Telšių apylinkės teismo sprendimas

2015-04-01 · Civilinė byla Nr. 2-717-169/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-01
Bylos Nr.
2-717-169/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Ieškovas
L. D.
Atsakovas
N. P.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 1 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant ieškovei L. D.,ieškovės atstovei advokatei Ritai Lankutienei,atsakovui N. P.,

išvadą teikiančios institucijos – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Živilei Kontenienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui N. P., institucijai, išvadą byloje teikiančiai institucijai – Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė L. D. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad G. D., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra N. P., suteikiant vaikui tėvo pavardę; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 90 € nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; ieškovę paskirti sūnaus išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškinyje nurodė su atsakovu susipažinusi 2010 m. pavasarį laiškais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Atsakovui grįžus iš pataisos namų, 2010 m. rugpjūčio pradžioje jiedu apsigyveno kartu Kaune, kartu gyvenant 2011 m. lapkričio 30 d. gimė sūnus G. 2012 m. rugsėjo mėnesį pašlijus jų santykiams ieškovė su vaikais grįžo į Mažeikius. 2013 m. sausio mėnesį atsakovas atvyko gyventi pas ją ir sūnų ir kartu gyveno iki 2013 m. lapkričio pabaigos, kol buvo nubaustas laisvės atėmimo bausme. Pažymėjo, jog gyvenant kartu atsakovas pagal savo supratimą ir išgales prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, teikė sūnui išlaikymą. Nors atsakovas niekada neneigė savo tėvystės G., tačiau ją įforminti atsisakė. Ieškovė nurodė neturinti jokio turto, esanti bedarbė, bet nedarbo pašalpos negaunanti, šeimos pajamas sudaro sūnui Ernestui mokama našlaičio pensija, sūnui G. skiriama 52 Lt socialinė pašalpa ir jai skiriama 373 Lt socialinė pašalpa. Ieškovės paskaičiavimu sūnaus G. išlaikymui būtina skirti ne mažiau kaip 145 € per mėnesį, iš kurių ieškovė galinti prisidėti tik 40 €, o likusią sumą turėtų skirti tėvas.

Ieškovė L. D. ir jos atstovė teisme ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais. Ieškovė papildomai paaiškino, jog atsakovas sūnų pripažino, prie šeimos išlaikymo prisidėjo ir pinigais, ir maistu, tačiau tėvystės neįteisino, nes neapsisprendė.

Atsiliepimas

Atsakovas N. P. ieškinį pripažino visiškai ir paaiškino, jog su ieškove susipažino bendraujant laiškais, po to jam grįžus iš pataisos namų kartu apsigyveno Kaune, gimė sūnus. Po kurio laiko jiems apsipykus ieškovė išvažiavo į Mažeikius, netrukus ir jis atvažiavo pas ieškovę ir kartu gyveno, kol jį vėl nuteisė. Pripažįsta, kad G. yra jo sūnus, būdamas laisvėje tėvystės neprisiruošė įforminti, nors ieškovė jį vis ragino tai padaryti, o šiuo metu būdamas laisvės atėmimo vietoje neturi tam pinigų. Nurodė uždirbantis apie 150 € iki mokesčių, sutinkantis teikti sūnui išlaikymą po 90 €, nes pavasarį galimai bus daugiau darbų ir uždirbs daugiau, bei sutinkantis, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė Živilė Kontenienė pateikė žodinę išvadą, kurioje pažymėjo, jog šalims sutarus dėl vaiko tėvystės institucija palaiko ieškinį, dėl vaiko tėvystės ir gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštarauja, nes neturi pagrindo abejoti, kad vaikui bus saugu augti ir gyventi su ieškove, kadangi ieškovės šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, kitų nusiskundimų ar skundų ieškovės atžvilgiu institucija neturi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) išvardytos įrodinėjimo priemonės.

Ginčuose dėl tėvystės nustatymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės. Pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga: ieškovės – patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, o šią neigiančio atsakovo – įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog pagal CPK 182 straipsnio 6 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais, o pagal CPK 187 straipsnio nuostatas šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas N. P. pripažino ieškovės ieškinyje nurodytus įrodomuosius faktus, patikimai patvirtinančius tėvystę: bendrą vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimą iki vaiko gimimo, bendrą vaiko auklėjimą, išlaikymą, jo pripažinimą G. D. tėvu, spręstina, jog yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad atsakovas N. P. tikrai yra ieškovės L. D. sūnaus G. D., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. D. – jo sūnus, bei suteikti jam tėvo pavardę „P.“ (CK 3.148 straipsnis).

CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (2 dalis); pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (3 dalis). Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, nes abi šalys sutiko, jog sūnus G. gyventų kartu su motina. Esant duomenų, jog nepilnametis šalių sūnus nuo gimimo gyvena su ieškove, kuri jam užtikrina visapusiškas auklėjimo ir vystymosi sąlygas, G. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštaraus jo interesams (CK 3.174 straipsnis).

Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis). Galiojančiuose Lietuvos teisės aktuose vienodai pripažįstama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teisė į išlaikymą, nes ši teisė yra prigimtinė. Teismas, nustatydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo naštos paskirstymą tarp tėvų ir konkrečią išlaikymo formą bei dydį, turi įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį. Šeimos teisinių santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šio principo turinys nustatant vaiko išlaikymo formą ir dydį lemia tai, kad priteisiant išlaikymą reikia atsižvelgti tiek į vaikų, tiek į tėvų interesus, jų pusiausvyrą. Tėvams nesutariant dėl išlaikymo dydžio, teismas apskaičiuoja tokį išlaikymo dydį, kuris užtikrintų vaiko poreikių tenkinimą. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.

Bylos duomenimis (5, 6 b. l.) ieškovė L. D. augina du sūnus, jos pajamas sudaro 80,40 € dydžio socialinė pašalpa jai ir išmoka vaikui (7 b. l.), sūnų G. augina ir išlaiko viena, atsakovas, būdamas vaiko tėvu (pagal kilmę) pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką nevykdo. Atsakovas nurodė, jog dirba statybininku, gauna apie 150 € darbo užmokestį, prasidėjus statybos darbų sezonui pajamos gali dar padidėti.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti po 90 € kas mėnesį vaikui išlaikymo dydis yra pagrįstas mažamečio vaiko, atsižvelgiant į jo amžių, normalią sveikatos būklę, įprastais poreikiais, dėl to toks išlaikymo dydis laikytinas realiu, atsakovas su tokiu išlaikymo dydžiu sutiko, priteistina iš atsakovo N. P. išlaikymas jo nepilnamečiui sūnui G. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 90 € kas mėnesį nuo ieškinio padavimo į teismą dienos – 2015 m. sausio 30 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

G. D. išlaikyti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė L. D., nes su ja gyvena vaikas (CK 3.190 straipsnis).

Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. SP-115 (7.0082) bei įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas) yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ieškinį visiškai patenkinus bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo: 41 € už neturtinio pobūdžio reikalavimą, 32 € (90 € x 12 mėn., x 3 %), iš viso 73 € žyminio mokesčio bei 106,74 € advokato užmokesčio pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. kovo 19 d. pažymą Nr. VI-509(7.0082) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 282, 387, 392 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas N. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), yra G. D., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), yra N. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), sūnus.

G. D. suteikti pavardę „P.“.

Nustatyti G. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina ieškove L. D..

Priteisti iš atsakovo N. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo sūnui G. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 90 € (devyniasdešimt eurų) nuo 2015 m. sausio 30 d. iki jis sulauks pilnametystės.

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

G. D. išlaikyti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. D..

Priteisti iš atsakovo N. P. į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų:

73 € (septyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio,

106,74 € (šimtą šešis eurus 74 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdyti.

Teismo sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

Išaiškinti atsakovui N. P., jog žyminį mokestį jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą – į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą,

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Erlickienė