Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2023 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. SS-124 „Dėl 2022-11-24 ginčų komisijos sprendimo Nr. S-208 „Dėl R. B. skundo“ vykdymo“, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. S-208, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. SS-2349 „Dėl R. B. darbingumo lygio“; Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2022 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. STS-3624 „Dėl R. B. darbingumo lygio“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2022 m. birželio 16 d. UAB „InMedica“ siuntimu Nr. 37908 pareiškėja R. B. buvo nukreipta į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti. 2022 m. birželio 22 d. pareiškėja kreipėsi į Tarnybą, prašydama nustatyti darbingumo lygį.

Tarnybos Vilniaus I teritorinis skyrius, remdamasis 2022 m. liepos 14 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2351, priėmė 2022 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. STS-3624 „Dėl R. B. darbingumo lygio“, kuriuo nusprendė nustatyti 50 procentų darbingumo lygį, galiojantį nuo 2022 m. birželio 26 d. iki 2024 m. birželio 27 d. 2022 m. liepos 26 d. pareiškėja apskundė Tarnybos direktoriui Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus sprendimą.

2022 m. rugpjūčio 5 d. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius raštu Nr. R-4397 kreipėsi į UAB „lnMedica“ prašydamas pateikti psichiatro įvertintą Bendro veiklos vertinimo skalę. 2022 m. rugpjūčio 12 d. UAB „InMedica“ raštu Nr. SR-5 informavo Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių, kad pareiškėja R. B. užregistruota 2022 m. rugpjūčio 23 d. psichiatro konsultacijai. 2022 m. rugpjūčio 24 d. nurodyta gydymo įstaiga pateikė Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriui medicinos psichologo ir psichiatro konsultacijų išvadas bei Bendro veiklos vertinimo skalę.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2022 m. rugpjūčio 24 d. – 2022 m. rugsėjo 21 d. pakartotinai vertino R. B. darbingumo lygį remdamasis siuntimo į Tarnybą, ligos istorijos, papildomų medicininių tyrimų, specialistų ir konsultantų išvadų duomenimis. Šis skyrius, remdamasis 2022 m. rugsėjo 21 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1635, priėmė 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. SS-2349 „Dėl R. B. darbingumo lygio“, kuriuo paliko galioti Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus nustatytą 50 procentų darbingumo lygį, 50 procentų netektą darbingumą dėl priežasties „ligos arba būklės“, galiojantį nuo 2022 m. birželio 26 d. iki 2024 m. birželio 27 d., paliko galioti suformuluotą išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų: „negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksniams: kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, dirbti su jonizuojančia spinduliuote; veikiant cheminiams ir biologiniams rizikos veiksniams: dėl darbo aplinkoje esančių cheminių jautrinančių medžiagų; veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg (moterims), dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais, nuolat pasikartojančiais“.

Ginčų komisijai kilo abejonių dėl turimų medicininių duomenų išsamumo, todėl nukreipė pareiškėją papildomai psichiatro konsultacijai bei kreipėsi į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas su prašymu suteikti neurologo konsultaciją. Ginčų komisija konsultacijų dokumentų pagrindu 2022 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą Nr. S-208, kuriuo patenkino skundą. Sprendime nurodė, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos F33.1 (TLK-10-AM kodai) nepagrįstai vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo II skyriaus 23.3 papunkčiu, taikytinu esant vidutiniams afektiniams sutrikimams (F31.1, F31.2, F31.4, F31.5, F31.6, F31.8, F32.2, F32.3, F33.2, F33.3, F33.1), ir nustatė 70 procentų bazinį darbingumą. Ginčų komisija konstatavo, kad esant tokiems medicininiams duomenims ir atsižvelgiant į tai, kad Kriterijų aprašo 1 priedo II skyriuje afektiniai sutrikimai (šiuo atveju – depresija F33.2) yra išskirti atskirame 23 punkte, o fobiniai nerimo sutrikimai – 24 punkte, pakartotinai nustatant pareiškėjos darbingumą, jos bazinis darbingumas turi būti vertinamas atskirai pagal diagnozę F.33.2 ir atskirai pagal diagnozę F40.01. Ginčų komisija skundą patenkino ir įpareigojo Tarnybą per 20 dienų pakeisti 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. SS-2349 „Dėl R. B. darbingumo lygio“.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2023 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą Nr. SS-124 „Dėl 2022 m. lapkričio 24 d. ginčų komisijos sprendimo Nr. S-208 „dėl R. B. skundo“ vykdymo“, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo nuostatomis, atitinkančiomis asmeniui diagnozuotus sveikatos funkcinius sutrikimus, R. B. nustatė 50 procentų bazinį darbingumo lygį. Tarnyba savo sprendime taip pat pažymėjo, kad darbingumo lygiui nustatyti svarbu ne ligos diagnozavimo ar atsiradimo laikas, bet darbingumo lygio nustatymo momentas.

Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 8 punkte reglamentuota, kad asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir tik po to, kai po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, kurie yra patvirtinti instrumentiniais, klinikiniais laboratoriniais ir (ar) kitais tyrimais, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia Tarnybai dokumentus, reikalingus darbingumo lygiui įvertinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2016 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-479-143/2016). Kadangi Ginčų komisijos pateiktoje psichiatro išvadoje nurodytos diagnozės pagal TLK-10-AM kodus F33.2, F40.01, F5O.3 yra nustatytos 2022 m. lapkričio 8 d., diagnozės nustatytos pirmą kartą, į ESPBI IS nėra įtrauktos, nėra taikomas gydymas (vaistai ir jų dozės nekoreguotos), gydymo atsakas nenustatytas, todėl šiuo metu negali būti vertinamos. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pareiškėjai nustatė 50 procentų darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2022 m. birželio 26 d. iki 2024 m. birželio 27 d.

Nesutikdama su sprendimais, pareiškėja kreipiasi į teismą ir prašo juos panaikinti.

Siekiant išspręsti šioje byloje tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar priimdami sprendimus dėl pareiškėjos darbingumo lygio Tarnybos teritorinis skyrius ir Sprendimų kontrolės skyrius tinkamai (pagal galiojusius teisės aktus) įvertino jos būklę pagal pateiktus medicininius dokumentus.

LVAT yra nurodęs, jog administraciniai teismai turi ribotą kompetenciją spręsdami specialių mokslo žinių reikalaujančius medicinos srities klausimus ir teismas nėra kompetentingas spręsti, ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę. Kompetencija spręsti klausimus, reikalaujančius specialiųjų (medicininių) žinių, grindžiamus medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis, suteikta Tarnybai ir Ginčų komisijai (žr. LVAT 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2122/2010, 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-328/2012). LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas yra kompetentingas patikrinti, ar nebuvo pažeistos teisės aktų nuostatos, o konkrečiai – Kriterijų aprašo ir kitos nuostatos, sprendžiant dėl pareiškėjo darbingumo lygio, taip pat, ar priimant ginčijamą aktą buvo laikytasi procedūrinių taisyklių, ar atsakovas veikė savo kompetencijos ribose (žr. LVAT 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1252-822/2019).

LVAT 2013 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-502-22/2013, apygardų administraciniams teismams imperatyviai nurodė, kad specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai, todėl administracinis teismas iš esmės neprivalo pasisakyti, ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba ir Ginčų komisija atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę. Įvertinant šiuos kriterijus teisės taikymo požiūriu jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, kai byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, neatitinkančios jau nustatytų. Kitokių specialistų pagrįstų medicininių išvadų, nei buvo nustatytos atsakovės, nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra. Abejoti administracinėje byloje esančiais išrašais iš medicininių dokumentų bei pareiškėjai atliktų ir medikų aprašytų tyrimų duomenimis teismas neturi jokio pagrindo. Taip pat būtina akcentuoti, kad Kriterijų aprašas ir Tvarkos aprašas, reguliuojantys darbingumo lygio nustatymą, įtvirtina tiek Tarnybos, kuri nustato darbingumo lygį, teises ir pareigas, tiek ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipiančios asmenis į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti, teises ir pareigas. Tvarkos aprašo minėtos normos aiškiai įtvirtina, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis sveikatos priežiūros įstaigos parengtais dokumentais. Taigi, Tarnyba, priimanti sprendimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo remiantis sveikatos priežiūros įstaigos parengtais medicininiais dokumentais, neturi kompetencijos ir nesprendžia jokių klausimų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Darytina išvada, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo, argumentai dėl asmens sveikatos būklės, jos pasikeitimų, asmeniui suteiktų gydymo paslaugų kiekio ir kokybės neturi ir negali turėti esminės reikšmės, nes darbingumo lygis nustatomas remiantis medicininiuose dokumentuose sveikatos priežiūros įstaigos nurodytais duomenimis, užfiksuotais siuntimo išdavimo metu. Tarnyba, remdamasi teisės aktais, galiojančiais konkretaus darbingumo lygio nustatymo metu, vertina jai pateiktus asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentus, kuriuose nurodyta asmens sveikatos būklė (žr. LVAT 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1068-602/2018).

Tarnybai nesuteikti įgaliojimai tikrinti gydančių gydytojų parengtų medicininių dokumentų, pasisakyti dėl jų pagrįstumo ar tiesiogiai tirti asmens sveikatos būklę, nes Tarnyba nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir neturi įgaliojimų spręsti su asmens sveikata susijusių klausimų: stebėti asmens sveikatos būklę, atlikti reikalingus tyrimus ar skirti gydymą. Asmens sveikatos priežiūrą atlieka ir visus su paciento sveikata susijusius klausimus sprendžia asmenį gydantis gydytojas. Todėl atlikdami vertinimą Tarnybos specialistai vadovaujasi asmenį gydančio gydytojo parengtais medicininiais dokumentais, patvirtinančiais asmens darbingumą ribojančius sveikatos funkcinius sutrikimus.

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – NSIĮ) 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Darbingumo lygio nustatymo tvarka yra numatyta NSIĮ 20 straipsnyje, kurio 4 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą. Darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą dalyvauti nustatant darbingumo lygį (6 dalis); darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (9 dalis).

Minėto NSIĮ nuostatas dėl darbingumo lygio nustatymo įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas. Vertinant asmens darbingumo lygį taikomi darbingumo lygio nustatymo metu galiojantys teisės aktai.

Pagal nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos Kriterijų aprašo 3 punktą, sprendimas dėl asmens darbingumo lygio priimamas įvertinus šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas), ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas). Medicininiai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (4 punktas). Pagal Kriterijų apraše (3 punktas) ir jo prieduose nustatytą teisinį reguliavimą, asmens darbingumo lygį Tarnybos kontrolės skyrius nustato vertindamas ne vien asmens organizmo būklę (medicininius kriterijus t. y. asmens bazinį darbingumą), bet ir kitus veiksnius (kriterijus). Pirmiausia, remiantis diagnozes ir funkcinius sutrikimus patvirtinančiais gydančių gydytojų pateiktais dokumentais ir siuntimu į Tarnybos kontrolės skyrių, nustatomas bazinis darbingumo lygis (procentais nuo 0 iki 100), o, antra, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Gauti asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams remiantis 10.1–10.5 Kriterijų aprašo papunkčiais.

Kriterijų aprašo 6 punkte nurodyta, kad jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų šia tvarka:

1) jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9;

2) jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 50–65, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8;

3) jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra 30–45, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7;

4) jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 0–25, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,6.

Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 8 punktu ir Kriterijų aprašo 2 priedu (pateikta klausimyno forma), vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują ir būti savarankiškam.

Kriterijų aprašo 11 punktas reglamentuoja, kad apskaičiuojant asmens darbingumo lygį nustatyti bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti koeficiento.

Pagal Kriterijų aprašo 83 punktą (XVI skyrius „Onkologinės ligos“) bazinis darbingumas nustatomas įvertinus po taikyto gydymo išliekantį bendrą funkcinį sutrikimą.

Kriterijų aprašo 83.3 papunktis numato, jeigu liga neišplitusi arba išplitusi, vidutinį funkcinį sutrikimą sukėlė ligos liekamieji reiškiniai, po taikyto operacinio ir (ar) spindulinio, ir (ar) chemoterapinio gydymo būdingi hematologiniai ir (ar) nehematologiniai reiškiniai (po gydymo pasireiškia 2–3 ligos pasekmės): lėtinis skausmas, depresija, nuovargis, pykinimas ir vėmimas ir (ar) viduriavimas, šlapinimosi sutrikimai, svorio kritimas, infekcijos, limfotakos sutrikimai, osteoporozė ir kt., nustatomas 50 proc. bazinis darbingumas.

Iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji iš esmės nesutinka su ginčijamais sprendimais, kuriais išnagrinėjus jos skundą ir atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą nustatytas 50 procentų darbingumo lygis iki 2024 m. birželio 27 d.

Nagrinėjamu atveju ginčo esmę sudaro medicininio kriterijaus vertinimas nustatant pareiškėjos darbingumo lygį. Paminėtina, jog LVAT 2019 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1252-822/2019 nurodė, kad administraciniai teismai turi ribotą kompetenciją sprendžiant specialių mokslo žinių reikalaujančius medicinos srities klausimus ir teismas nėra kompetentingas spręsti, ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba atliko pagal realią pareiškėjos sveikatos būklę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas yra kompetentingas patikrinti, ar nebuvo pažeistos teisės aktų nuostatos, o konkrečiai – Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir kitos nuostatos, sprendžiant dėl pareiškėjos darbingumo lygio, ar priimant ginčijamą aktą buvo laikytasi procedūrinių taisyklių, ar atsakovė veikė savo kompetencijos ribose.

Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis NSIĮ, Kriterijų aprašo, Tvarkos aprašo nuostatomis, akcentuoja, kad ginčo atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjos darbingumo lygis buvo įvertintas laikantis teisės aktų reikalavimų, ar nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinant darbingumo lygio ištyrimą bei sprendimų dėl darbingumo lygio nustatymo priėmimą. Pagal esamą teisinį reguliavimą darbingumo lygio nustatymo procedūrą inicijuoja gydantis gydytojas, kuris, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad, taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai atitinkamus dokumentus. Teismas taip pat pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio imperatyvias nuostatas administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi, teismas, pagal jam priskirtą kompetenciją nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, turi spręsti tik teisės klausimus – ar Tarnyba, Sprendimų kontrolės skyrius, Ginčų komisija, nustatydami darbingumo lygį pareiškėjai, laikėsi teisės aktų reikalavimų. Teismas turi pareigą tik nustatyti, ar buvo tinkamai atliktos teisės aktais Tarnybos, Sprendimų kontrolės skyriaus, Ginčų komisijos kompetencijai priskirtos funkcijos, ar priimant sprendimus buvo laikomasi teisės aktais apibrėžtų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ar priimti sprendimai yra pagrįsti nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Be kita ko, Tarnyba, Sprendimų kontrolės skyrius sprendžia dėl darbingumo lygio nustatymo, taikydami dokumentinės analizės metodą, pasitelkdami specialias žinias, reikalingas kvalifikuotam reiškinių vertinimui medicinine prasme.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pakartotinai įvertino pareiškėjos darbingumo lygį remdamasis byloje esančiais duomenimis, Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje paciento kortelėje esančia informacija, iš pareiškėjos ir specialistų gauta informacija. Sprendimų kontrolės skyrius vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo nuostatomis, atitinkančiomis asmeniui diagnozuotus sveikatos funkcinius sutrikimus, ir pareiškėjai nustatė 50 procentų bazinį darbingumo lygį.

Iš bylos duomenų matyti, jog vertinant pareiškėjos darbingumo lygį 2022 m., vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo I skyriaus 14.1 papunkčiu (vertinamas 90 procentų bazinio darbingumo lygio verte), kuris taikomas, kai asmeniui diagnozuojamos (duomenys neskelbtini) nežymus sutrikimas (raumenų jėga nepakitusi (5 balai), sutrikę jutimai, parestezijos, susilpnėję sausgyslių ir antkaulių refleksai, asmuo savarankiškas). Pastarasis kriterijus buvo taikytas dėl tos priežasties, kad pareiškėjai diagnozuota diskogeninė (tarpslankstelinė) L5, S1 radikulopatija dešinėje, L5 – kairėje. Taikytas konservatyvus gydymas: nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai, miorelaksantai, reabilitacinės procedūros. Pareiškėja buvo konsultuota neurologo, buvo atlikti vaizdiniai tyrimai, skirtas gydymas – be efekto. Išlieka skausmai juosmeninėje dalyje, riboti ir skausmingi juosmens judesiai. Lasego simptomas – 70 laipsnių kampu dešinėje, L4, L5 dermatomo paviršinio jutimo hipestezija dešinėje, L5 kairėje. Jėga kojose proksimaliai / distaliai – 5 balai (norma), kelių, Achilo sausgyslių refleksai išgaunami, simetriški, koordinacija nesutrikusi. Patvirtinta 2022 m. gegužės 23 d., 2022 m. rugsėjo 6 d., 2022 m. lapkričio 17 d. neurologo konsultacija ir 2022 m. birželio 16 d. siuntimo į Tarnybą duomenimis.

Nustatyta, jog, vertinant pareiškėjos darbingumo lygį 2022 m. periodu, vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XVI dalies 83.3 papunkčiu (vertinamas 50 proentų bazinio darbingumo lygio verte), kuris taikomas, kai asmeniui diagnozuojamos onkologinės ligos. Bazinis darbingumas nustatomas įvertinus po taikyto gydymo išliekantį bendrą funkcinį sutrikimą (liga neišplitusi arba išplitusi, vidutinį funkcinį sutrikimą sukėlė ligos liekamieji reiškiniai, po taikyto operacinio ir (ar) spindulinio, ir (ar) chemoterapinio gydymo būdingi hematologiniai ir (ar) nehematologiniai reiškiniai (po gydymo pasireiškia 2–3 ligos pasekmės): lėtinis skausmas, depresija, nuovargis, pykinimas ir vėmimas ir (ar) viduriavimas, šlapinimosi sutrikimai, svorio kritimas, infekcijos, limfotakos sutrikimai, osteoporozė ir kt.). Pastarasis kriterijus buvo taikytas dėl tos priežasties, kad pareiškėjai diagnozuota dešinės krūties gerai diferencijuota invazyvi duktalinė karcinoma, atlikta dešinės krūties kvadrantektomija su sarginio limfmazgio biopsija, skirtas adjuvantinis (kitaip – papildomas) spindulinis gydymas ir hormonoterapija. Gydymas baigtas 2018 m. balandžio mėn. Nuo 2018 m. vasario 21 d. skiriamas tamoksifenas. Šiuo metu tęsiamas ilgalaikis stebėjimas: be ligos recidyvo ir progresavimo požymių. Stebima ginekologo – atlikta subtotalinė histerektomija be priedų, pašalinta dešinė kiaušidė su cistiniu dariniu, operacijos metu buvo pažeistas dešinysis šlapimtakis, operuota pakartotinai – susiūtas pažeistas šlapimtakis, įvestas stentas. Išlieka vidutinis funkcijos sutrikimas: aptirpusi dešinė ranka, patinsta, skauda pažastį, bloga fizinio krūvio tolerancija, skauda pilvą. Patvirtinta 2022 m. birželio 9 d. akušerio ginekologo, 2022 m. gegužės 2 d. onkologo radioterapeuto konsultacijų ir 2022 m. birželio 16 d. siuntimo į Tarnybą duomenimis.

Bylos duomenys patvirtina, kad vykdant Ginčų komisijos sprendimą, vertinant pareiškėjos darbingumo lygį 2022 m. periodu, iš naujo vertinant bazinį darbingumo lygį, vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo II skyriaus 23.3 papunkčiu (vertinamas 70 procentų bazinio darbingumo lygio verte), kuris taikomas, kai asmeniui diagnozuojamas vidutinio sunkumo afektinis sutrikimas. Pastarasis kriterijus buvo taikytas dėl tos priežasties, kad pareiškėjai diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Tai vertinama kaip vidutinis sutrikimas. Būklė nevertinama kaip sunki, nes per visą gydymo laikotarpį ji buvo stabili. Ginčų komisijos pateiktoje 2022 m. lapkričio 8 d. psichiatro konsultacijoje (asmens apžiūra vyko 2022 m. spalio 31 d.) aprašyta būklė nevertinama kaip būklės pablogėjimas, nes neatmestina simptomų agravacija – gydymas išlieka nepakitęs, vaistų dozės nebuvo didintos, stacionaro ar dienos stacionaro gydymas netaikytas ir nesiūlytas. Matyti, jog, remiantis naujausia 2022 m. lapkričio 8 d. psichiatro konsultacija (Nacionalinio vėžio instituto psichiatro, kuris, ESPBI IS duomenimis, pareiškėją nuo 2020 m. stebėjo ir gydė), nustatyta, kad išlieka vidutinio sunkumo depresijos diagnozė.

Vertinant bylos medžiagą nustatyta, kad, vykdydamas ginčų kontrolės sprendimą ir siekdamas pašalinti prieštaravimus medicininiuose dokumentuose, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius kreipėsi į VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą su prašymu patikslinti diagnozes pagal TLK-10-AM kodą F40.01 (duomenys neskelbtini) sunkus sutrikimas), pagal TLK-10-AM kodą F50.3 (duomenys neskelbtini) vidutinio sunkumo sutrikimas) ir pagal TLK-10-AM kodą F33.1 (pasikartojantis (duomenys neskelbtini)), atsižvelgiant į asmens Bendro veiklos vertinimo skalę, simptomų sunkumo laipsnį, paūmėjimų skaičių per pastaruosius metus ir ar taikant adekvatų gydymą yra atsakas, ar pasiekta tik dalinė remisija. Iš bylos duomenų matyti, kad VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras 2022 m. gruodžio 16 d. informavo Tarnybą, kad nustatyti asmens būklės sunkumą ir diagnozes, jis turi atvykti gydytis į įstaigos stacionarą ar dienos stacionarą, tačiau tam reikalingas jo sutikimas gydytis. Tarnybai nustačiusi, kad pareiškėja nepasiruošusi stacionariam gydymui, jos bazinį darbingumo lygį vertino vadovaudamasi Kriterijų aprašo 1 priedo II skyriaus 23.3 papunkčiu.

Pažymėtina, kad Tarnyba, vadovaudamasi teisės aktų nustatyta tvarka, nustatydama darbingumo lygį, vertina ne atskiras ligas, užšifruotas tam tikrais TLK-10-AM kodais, ir nustato ne sveikatos, o darbingumo lygį, kuriam iš esmės įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų kilę nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis.

Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad asmuo darbingumo lygiui nustatyti siunčiamas tik po to, kai yra išnaudotos visos galimos gydymo ir (ar) reabilitacijos priemonės ir išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, t. y. asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, kurie yra patvirtinti instrumentiniais, klinikiniais laboratoriniais ir (ar) kitais tyrimais, parengia ir įteikia asmeniui, be kita ko, asmens prašymą dėl siuntimo į Tarnybą, užpildytą siuntimą į Tarnybą, medicininių tyrimų išrašus, pavirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę ir kt. Tarnyba, vertindama asmens darbingumo lygį, vadovaujasi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais, pagrindžiančiais asmeniui diagnozuotą sveikatos funkcijos sutrikimą. Gydantis gydytojas atsakingas už siuntimo į Tarnybą informacijos teisingumą, o už pateiktas konsultacijas – jas surašę gydytojai specialistai (Tvarkos aprašo 45 punktas).

Pažymėtina, kad darbingumo lygiui nustatyti svarbu ne ligos diagnozavimo ar atsiradimo laikas, bet darbingumo lygio nustatymo momentas. Kaip buvo paaiškinta anksčiau, Tvarkos aprašo 8 punkte, reglamentuojančiame, kad asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir tik po to, kai po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, kurie yra patvirtinti instrumentiniais, klinikiniais laboratoriniais ir (ar) kitais tyrimais, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia Tarnybai dokumentus, reikalingus darbingumo lygiui įvertinti (LVAT 2016 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-479-143/2016).

Vertindama pareiškėjos darbingumo lygį, Tarnyba vadovavosi darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais, laikėsi juose nustatytos vertinimo tvarkos, veikė pagal savo kompetenciją, vadovavosi Ginčų komisijos sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, įvertino pareiškėjos sveikatos būklę patvirtinančius medicininius dokumentus, tinkamai taikė minėtų teisės aktų nuostatas. Pateiktos išvados dėl nustatyto darbingumo lygio atitinka procedūros reikalavimus, nustatytus teisės aktuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos darbingumo lygio nustatymas atliktas laikantis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatyto teisinio reguliavimo, ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (tyrimų rezultatais, gydytojų išvadomis). Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja skunde nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie paneigtų atlikto tyrimo išsamumą ar pagrįstumą, be kita ko, nenurodė bei nepagrindė skunde nurodytų aplinkybių, kad neatsižvelgta į jos ligos istorijos duomenis. Nors skunde ir akcentuoja, jog neįvertinta jos pablogėjusi būklė, tačiau iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad buvo atsižvelgta į visus turimus medicininius dokumentus ir atitinkamai vertinta pacientės būklė taikant Kriterijų aprašą darbingumo lygiui vertinti. Teismas atkreipia dėmesį, jog pasikeitus sveikatos būklei, asmuo turi teisę kreiptis į gydantį gydytoją dėl naujo siuntimo į Tarnybą ir kitų medicininių dokumentų parengimo, kurie turėtų būti pateikti Tarnybos teritoriniam skyriui pakartotiniam darbingumo lygiui ir (ar) specialiesiems poreikiams vertinti.

Teismas sutinka su Tarnybos nuomone, kad pareiškėja savo reikalavimą grindžia išimtinai subjektyviu teisės aktų ir medicininių dokumentų vertinimu. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką Tarnyba nesusaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo lygio procentų. Darbingumo lygį reglamentuojantys teisės aktai tikslingai įtvirtina darbingumo lygio terminus tam, kad pakartotinio vertinimo metu būtų galima iš naujo objektyviai įvertinti asmens sveikatos būklės pakitimus. Todėl kiekvieną kartą atlikdami pakartotinį darbingumo lygio vertinimą Tarnybos specialistai remiasi iš naujo pateiktais, vertinimo metu esamą asmens sveikatos būklę patvirtinančiais medicininiais dokumentais. Anksčiau priimti sprendimai dėl darbingumo lygio pakartotinai atliekamam vertinimui įtakos nedaro (žr., pvz., LVAT 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-438-552/2021).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai darbingumo lygis buvo nustatytas kompetentingos institucijos, laikantis teisės aktuose nustatytų pagrindinių procedūrų, remiantis Tarnybai pateiktais medicininiais dokumentais bei kitais duomenimis ir juos atitinkamai įvertinus.

Teismas, įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, sutinka su Tarnybos pozicija, kad atsakovė kiekvieno vertinimo metu darbingumo lygį nustato iš naujo vadovaudamasi jai pateiktais medicininiais ir kitais dokumentais (siuntimo duomenimis, išrašais iš medicininių dokumentų, instrumentinių, laboratorinių ir kitų tyrimų duomenimis ir t. t.) ir nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo procentų. Galiojantis teisinis reglamentavimas suponuoja galimą asmens darbingumo lygio kitimą priklausomai nuo jo sveikatos būklės atitinkamu laikotarpiu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-422/2009). Teismo vertinimu, ginčijamų sprendimų turinys leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju jie visiškai atitinka VAĮ 10 straipsnio keliamus reikalavimus – sprendimai yra tinkamai pagrįsti faktiniais duomenimis (nurodyta, kokie duomenys buvo vertinami nustatant pareiškėjos darbingumo lygį, pateikti paaiškinimai, kaip nustatytas darbingumo lygis). Ginčijami sprendimai aiškiai yra pagrįsti teisės aktų nuostatomis, kurių taikymą lėmė nustatyti faktiniai duomenys, t. y. nurodytas darbingumo lygio vertinimo teisinis pagrindas. Pareiškėja iš esmės galėjo (turėjo) suprasti ginčijamo sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus. Tai, kad jos netenkina skundžiamų sprendimų motyvai ir (ar) pareiškėja nesutinka su nustatyto darbingumo lygiu, nesudaro pagrindo išvadai, kad sprendimai neatitinka VAĮ nuostatų ar priimti nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad ginčijami teritorinio skyriaus, Sprendimų kontrolės skyriaus ir Ginčų komisijos sprendimai dėl pareiškėjos darbingumo lygio vertinimo priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos aplinkybės, sprendimai pagrįsti teisės aktais, pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas pagal byloje esančius dokumentus, sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Sprendimų kontrolės skyrius, atlikdamas pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, vykdė teisės aktais jam priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, skundžiamu sprendimu nustatydamas darbingumo lygį laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos. Taigi, ginčijami sprendimai paliekami nepakeisti, o pareiškėjos reikalavimas juos panaikinti atmetamas kaip nepagrįstas.

Nepatenkinus skunde suformuluoto pagrindinio reikalavimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti pareiškėjos darbingumo lygio nustatymo klausimą.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjos skundą, bylinėjimosi išlaidos – 30 Eur žyminis mokestis – jai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.