręstas skundo atmetimo klausimas ir nustatė :

Aprašomoji dalis

I. Ginčo esmė

Antstolė Brigita Palavinskienė vykdo išieškotojo UAB „Gelvora“ pateiktą vykdyti Vilniaus r. 2-ojo notarų biuro 2010 m. sausio 27 d. išduotą Vykdomąjį Įrašą Nr. 889, dėl 6526,84 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko P. E.. Skolininkui P. E. mirus, Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Vilniaus 2-ojo notarų biuro 2010 m. sausio 27 išduoto Vykdomojo įrašo Nr. 889 vykdymo procese pradinis skolininkas P. E. pakeistas skolininku P. R.. Pareiškėjas P. R. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės B. Palavinskienės 2014 m. lapkričio 18 d. patvarkymą Nr. S1-1787 dėl pakartotinio įpareigojimo sudaryti sąlygas patekti į patalpas. Nurodė, kad 2014-05-19 patvarkymu buvo paskirta ekspertizė 26/100 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertei nustatyti, ekspertizės atlikimą pavedant ekspertui turto vertintojui UAB „Butas tau“. 2014 m. lapkričio 18 d. patvarkymu pareiškėjas įpareigotas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo sudaryti sąlygas ekspertui patekti į butą, jį apžiūrėti bei padaryti fotonuotraukas ir apie tai nedelsiant raštu informuoti antstolę, nurodant konkretų minėto turto apžiūrėjimo laiką. Pareiškėjo nuomone, 2014 m. lapkričio 18 d. patvarkymas naikintinas kaip neteisėtas, kadangi 2013 m. rugsėjo 16 d. patvarkyme dėl asmens pakeitimo vykdymo procese nurodyta, kad 2012 m. gruodžio 17 d. antstolė B. Palavinskienė, notaro A. Rasimavičiaus vykdomuoju pavedimu, sudarė E. P. Paveldimo turto apyrašą Nr. 0171/12/07076. Pareiškėjo nuomone, remiantis CK 5.53 str. 4 d. antstolė B. Palavinskienė, sudariusi turto apyrašą, privalėjo pareiškėją informuoti apie visus palikėjo E. P. įsipareigojimus. Antstolei neatlikus minėtos pareigos, 2014-05-19 patvarkymas dėl šalies pakeitimo sudarytas neteisėtai, todėl antstolės 2014 m. lapkričio 18 d. priimtas skundžiamas patvarkymas dėl pakartotinio įpareigojimo sudaryti sąlygas patekti į patalpas, taip pat yra neteisėtas. Pareiškėjo vertinimu, antstolė pradedant vykdymo veiksmus nepatikrino ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdymo veiksmams pradėti ir pateikė didesnius reikalavimus nei nustato įstatymai ir vykdymo dokumentai. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad nei 2014 m. gegužės 19 d. patvarkyme dėl ekspertizės skyrimo, nei 2014 m. lapkričio 18 d. patvarkyme dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas patekti į patalpas, nėra pagrindžiama būtinybė skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, bei nėra paaiškinta kuo remiantis paskirta ekspertinė įstaiga, todėl pažeidžiama CPK 612 str. 2 d. Nurodo, kad 2014m. gegužės 19 d. antstolės priimtas patvarkymas dėl šalies pakeitimo priimtas tą pačią dieną kaip ir patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo, tačiau pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išspręsti susidariusią padėtį taikiai, t.y., pareiškėjui nebuvo įteiktas raginimas sumokėti skolą geruoju. Pareiškėjas nurodė, kad pagal įstatymą visi fiziniam asmeniui adresuoti dokumentai turi būti įteikiami adresatui asmeniškai, tačiau šiuo atveju ant voko, kuriame gautas skundžiamas patvarkymas, adresatu nurodytas 2012-10-10 miręs E. P., kurio korespondencijos pareiškėjas neprivalo priimti. Pareiškėjo nuomone, skundžiamame patvarkyme nurodytas 3 d. terminas prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi apribojama įstatymo suteikta teisė patvarkymą apskųsti per 20 d.

Antstolė Brigita Palavinskienė 2014 m. lapkričio 18 d. patvarkymu dėl skundo dėl antstolės veiksmų atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs antstolės 2013 m. rugsėjo 16 d. pareiškimą dėl asmens pakeitimo vykdymo procese, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi vykdomojoje byloje pradinį skolininką E. P. pakeitė naujuoju skolininku R. P.. 2014 m. gegužės 19 d. buvo parengti ir išsiųsti procesiniai dokumentai skirti R. P.. Antstolė nurodė, kad siekdama teisingai ir nešališkai įvertinti areštuotą turtą, 2014 m. gegužės 19 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti. Todėl minėtu patvarkymu skolininkas/turto savininkas buvo įpareigotas sudaryti sąlygas ekspertui apžiūrėti nekilnojamąjį turtą. 2014 m. lapkričio 18 d. antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo skolininkas R. P. buvo pakartotinai įpareigotas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas sudaryti sąlygas ekspertui patekti į butą, jį apžiūrėti bei padaryti fotonuotraukas, apie tai nedelsiant raštu informuojant antstolę. Antstolė nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog jos priimti patvarkymai neteisėti dėl to, kad antstolė privalėjo informuoti P. R. apie mirusio P. E. skolas. Antstolė nurodė, kad paveldėjimo procese antstolis nedalyvauja ir nekontroliuoja šio proceso, o pareiga išaiškinti turto paveldėjimo pasekmes tenka notarui. Taip pat antstolė pažymėjo, kad Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis skolininko pakeitimo vykdymo procese yra įsiteisėjusi. Antstolė nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo nėra motyvuotas ir pagrįstas, kadangi jame aiškiai nurodyta kuo remiantis jis priimtas, bei jame nurodyti visi duomenys apie paskirtą ekspertą. Taip pat antstolė pažymėjo, kad įstatymas nereglamentuoja termino sudaryti sąlygas ekspertui apžiūrėti turtą trukmės, todėl antstolis terminą nustato savo nuožiūra, tačiau jis nėra susijęs su skundo dėl patvarkymų padavimo terminais.

Atsiliepimas

Išieškotojas UAB „Gelvora“ atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundo tenkinimo klausimą nagrinėti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. P. skundo dėl antstolės B. Palavinskienės veiksmų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas R. P. priėmęs palikimą po palikėjo E. P. mirties, perėmė ir pastarojo pareigas, tačiau pareiškėjo atsakomybė už palikėjo įsipareigojimus, atsiradusius iki jo mirties, yra apribota paveldėto turto verte. Vykdymo proceso stadijoje pakeitus vieną iš vykdymo proceso šalių, vykdymo veiksmai tęsiami toliau nuo paskutinio veiksmo, kuris buvo atliktas iki procesinių teisių perėmimo. Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pakeitė vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/00599 pradinį skolininką E. P. jo teisių ir pareigų perėmėju R. P., todėl pareiškėjas į vykdomąją bylą skolininku buvo įtrauktas ne 2014 m. gegužės 19 d. antstolės patvarkymu, o teismo nutartimi. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentą, jog pareiškėjas, priimdamas palikimą, nebuvo informuotas apie palikėjo įsipareigojimus ir antstolės 2014 m. gegužės 19 d. patvarkymas dėl šalies pakeitimo priimtas neteisėtai. Pirmosios instancijos teismo nuomone, pareiškėjui priimant palikimą pagal turto apyrašą turėjo buvo žinoma apie minėtą įsipareigojimą, kadangi į paveldimo turto apyrašą buvo įtraukta E. P. skolinė pareiga pagal minėtą vykdomąjį dokumentą. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra praleidęs antstolės 2014 m. gegužės 19 d. priimto patvarkymo dėl šalies pakeitimo ir informacijos pateikimo vykdomojoje byloje apskundimo terminą (CPK 512 str.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pakeitus pradinį skolininką naujuoju – pareiškėju, vykdymo veiksmai pradedami ne iš naujo, o nuo paskutinio veiksmo atlikto iki šalies pakeitimo, todėl antstolė neprivalėjo suteikti naujajam skolininkui papildomą galimybę įvykdyti sprendimą geruoju. Pradiniam skolininkui įstatyme nustatyta tvarka buvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, tačiau pradinis skolininkas sprendimo geruoju neįvykdė, todėl antstolė pagrįstai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tinkamas areštuoto turto kainos nustatymas yra antstolio pareiga. Įstatymas nenustato jokių turto vertintojo pasirinkimo kriterijų, išskyrus reikiamą kvalifikaciją ir būtent antstoliui suteikta teisė spręsti kuriam, įstatymo keliamus reikalavimus atitinkančiam, turto vertintojui pavesti atlikti ekspertizę, todėl pareiškėjo argumentą, jog antstolė, priimdama patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, nepagrindė ekspertizės skyrimo būtinumo, atmetė kaip nepagrįstą, kadangi byloje nepateikta jokių kitokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu areštuotą turtą būtų galima objektyviai įkainoti labiausiai rinkos vertę atitinkančia kaina, neskiriant turto vertinimo ekspertizės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo kreipęsis su pareiškimu dėl antstolės ir eksperto nušalinimo vykdomojoje byloje, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4736-868/2015, tokį pareiškimą tenkinti atsisakė ir šį nutartis yra įsiteisėjusi. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atlikdama vykdymo veiksmus antstolė, vadovaudamasi CPK 585 str. 1 d., 615 str. bei 634 str. 2 d., gali įpareigoti skolininką sudaryti sąlygas jos paskirtam ekspertui/turto vertintojui patekti į (areštuotas) skolininko gyvenamąsias patalpas, tikslu jas apžiūrėti bei padaryti fotonuotraukas. Toks antstolės įpareigojimas nelaikytinas jai suteiktų įgaliojimų viršijimu, tuo tarpu skolininkui įstatymas nustato pareigą vykdyti teisėtus antstolės reikalavimus (CPK 585 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas R. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį ir kreiptis į Konstitucinį teismą dėl LR CPK 510 str. atitikties LR Konstitucijai. Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pakeitus pradinį skolininką naujuoju vykdymo veiksmai pradedami ne iš naujo, o nuo paskutinio veiksmo atlikto iki šalies pakeitimo, kadangi toks teismo argumentas nėra pagrįstas jokia teisės norma ar galiojančia teismų praktika. Taip pat apeliantas nurodė, kad išieškotojas nepareiškęs reikalavimų naujajam skolininkui ir nepagrindęs skolos atsiradimo, bei jos dydžio, o antstolė priimdama jį, nenustačiusi akivaizdžių trūkumų vykdomajam dokumentui priimti, pažeidė imperatyvias normas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl yra praleistas 2014 m. gegužės 19 d. patvarkymo apskundimo terminas, bei šiuo argumentu peržengė skundo ir atsiliepimo į jį ribas, kadangi antstolė šio klausimo nekėlė.

Antstolė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Atskirajame skunde apeliantas prašo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl LR CPK 510 str. atitikties LR Konstitucijai, tačiau atskirajame skunde nepateikia jokių su tuo susijusių argumentų. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodeksas 3 str. 3 d. numato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas ar teisės aktas atitinka Konstituciją ar įstatymus. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių dėl CPK 510 str. atitikimo Konstitucijai ar kitiems įstatymams, todėl šis apelianto prašymas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, kuriais ji vykdomojoje byloje pakartotinai įpareigojo pareiškėją sudaryti sąlygas patekti į patalpas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo išieškotojo UAB „Gelvora“ pateiktą vykdyti Vilniaus r. 2-ojo notarų biuro 2010 m. sausio 27 išduotą Vykdomąjį Įrašą Nr. 889, dėl 6526,84 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko P. E.. Pradiniam skolininkui įstatyme nustatyta tvarka buvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, tačiau pradinis skolininkas sprendimo geruoju neįvykdė, todėl antstolė pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pakeitė vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/00599 pradinį skolininką E. P. jo teisių ir pareigų perėmėju R. P.. Apeliantas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo argumentą, kad pakeitus pradinį skolininką naujuoju – pareiškėju, vykdymo veiksmai pradedami ne iš naujo, o nuo paskutinio veiksmo atlikto iki šalies pakeitimo ir nurodo, kad teismas šio argumento nepagrindė jokiomis teisės normomis. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį apelianto argumentą kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad remiantis CPK 596 str. 2 d. visi veiksmai atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi ankščiau procese dalyvavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo, teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai. Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas.

Taip pat apeliantas nurodė, kad išieškotojas nepareiškęs reikalavimų naujajam skolininkui CK 5.63 str. numatyta tvarka ir nepagrindęs skolos atsiradimo bei jos dydžio, o antstolė priimdama vykdomąjį dokumentą, nenustačiusi akivaizdžių trūkumų vykdomajam dokumentui priimti, pažeidė imperatyvias normas. Šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi tuo atveju, kai kreditoriaus reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir vykdomas, atsižvelgiant į sprendimo res judicata galią, kreditorius neprivalo iš naujo reikšti ieškinio teisme, tačiau, kaip nurodyta CK 5.63 str. 1 d. , turi per tris mėnesius pranešti palikėjo įpėdiniui, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui apie iš skolininko teismo sprendimu priteistą skolą. Pažymėtina, kad pagal CK 5.63 str. reglamentavimą informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 str.), tarp jų asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 str.), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 gruodžio 22 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-533/2011). Pažymėtina, kad šiuo atveju antstolė gavusi vykdomąjį pavedimą iš notaro kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl asmens pakeitimo vykdymo procese, vadovaudamasi CPK 596 str. nustatyta tvarka.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas peržengė skundo nagrinėjimo ribas bei nepagrindė savo argumento, nurodydamas, kad pareiškėjas praleido 2014 m. gegužės 19 d. patvarkymo apskundimo terminą. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, kad patvarkymo apskundimo terminas praleistas, daro remdamasis CPK 512 str. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas skunde išsakė argumentus dėl minėto patvarkymo teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismas skndžiamoje nutartyje neperžengė skundo dėl antstolio veiksmų ribų.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė