Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-07-22 · Byla Nr. ATP-313-354/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-22
Bylos Nr.
ATP-313-354/2015
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-01621-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė
Pažeidėjas
Ž. R.
Administracinė byla Nr. ATP-313-354/2015Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01621-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.4.7; 79.1. .
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties, kuria pakeistas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės 2015 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinant iš nutarimo Ž. R. nurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per vienerius metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, ir sušvelnintos Ž. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² str. 1 d. paskirtos nuobaudos, paskiriant Ž. R. 173 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesių terminui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. R. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. kovo 10 d. 8.07 val., vairuodamas automobilį „Opel Astra”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sankryžoje, lenkė kitą transporto priemonę, kirsdamas ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių eismą. Įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, tuo padarė kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Ž. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde apeliantas pažymi, kad tiek rašydamas antrą paaiškinimą, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad užfiksuoto KET pažeidimo metu jo automobilyje nebuvo. Atkreipia dėmesį, kad pirminio paaiškinimo metu buvo užkluptas netikėtai, susijaudinęs ir negalėjo tiksliai visko prisiminti. Teigia, kad nėra surinkta įrodymų, jog būtent jis vairavo automobilį. Be to, apelianto teigimu, pats teismas pažymėjo, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str., būtina nustatyti asmenį, susijusį su pavojingu vairavimu, taip pat turi būti įrodyta ir to asmens kaltė, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, tačiau teismas to iš esmės nepadarė. Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad nutartis buvo priimta netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ar jų iš viso jų nesurinkus, apkaltinus jį pažeidimu, kurio nepadarė, todėl yra naikintinas.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į Ž. R. apeliacinį skundą prašo netenkinti pateikto skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties panaikinimo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutartį, nes Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas Ž. R. administracinio teisės pažeidimo bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtos Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Šiaulių apylinkės teismo išvada, jog Ž. R. kaltė dėl nurodyto ATPK pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai.

Remiantis ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiaulių apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų išnagrinėjo bylą, išklausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir institucijos, priėmusios nutarimą, atstovų parodymus, įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Ž. R. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliantas yra teisus teigdamas, kad, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str., būtina nustatyti asmenį, susijusį su pavojingu vairavimu, taip pat turi būti įrodyta ir to asmens kaltė. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl Ž. R. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, apklausė liudytoją I. P., taip pat patį Ž. R. ir šių asmenų parodymus vertino su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atkreipdamas dėmesį į įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, logiškumą ir patikimumą.

Liudytoja I. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad, kai pirmą kartą atvyko Ž. R., matėsi, jog jis labai jaudinasi, nes, kaip jis pats jai nurodė, vairuotojo pažymėjimas jam yra labai reikalingas dėl darbo (30–31 b. l.). Apeliaciniame skunde Ž. R. teigia, kad būtent dėl jaudulio jis negalėjo visko tiksliai prisiminti. Tačiau, kaip nurodė I. P., pirmą kartą rašydamas paaiškinimą Ž. R. apskritai net neminėjo, kad galbūt ne jis vairavo automobilį, nors apie automobilio pardavimą interneto puslapyje buvo paskelbta daug anksčiau (10 b. l.), t. y. jis nedvejojo dėl padaryto pažeidimo, pasiaiškinimą rašė laisva valia, savo ranka. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir pats Ž. R., tačiau teigė, kad tyrėja jam pasakė, ką rašyti (13 b. l.). Vis dėlto, I. P. paaiškino, jog ji tik nurodė pažeidėjui, jog reikia surašyti įvykio aplinkybes, t. y. laiką, vietą, datą. Taigi, byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą abejoti dėl Ž. R. pirmajame paaiškinime nurodytų įvykio aplinkybių.

Teismo posėdžio metu Ž. R. pateikta versija, jog ne jis vairavo automobilį, o pirkėjas, apie kurį prisiminė tik praėjus porai dienų po pirmosios apklausos, buvo paneigta kitais byloje esančiais įrodymais. Iš (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro pažymos matyti, jog Ž. R. paskaitos vyksta nuo 8 val., tačiau, kaip nurodė pats Ž. R., jam įvykio dieną reikėjo į antrą pamoką (12 b. l.). Tai reiškia, kad Ž. R. pažeidimo padarymo metu, t. y. 8.07 val., pamokose nebuvo. Teismo posėdžio metu Ž. R. nurodė, kad dieną prieš įvykį jam paskambino automobilio pirkėjas į jo asmeninį telefoną po pamokų, laikotarpiu nuo 13 val. iki 16 val. Ž. R. teigimu, pirkėjas neprisistatė, skambinusio duomenų nėra išlikę (12 b. l.). Tačiau iš UAB „Tele2“ pateiktos skambučių ir SMS žinučių išklotinės aišku, kad nurodytu laikotarpiu Ž. R. niekas neskambino (19–27 b. l.). Esant tokiai situacijai, kai Ž. R. paaiškinimą, jog automobilį vairavo kitas asmuo, paneigia byloje esantys įrodymai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tai vertinti niekaip kitaip, tik kaip pažeidėjo gynybinę poziciją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. birželio 19 d. nutartį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl apelianto kaltės, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Ž. R. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė