Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei G. S., ieškovės atstovui advokatui R. R., atsakovui Ž. K., atsakovo atstovei advokatei I. M. bei išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. J.,

viešame teismo parengiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui Ž. K. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Parengiamajame teismo posėdyje atsakovas tėvystę vaikui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), pripažino. Ieškovė palaikė ieškinio reikalavimą dėl tėvystės vaikui nustatymo.

Ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas visiškai, dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo tvirtintina taikos sutartis.

5. Kadangi atsakovas ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo pripažįsta, nesant CPK 42 str. 2 d. numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgęs į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, nusprendė baigti bylos nagrinėjimą iš esmės ir šioje dalyje nutarė surašyti sutrumpintus sprendimo motyvai (CPK 140 str. 2 d., 268 str. 5 d.).

6. Iš bylos rašytinių duomenų nustatyta, kad D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše motina yra G. S., vaiko tėvas neįrašytas (b.l. 6).

7. Atsakovas Ž. K. pripažįsta, kad yra vaiko D. S. tėvas. Tuo būdu, esant visiems šiems byloje nustatytiems duomenims, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas ir nustatytina, kad Ž. K. yra D. S. tėvas, o D. S. yra Ž. K. dukra (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 str. 1 d.).

8. Dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo šalys 2019 m. vasario 8 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė taikos sutartį, prašo ją tvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Taikos sutartyje taip pat nurodyta, jog šalys susitarė kad nereikalaus viena iš kitos atstovavimo išlaidų (6 dalis), o pašto išlaidas atlygina atsakovas (7 dalis). Šalys pareiškia, kad joms žinomos taikos sutarties sudarymo sąlygos ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės pagal CPK 293, 294 str.

9. Šalys ginčą dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo išsprendė taikiai. Taikos sutartis įstatymui neprieštarauja, nepažeidžia nepilnamečio vaiko teisių ir šį argumentą parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino išvadą teikiančios institucijos atstovė. Todėl pateikta taikos sutartis dalyje tvirtintina. Kadangi ginčo tarp šalių nėra, byla šioje dalyje nutrauktina.

10. Tvirtinamas taikos sutarties tekstas išdėstomas rezoliucinėje sprendimo dalyje, tačiau tik tos sąlygos, kurios atitinka šalių įsipareigojimus ir procesinį įstatymą. Pažymėtina, jog taikos sutarties prierašas, kuriuo šalys patvirtino, kad joms žinomos civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 294 str. 2 d., kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, negali būti tvirtinamas, nes vaiko išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir šis teismo sprendimas, kuriuo yra šalys susitarė dėl atitinkamo dydžio išlaikymo, šalims iš esmės visiškos (res judicata) galios neįgyja, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, vaiko tėvas, iš kurio priteistas periodinėmis išmokomis išlaikymas, gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti priteistą išlaikymo dydį. Taip pat ir ieškovė, esant įstatymo pagrindui, gali kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo padidinimo pasikeitus tam tikroms aplinkybėms. Šalims nesusitarus, teismas pagal įstatymą taip pat gali nustatyti ir kitą vaiko gyvenamąją vietą bei pakeisti bendravimo tvarką skyrium gyvenančio tėvo (motinos).

11. Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba (b.l. 25-26). Valstybei išlaidos už ieškovės atstovavimą pagal 2019-02-08 pažymą sudaro 221,00 Eur. Atsakovo patirtos išlaidos atstovei už jo atstovavimą sudaro 400,00 Eur sumą (b.l. 58). Teismui suteikta teisė spręsti klausimą ir paskirstant bylinėjimosi išlaidas tarp šalių nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš šalių valstybei (CPK 96 str. 5 d.). Byla teisme parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui pripažinus tėvystę vaikui ir dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo šalims sudarius taikos sutartį ir ją pateikus teismui tvirtinti. Šalys taikos sutartimi susitarė, kad nereikalaus viena iš kitos atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vertinant, jog šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei teisingumo, protingumo principus ir į visumą nurodytų aplinkybių, teismas sprendžia, jog yra pagrindas taikyti CPK 96 str. 5 d., 99 str. Todėl šios bylinėjimosi išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos (CK 1.5 str.), nepriteisiant ir šalims vienai iš kitos atstovavimo išlaidų.

12. Nors taikos sutartimi šalys susitarė, kad pašto išlaidas atlygins atsakovas, teismo patirtos 1,79 Eur sumos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina suma neviršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios (3,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 1,6 d., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 392 str., 140 str. 2,3 d., 293 str. 5 p.,

nusprendžia:

Ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini), yra D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra Ž. K. dukra.

Patvirtinti tarp šalių 2019 m. vasario 8 d. sudarytą taikos sutartį sekančio turinio:

1. Šalys susitaria nustatyti nepilnametės dukters D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina G. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

2. G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja netrukdyti vaiko tėvui Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini), bendrauti su dukra D..

2.1. iki vaikui sueis (duomenys neskelbtini) metai, Ž. K. turi teisę bendrauti su dukra D. vaikui artimoje aplinkoje dalyvaujant vaiko motinai.

2.2. vaikui pradėjus lankyti mokyklą, Ž. K. turi teisę bendrauti su dukra D. kiekvieną kalendorinių metų nelyginių (neporinių) savaičių savaitgalį (paimant vaiką penktadienį iki 20.00 val. arba šeštadienį iki 11.00 val. ir grąžinant sekmadienį iki 19.00 val.) ir praleidžia visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje. Ž. K. paima dukrą iš jos gyvenamosios ar ugdymo vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą.

2.3. Ž. K. turi teisę praleisti su dukra D. savo vasaros atostogas. Atostogų, kurias dukra leidžia su tėvu metu, Ž. K. turi teisę išvykti su dukra D. į užsienį, jeigu buvimo užsienyje trukmė neviršija atostogų laiko, nustatyto šiame punkte. Ž. K. privalo informuoti vaiko mamą G. S. apie atostogų praleidimo vietą ir informuoti vaiko mamą apie vaiko savijautą atostogų metų.

2.4. nelyginiais metais Ž. K. turi teisę su dukra D. savo nuožiūra pasirinktoje vietoje praleisti laikotarpį nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 26 d. 21.00 val., paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos.

2.5. lyginiais metais Ž. K. turi teisę būti su dukra D. savo nuožiūra pasirinktoje vietoje per Šv. Velykas, pasiimant dukrą iš vakaro prieš pirmą Velykų dieną iki 20.00 val. ir grąžinant pirmą Šv. Velykų dieną.

3. Atsakovas Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų, 00 centų) dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, indeksuojant išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka (atsižvelgiant į infliaciją), už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2018-11-07, iki D. S. pilnametystės.

4. Atsakovas Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja išmokėti 5000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų, 00 centų) išlaikymo įsiskolinimą G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) per 5 (penkerių) metų laikotarpį (nuo 2019 m. vasario 8 d.).

Nustatyti ieškovei G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą.

Civilinę bylą dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo nutraukti.

Nepriteisti iš atsakovo Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, nepriteisiant ir šalims vienai iš kitos atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.