- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-133-227/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Rimantas Savickas
- Atsakovas
- S. Š.
- Ieškovas
- L. B.
- Trečiasis asmuo
- V. B., Panevėžio apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas, Nerija Žeknienė
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 133 – 227 / 2008
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. balandžio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
atsakovės S. Š. atstovams įgaliotinei Vidai Muzikevičienei ir advokatei Nerijai Žeknienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovei S. Š., tretiesiems asmenims V. B., Panevėžio apskrities viršininko administracijai dėl žemės savininko pažeistos teisės atstatymo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovas L. B. prašė nustatyti 15 kalendorinių dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir per šį terminą įpareigoti atsakovę pašalinti nuo jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo metalinius vartus ir juos laikančią konstrukciją. Atsakovei neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, suteikti jam (ieškovui) teisę atlikti tuos veiksmus savo lėšomis, išieškant iš atsakovės reikiamas išlaidas. Prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 1999-04-01 jis nusipirko iš J. S. 0,0496 ha dydžio žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini). Atsakovė šalia esantį 0,0523 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr.2701-0020-0267, kadastrinis adresas 2701/0020:267 įsigijo 1997-12-02. Jo ir atsakovės žemės sklypai ribojasi ir turi bendrą sklypus skiriančią liniją tarp riboženklių pažymėtų skaičiais 8,9,10 ir 2. Jo žemės sklypo plane atitinkamai šie žemės sklypus atskiriantys riboženkliai yra pažymėti Nr.5,4,3,2. Abiejų sklypų geodeziniai matavimai atlikti, sklypai įregistruoti registre. Atsakovė savavališkai pastatydama tvorą užvaldė dalį jo sklypo. . Atsakovė įvykdė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-05-26d. sprendimą ir nukėlė tvorą, kuri pažeidė jo teises, tačiau vietoj jos įstatė įstatė vartus, pro kuriuos patenkama į atsakovės žemės sklypą. Metalinius vartus laikanti metalinė konstrukcija pietinėje pusėje yra 0,49 m įsiterpusi į jo (ieškovo) žemės sklypą. Dėl šios priežasties jis negali pradėti namo, kiemo rekonstrukcijos darbų, nes dėl vartų yra komplikuotas patekimas į jam priklausančią kiemo dalį. Dėl to patiria materialinių nuostolių.
2008 m. sausio 23 d. sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškovo ieškinį patenkino. Įpareigojo atsakovę S. Š. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nuo ieškovo L. B. žemės sklypo metalinius vartus laikančią metalinę konstrukciją ir metalinius vartus. Neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, suteikė teisę ieškovui atlikti tuos veiksmus savo lėšomis, išieškant iš atsakovės turėtas išlaidas. Priteisė iš S. Š. L. B. 800 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 39,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.
Nustatė, kad ginčo šalys yra gretimų sklypų savininkai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,0496 ha žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini), atsakovei - 0,0523 ha žemės sklypas. Šalių sklypai, kurie įregistruoti VĮ Registrų centras, ribojasi ir turi bendrą sklypus skiriančią liniją. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007-01-19 išrašą nustatė, kad yra įregistruotas kelio servitutas, t.y. atsakovei leidžiama servituto teise naudotis 3,50 m pločio ir 20,19 m ilgio pravažiavimu prie namų valdos. Šalių ginčas šioje byloje kilo dėl atsakovės pastatytų vartų, kur pietinėje pusėje esanti vartus laikanti konstrukcija stovi 0,49 m. ieškovo žemėje. Tai patvirtino N. T. įmonė, atlikusi geodezinius matavimus, bei Panevėžio apskrities viršininko administracija 2007-12-29 raštu. Teismas konstatavo, jog atsakovė rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsikirtimą į ieškinį, jog tvorą laikanti konstrukcija pietinėje pusėje yra jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nepateikė, ji ginčija jau nustatytas, nekilnojamo turto registre įregistruotas žemės sklypo ribas. Nurodė, kad nesant priešieškinio, antstolio A. B. 2007-10-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodomosios reikšmės byloje neturi, nes nepaneigia žemės matininko N. T. įmonės situacijos schemos, Panevėžio apskrities viršininko administracijos rašytinių įrodymų, liudytojų G. V., N. T. paaiškinimų, jog atsakovės pastatytų vartų metalinė konstrukcija pietinėje pusėje išsikišusi 0,49 m į ieškovo sklypą. Be to, atsakovei servituto teise leidžiama naudotis tik pravažiavimu prie savo namų valdos ir jai nesuteikta teisė statyti vartus servitutinio pravažiavimo pabaigoje. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad atsakovė pažeidė ieškovo nuosavybės teises.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, pažeistos procesinės teisės normas, netinkamai įvertinti ar visai netirti byloje esantys įrodymai, tokiu būdu, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
Mano, jog teismas nenustatė, kokios yra ieškovui ir atsakovui priklausančių žemės sklypų ribos, ko pasėkoje liko neatskleista bylos esmė. Be to, visiškai nepagrįstai nurodė, kad atsakovė iš esmės ginčija jau nustatytas nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypo ribas, tačiau priešieškinio nereiškia. Priešingai - žemės sklypo ribos apskritai nebuvo ginčijamos, kas matyti iš jos (atsakovės) atsiliepime į ieškinį išdėstytų motyvų bei 2008 m. sausio 8 d. teismo posėdžio protokolo. Teismas nevertino, jog byloje pateikti žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys patvirtina, kad servitutinis pravažiavimas yra nustatytas nuo (duomenys neskelbtini) namo sienos kampo (esančio šio namo rytinėje pusėje) 1.5 metro į rytus ir 3,5 metro į šiaurę iki plytų mūro tvoros, sklypo riba sutampa su dirbtiniais objektais, kurių vienas yra plytų mūro tvora, be to, iš 2006-04-12 D. R. įmonės pažymos matyti, kad patikrinus(duomenys neskelbtini) žemės sklype esančius faktinius atstumus tarp riboženklių 8-9-10-11 (atitinkamai 5-4-3-2), nustatyti atstumai sutapo su atstumais, nurodytais ankstesniuose žemės sklypo kadastruose. Nurodo, kad 2007-04-13 N. T. įmonės situacijos schema yra netiksli ir neaiški, joje nėra jokių atsakovei priklausančio sklypo ribų posūkio taškų, kurie leistų nustatyti tikslias ieškovo ir atsakovės žemės sklypų ribas, todėl ji negali būti laikoma tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad metalinius vartus laikanti konstrukcija pietinėje pusėje yra išsikišusi 0,49 m. į ieškovui priklausantį žemės sklypą. Tai kad N. T. įmonės schemoje pateikiami duomenys negali būti laikomi teisingais, patvirtina ir tai, kad iš kart už plytų mūro tvoros į šiaurę (kur neva pagal schemą eina dar atsakovės žemės sklypo ribos) prasideda valstybinė žemė, kurioje įrengtas elektros stulpas (šią aplinkybę patvirtina Kadastro žemėlapio ištrauka bei Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2007-04-19 raštas). Be to, teismas nevertino ir atsakovės pateikto 2007-10-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0025/07/00022, kuriame užfiksuoti duomenys, kad ginčo metalinių vartų konstrukcijos dalis yra 3.48 m. pločio, o nuo gyvenamojo namo kampo iki artimiausių ginčo vartų metalinio vamzdžio yra 1.5 m.
Atsiliepimas
Teigia, jog teismas sprendimą priėmė iš esmės tik ieškovo ieškinyje nurodytų argumentų pagrindu, tačiau visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytų įrodymų - kadastrinių matavimų duomenų, VĮ Registrų centro pažymos, D. R. įmonės pažymos, Panevėžio m. savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus pažymos, 1997 m. žemės sklypų (duomenys neskelbtini)gen. plano, 2007-10-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0025/07/00022. Visa tai patvirtina, kad ginčo vartai yra pastatyti atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Be to, vertindamas byloje esančius įrodymus, teismas nepagrįstai konstatavo, kad Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2007-12-29 raštas yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, kadangi administracija šiame rašte nenurodo jokių aplinkybių, o tik pateikia N. T. įmonės situacijos schemos vertinimus, t.y. raštu išdėsto (perrašo) tai, kas matyti iš brėžinio.
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, juos įvertino ir padarė teisingas išvadas.
Nurodo, kad žemės sklypo išorinės ribos, besiribojančios ir sutampančios su atsakovės išorinėmis sklypo ribomis, yra įregistruotos atlikus geodezinius (tikslius) matavimus, todėl iš naujo jų nustatinėti nereikia. Žemės matininkas jau yra patikrinęs sklypo ribas, yra sudėti riboženkliai, parodantys posūkio taškus, konstatuota, kad atsakovės vartai patenka į jo (ieškovo) žemės sklypo ribas. Be to, N. T. nenustatinėjo žemės sklypo ribų, o tik atliko matavimus ir nustatė, kokiu atstumu atsakovės vartai patenka į ieškovo žemės sklypą. Teigia, kad ieškovė neturi jokios teisės servitutinį kelią užstatyti vartais, nes servituto teisė nesuteikia teisės statyti statinius, tame tarpe vartus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas nepagrįstas ir todėl atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio skundo motyvas, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai įvertino įrodymus, sprendimą grįsdamas vien ieškovo pateiktais įrodymais ir nevertindamas jos pateiktų įrodymų ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą, atmestinas.
Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesiniame įstatyme, t.y. CPK 185 straipsnyje. Šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas – teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.
Panevėžio miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiame 2006m. gegužės 26d. sprendime konstatavo, kad žemės sklypų ribos nustatytos, suderintos ir nesikeičia, o jų vidines ribas nustato taškai 8-9-10-1. Ieškovo žemės sklypo plane atitinkamai šie žemės sklypus atskiriantys riboženkliai yra pažymėti 5,4,3, 2. 1997-11-20 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 305ž pagrindu Nekilnojamo turto registre įregistruota daiktinė teisė- kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis(tarnaujantis daiktas) (duomenys neskelbtini) namų valdos savininkui servituto teise naudotis 3,5m. pločio ir 20,19m. ilgio pravažiavimu prie namų valdos .
Atsakovė su žemės sklypų ribą skiriančiais riboženkliais- taškais , pažymėtais skaičiais 8, 9,10 ir 2. sutinka. Ginčas tarp šalių kurioje vietoje šalių žemės sklypų atžvilgiu stovi vartus laikanti konstrukcija pietinėje pusėje, nes šalys aiškina priešingai. Atsakovė teigia, jog vartai pastatyti ne servitutinėje žemėje, o jau jai priklausančioje žemėje ir todėl, jos teigimu, ji ieškovo teisių nepažeidė. Taip teigdama ji paskirtą kelio servitutinį žemės plotį- 3,5 m., skaičiuoja nuo mūrinės tvoros sienos , skiriančios ieškovo žemės sklypą nuo gretimo žemės sklypo, nes tvora , nustatant servitutą jau buvo, bei remiasi jos užsakymo pagrindu atliktu antstolio 2007-10-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame antstolis konstatavo, kad atstumas nuo išmūrytos baltų plytų tvoros iki gyvenamo namo- -3,40m., vartų plotis-3,48m(matuota nuo išorinės metalinių vamzdžių pusės), bei kitus atstumus (b.l.98.). Kolegija nesutinka su atsakovės teiginiu, kad šis protokolas yra didesnę įrodomąją galią turintis įrodymas, nes antstolis faktinių aplinkybių konstatavimą atliko ne teismo pavedimu, o vykdydamas V.Muzikevičienės prašymą ir jos nustatytomis ribomis (CPK 635 str.4d.). Ginčo dėl antstolio nustatytų atstumų nėra, o jo matavimai bei protokole nurodyti duomenys neprieštarauja bylos medžiagai. Kadangi antstolis neturėjo užduoties nustatyti vartų padėtį servitutinio kelio atžvilgiu ir nustatyti servitutinį pravažiavimą natūroje, bei jų susieti su koordinačių sistema, tai jis dėl šių aplinkybių nepasisakė faktinių aplinkybių konstatavimo protokole . Todėl atsakovės teiginys, jog būtent šis įrodymas – antstolio protokolas patvirtina, kad vartai pastatyti servitutinio kelio pabaigoje ar net jos žemėje ir kad šiuo įrodymu ji paneigia ieškovo teiginį apie jo teisių pažeidimą, būtent tai, jog pietinėje pusėje esanti vartus laikanti konstrukcija stovi 0,49m. ieškovo pusėje, atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškovo teiginys apie minėtą teisės pažeidimą, dėl kurios jis negali atlikti namo rekonstrukcijos, pagrįstas rašytiniais įrodymais: geodeziniais(kadastriniais) matavimais, kurių metu buvo paženklinti ir nustatyti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir kt. ir tuo pagrindu sudaryta nekilnojamojo turto objekto kadastro matavimo byla. Geodeziniai žemės sklypo matavimai yra tikslus žemės sklypo ribų pririšimas prie koordinačių sistemos. Jie ieškovo užsakymu atlikti, o koordinatės įregistruotos VĮ registrų centre. Matininko N. T. parodymais jis net du kartus : 2006 ir 2007m nustatė žemės sklypo ribas , matavimus atliko pagal geometrines koordinates, pradėdamas nuo atskaitos taško ir abiem atvejais (duomenys neskelbtini) gatvės sklypų Nr.22 ir Nr.22a ribos sutapo. Atsakovė iki šiol neatliko savo žemės sklypo geodezinių matavimų ir jais nenuneigė ieškovo pateiktų geodezinių matavimų, kurių pagrindu žemės matininkas nustatė, kad pietinėje pusėje esanti vartus laikanti konstrukcija stovi 0,49m. ieškovo pusėje. Taigi, ieškinys pagrįstas ir žemės matininko N. T. įmonės situacijos planu, kurį teismo posėdyje patvirtino ir paaiškino matininkas N. T., bei liudytoju apklausto Teritorinių planavimo ir statybos, valstybinės priežiūros departamento direktoriaus G. V. parodymais, nes pastarųjų visų matavimų atskaitos taškai buvo geodeziniai taškai. Minėta, kad atsakovė žemės sklypo ribą, o tuo pačiu ir servitutinio kelią matuoja nuo plytų tvoros. Iš čia dėl pasirinktų skirtingų matavimo būdų, šalys gavo skirtingus duomenis, nes sprendime dėl servituto, nenurodyta jo matavimo ir skaičiavimo tvarka, išskyrus jo ilgį, plotį ir plotą ir , būtent, dėl to iš esmės kyla visi ginčai tarp šalių. Vienok, atsakovės pasirinktas skaičiavimas netinkamas ir dėl to, kad mūrinė plytų tvoros siena negali būti laikoma atskaitos tašku skaičiuojant žemės sklypo ribą bei servitutinio kelio ribą, priešingu atveju matuojant gretuminius žemės sklypus tik iki tvoros ribos, pati tvora atsirastų niekieno arba valstybinėje žemėje ir tai turėtų atsispindėti VĮ Registrų centre, ko nėra. Taigi, servitutinis kelias turi būti matuojamas pagal žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklius. Dėl tos pačios priežasties negali būti skaičiuojama ir nuo gatvės pradžios, kaip tą daro atsakovė. Taigi, nustačius, kad servitutinis kelias -3,50m. ploto, tačiau jo riba nesutampa su mūrinės tvoros sienos pakraščiu, nuo kurio servitutinį kelią matuoja atsakovė, o turi būti matuojama nuo geodezinių taškų, seka, kad, pastačius 3,46m. pločio vartus , vartus laikanti konstrukcija pietinėje pusėje ir negali stovėti servitutinio kelio pabaigoje, ar atsakovės žemės sklype , kaip teigia atsakovė.
Kaip minėta, iki šiol atsakovė geodezinių apmatavimų neatliko ir jos pateiktais įrodymais nenuneigtas sprendimu padaryta išvada dėl ieškinio pagrįstumo. Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog atsakovė savo teiginio neįrodė(CPK 178 str.). Priešingai nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismo išvada priimant skundžiamą procesinį sprendimą, pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normos. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 236 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos ieškovui jo turėtos advokato pagalbai atlyginti išlaidos ir teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (CPK 93 str., 99 str. 3d, 88 str. 1 d. 3 ir 6 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
17 Lt (septyniolika litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.